Kada vaikas eina į mokyklą: amžius, branda ir pasiruošimo iššūkiai
Klausimas, kada vaikas turėtų pradėti lankyti mokyklą, kelia daug diskusijų tėvams ir pedagogams. Vieniems tėvams atrodo, kad vaikas jau skaito, rašo, viskuo domisi, taigi pats laikas leisti į mokyklą. Kuri „teorija“ teisinga ir pagal ką nuspręsti, ar vaikas jau pasirengęs mokyklai?
Amžius - svarbus, bet ne lemiamas veiksnys
Vaiko amžius, žinoma, nėra lemiamas veiksnys, tačiau nėra ir nesvarbus. Tėvai suvokia, kad šešiametis mokyklą baigs 18 metų, ne 19, kaip septynmetis, vadinasi, galės anksčiau pradėti savarankišką gyvenimą. Be to, svarbi ir šių dienų realybė: žingeidus šešiametis semia į save visą iš aplinkos sklindančią informaciją, taigi jo pažinimo gebėjimai formuojami anksčiau. Vis dėlto, kategoriškas sprendimas, kada vaikui pradėti mokyklą, priimtas sausai atsižvelgus vien į vaiko amžių, tik sukuria įtampą. Yra vaikų, kurie į mokyklą galėtų eiti ir penkerių - jie jau skaito, yra labai smalsūs, bet yra ir tokių, kurie būdami net ir septynerių ar aštuonerių, dar tikrai galėtų likti darželyje, sakė ugdymo specialistas.
Lukas Benevičius, organizacijos „Ugdymo meistrai“ partneris ir darželio bei mokyklos „Patirčių slėnis“ bendraįkūrėjas, akcentuoja, kad vienų metų skirtumas tarp vaikų nėra neapčiuopiamai nepamatuojamas, nors vaikai intelektiškai bei savo gabumais yra skirtingi. Sprendimas turėtų priklausyti ne tik nuo vaiko raidos, bet ir nuo tėvų pasiruošimo bei pedagogų. Labai svarbu, kad šeima būtų rami dėl savo sprendimo, nuo kelerių metų paleisti vaiką į mokyklą. Tyrimai rodo, kad tik tada, kai vaiko neblaško neišspręsti santykiai, įtampos, vidinės dilemos, jis mokymuisi ir pasaulio pažinimui gali skirti visą dėmesį ir jėgas.
Kriterijai, padedantys įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai
Sprendžiant klausimą, ar vaikas yra pasiruošęs mokyklai, vertinama kompleksiškai. Svarbiausia stebėti vaiko elgseną kasdien ir pastebėti sunkumus. Jeigu vaikas nesidomi, t. y. jam neįdomu nei skaityti, nei rašyti, jis sunkiai išlaiko dėmesį, sudėtinga susikaupti, turbūt priimsite sprendimą dar palaukti. Žinoma, reikia stebėti vaiką: ar jis geba išlaikyti dėmesį tam tikrą laiką, ar jį lengva sudominti. Galbūt jis kasdien prašo tėvų paskaičiuoti, parašyti. Čia lieka didžiausias klaustukas: ar vaikas gebės išlaikyti dėmesį visą pamoką?
Mokyklai reikalingi įgūdžiai:
- Kognityviniai gebėjimai: dėmesio sutelkimas, gebėjimas užduotį atlikti iki galo, noras mokytis, kalbos ir motorikos išsivystymas.
- Socialiniai įgūdžiai: gebėjimas bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, užmegzti pokalbį, įsitraukti į bendrą žaidimą.
- Emocinė savireguliacija: gebėjimas susilaikyti užklupus negatyvioms emocijoms, pasitikėjimas savo jėgomis.
- Savarankiškumo įgūdžiai: gebėjimas atlikti tam tikras užduotis be nuolatinės pagalbos.
- Atsakomybės jausmas: supratimas apie atsakomybę už savo veiksmus ir užduotis.
- Smalsumas: nuolatinis klausimų uždavimas sau ir kitiems, noras pažinti pasaulį.
- Fizinė branda: pakankamas fizinis pasirengimas mokyklos krūviui. Svarbi ne tik protinė, bet ir fizinė veikla.
Mokyklai pasiruošęs vaikas yra tas, kuris turi tinkamą santykį su savimi, su kitais vaikais, aplinka ir užduotimi. Pasiruošimas mokyklai - tai ne tik mokėjimas skaičiuoti ir pažinti raides. Skaičiuoti, skaityti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius, bet socialinėms-emocinėms, savarankiškumo ir atsakomybės kompetencijoms suformuoti reikia kelerių metų. O jos itin svarbios mokykloje, todėl joms darželiuose turėtų būti skiriama daug dėmesio.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Nors ugdymo specialistas L. Benevičius mano, kad pažinti raides ir bent domėtis skaitymu jau reikėtų, o bandyti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą irgi būtų gerai, nes rašant ranka abu smegenų pusrutuliai veikia aktyviau, o matematiniai gebėjimai - mokėti sudėti ir atimti nedidelius skaičius pirmokui irgi praverstų, Ana Račiuvienė, mokyklų ir darželių tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotoja ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, įspėja, kad tai gali suklaidinti. Kartais vaikas gali rodyti labai didelį entuziazmą mokytis, būti vaikščiojanti enciklopedija, skaičiuoti ir skaityti, bet atidžiau stebint galima pamatyti, kad akademinius gebėjimus jis išvystęs kaip kompensaciją, nes išgyvena labai daug nerimo ir ypač kontakte nepasitiki savimi, jam sunku rasti kalbą su bendraamžiais, įsitraukti į bendrą žaidimą. Tokiu atveju su mokykla ir akademiniu ugdymu nereikėtų skubėti, o padėti vaikui vystyti jo socialines-emocines kompetencijas, kas formuos jo teigiamą savivoką tolesniame gyvenime.
Pedagogui, norinčiam kokybiškai įtraukti tiek šešiametį, tiek septynmetį į ugdymo procesą, teks jam padėti. Šiuo atveju pedagogo užduotis - padėti jam išlaikyti dėmesį: sudominti, įtraukti praktiškai ir fiziškai, leisti vaikui rinktis ir leistis į diskusijas klasėje, nepamiršti žaidybinių elementų. Svarbiausia - kad ugdymo procesas būtų lankstus, lengvai pritaikomas prie skirtingų vaikų intelektinių gebėjimų. Tačiau labiausiai reikia atsižvelgti ne į paties ugdymo proceso, o pedagogų lankstumą priimti skirtingų gebėjimų vaikus ir pasirūpinti, kad ugdymo procesas kokybiškai išpildytų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikį. Įtraukios pamokos - sėkmės garantas visame vaiko ugdymo procese, nepaisant jo amžiaus, pradėjus lankyti mokyklą.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo esmė
Tėvams kyla sunkumų nusprendžiant, ar vaikas jau gali eiti į mokyklą, ir dažnai būna sunku apsispręsti vieniems. Tėvai savo vaikus puikiai pažįsta ir mato, ar vaikas pasiruošęs eiti į mokyklą ar dar nelabai. Tačiau namuose jie vaiką mato vienokį, o pedagogų požiūris gali skirtis. Sociume, grupėje, tarp vaikų jis gali elgtis kiek kitaip, čia labiau atsiskleidžia vaiko bendradarbiavimo, savireguliacijos, gebėjimo susikaupti ir dirbti įgūdžiai. Galime sakyti, kad tėvai savo vaiką labai puikiai pažįsta vienoje aplinkoje, o pedagogas - visai kitoje. Abiejų šių pastebėjimų visuma padeda priimti geriausią sprendimą vaikui, todėl taip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija.
Pagelbėti apsispręsti gali ir priešmokyklinės grupės pedagogas, kuris puikiai pažįsta vaikus, kasdien su jais užsiima ir aiškiai mato silpnąsias bei stipriąsias puses. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, net jei ir nenori prisiimti atsakomybės, turėtų tėvams bent jau rekomenduoti, ar vaikui jau laikas į mokyklą, ar dar vertėtų likti ikimokyklinėje grupėje. Prieš priimant sprendimą dėl mokyklos, tėvams reikėtų ne tik stebėti savo vaiką, bet ir turėti labai glaudų ryšį su priešmokyklinės grupės mokytoju, juk tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai Lietuvoje vadovaujasi konkrečiam vaiko amžiui būdingais pageidaujamais gebėjimais. Specialistas yra tas asmuo, kuris vaiką mato betarpiškai, fiksuoja jo pasiekimus ir pataria, ar jau gali 6 metų amžiaus vaikas keliauti į mokyklą. Jis mato vaiką sociume, mato, kaip jam sekasi, su kokiais sunkumais susiduria ir kaip jam pavyksta juos įveikti.
Lankstumas švietimo sistemoje ir galimybė atidėti
A. Račiuvienė džiaugiasi, kad dabar priešmokyklinio pasiruošimo grupę bus galima tęsti dvejus metus - jei ir tėvai, ir pedagogai matys, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. Anksčiau tokios galimybės nebuvo, tad apsisprendimas dėl paankstinto priešmokyklinio ugdymo buvo labai atsakingas, kartais rizikingas. Įstatymuose atsiradęs pokytis labiau aktualus vaikams, kurie gimė sausio-balandžio mėnesiais. Anksčiau vaikas, gimęs gruodžio mėnesį, jau keliaudavo į pirmą klasę, o gimęs sausio mėnesį - dar ne. Dabar labiau atsižvelgiama į mokslo metus. Gerai, kai turime laisvę rinktis, atsižvelgti į vaiko galimybes. Mokyklos pedagogai palaiko tą nuomonę, kad nėra nieko blogo penkiamečiui, būsimam šešiamečiui, dar vienus metus tęsti priešmokyklinį kursą, jei ir tėvai, ir pedagogai mato, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda tiesiog dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. Visgi, galutinį sprendimą priima tėvai.
Verčiau palaukti, nei paskubėti. Nepasiruošusiems geriau likti darželyje. Jeigu darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogai motyvuotai sako, kad vaikas dar nepasiruošęs mokyklai, tėvams nevertėtų nereaguoti į tokias pastabas. Gal iš tikrųjų geriau pratęsti priešmokyklinį ugdymą, negu išleisti nepasiruošusį vaiką į mokyklą. Dar metus paaugęs jis ateis emociškai ir fiziškai pasirengęs pirmai klasei ir įsilies į ją be streso. Kam skubėti? Skubėdami mes iš esmės atimame vienus metus iš vaikystės ir pridedame prie darbinio stažo metų.
Jeigu tėvų ir pedagogų nuomonės nesutampa, yra galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę (PPT) tarnybą, kur kvalifikuoti specialistai ištirs vaiko pasiruošimo lygį ir pateiks aiškias rekomendacijas. Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, ir svarbiausia tėvams rasti šį atsakymą prieš žygiuojant į pirmą klasę.
Sistemos lankstumo iššūkiai ir realybė
Apmaudžiausia tai, kad neturime lanksčios sistemos - jei jau atėjai į mokyklą, vadinasi, pradėjai mokymosi kelią ir į darželį nebegrįši, net jei tai ir būtų geriau. Privačiose mokyklose, kiek žinoma, į tai žiūrima lanksčiau. Pavyzdžiui, buvo keli tokie atvejai, kai šeimoms buvo pasiūlyta savo vaikus, atėjusius į pirmą klasę, dar sugrąžinti į priešmokyklinę klasę, nes pamatėme, kad jiems dar reikia išsižaisti, į mokyklą per anksti. Tačiau nė viena šeima sugrąžinti vaiko atgal nesiryžo. Negi čia grįš į darželį, kai visi žino, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kaip žiūrės giminaičiai ir t.t.? Būtų neregėtas dalykas!
Bet kuriuo atveju, vaikui atėjus į pirmą klasę, ko gero, kiekvienas bent kiek patirties turintis mokytojas tikrai gali pasakyti, ar jam jau buvo laikas ateiti į pirmą klasę, ar ne. Vaikas turi pradėti pirmą klasę tais kalendoriniais metais, kai sueina 7. Tai reiškia, kad 6 metai yra priešmokyklinis ugdymas, ir 7 metai yra pirma klasė. Tad, jei jau Jums 6 ir einate į priešmokyklinį, tai jau paskui į mokyklą. Net ir vaikui su Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) pažyma ir specialiaisiais poreikiais, kuriam sukakę 7 metai, ne visada leidžiama vėlinti mokyklos, net kreipiantis į aukštesnes instancijas. Tuomet sakoma, kad toks įstatymas, ir jeigu matysite, kad nesusitvarko, galima kartoti pirmą klasę.
L. Benevičius ramina tėvus - jei priėmę sprendimą vėliau imsite gailėtis, atminkite, kad ir mes, suaugusieji, gyvename, dirbame tarp skirtingo amžiaus, skirtingų gebėjimų žmonių. Ir dažnai tai netgi į naudą. Kai į tą pačią klasę ateina skirtingų gebėjimų vaikai, teoriškai turėtų išlošti tas, kuris kažkiek atsilieka, tačiau praktiškai būna visaip. Tai gali priklausyti nuo mokytojo, vaiko šeimos ir net atmosferos klasėje, juk svarbūs ir psichologiniai dalykai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
