Pirmieji vaisiaus judesiai - nepamirštama akimirka būsimai mamai. Neretai tik tuomet ji įsisąmonina, kad taps mama.
Vaisiaus judesiai yra vienas iš kriterijų, gimdymo datai nustatyti. Jei moteris nėščia pirmą kartą, ji prie tos dienos, kai pirmą kartą pajuto vaisiaus judesius, turėtų pridėti 140 dienų. Ne pirmą kartą nėščia moteris, pajutusi judesius, turėtų pridėti 154 dienas.
Augantis vaisius motinos gimdoje pradeda judėti jau 8 savo gyvenimo savaitę. Tačiau jis yra toks mažiukas, jog tuo metu mama jo judesių dar nejaučia. Tiriant ultragarsu galima pastebėti, kad 8-ą savaitę vaisius ima plaukioti, suktis, judina galūnes, retkarčiais virpteli.
Moterys skirtingai apibūdina pirmuosius vaisiaus judesius. Aš pati juos palyginčiau su drugelio plazdėjimu, kai jis skrenda ir vos vos jus paliečia sparneliu. Kitos lygina su oro burbulais vandenyje, kai jie sprogsta, tokie lengvi „pliumt, pliumt“, dar kitos - tarsi plaukdama žuvelė užkabina uodegėle. Iš visų palyginimų galima suprasti, kad mamos nejaučia pačių vaisiaus judesių, jos jaučia, kaip virpa vaisiaus vandenys. Įsivaizduokite, kiek vaisius turi maskatuotis, kad sujudintų vandenis. Įrodyta, kad mama jaučia maždaug pusę judesių, o tam, kad ji pajaustų, vaisius turi judėti visu kūnu bent kelias sekundes arba judinti galūnes ne mažiau kaip 7 sek.
Pirmieji vaisiaus judesiai gali būti labiau panašūs į pilvo girgždėjimą. Dažnai nėščiosios jaučia kūdikio žagsėjimą. Tai ritmiškas, pulsuojantis, monotoniškas pojūtis. Žagsėjimas jaučiamas kelias minutes. Vaisiaus judesiai tai nepažeistos vaiko centrinės nervų sistemos kriterijus. Pakankami vaisiaus judesiai - centrinė nervų sistema yra pakankamai aprūpinta deguonimi.
Pirmagimio besilaukiančios moterys kasdien judesius pradeda justi nuo 20 nėštumo savaitės, antro, trečio, t.y. Ne kiekvieną dieną pavienius vaikučio judesius būsimos mamytės gali jausti ir anksčiau. Jei moteris nėščia jau nebe pirma kartą, vaisiaus judesius gali pajusti jau 18 nėštumo savaitę.
Kaip anksti mama pajunta vaisiaus judesius, priklauso nuo jos pačios svorio ir kur yra prisitvirtinusi placenta. Kai prasideda pirmieji judesiai, nuo placentos padėties priklauso, kaip stipriai jie jaučiami. Lieknesnė moteris judesius jaučia stipriau nei apkūnesnė. Jeigu placenta yra priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai jaučiami mažiau.
Pirmą, antrą, trečią kartą laukiantis pirmą kartą, nežinai, ko laukti, ir tuomet dažniausiai moteris pajaučia vaisiaus judesius šiek tiek vėliau. Tiksliau ne pajaučia, bet atpažįsta vėliau. Antrakartė, kaip jau vieną kartą išbandžiusi tą kelią, dažniau atpažįsta tuos pačius judesius anksčiau nei pirmakartė. Trečiakartė vaisiaus judesius vėl atpažįsta šiek tiek vėliau, mat į viską reaguoja daug ramiau, ji jau viską žino. Bet yra moterų, kurios pajaučia ir atpažįsta pirmojo vaisiaus judesius labai anksti. Anksčiausiai juos atpažįsta antrakartės, o vėliausiai trečiakartės ir t. t. Jeigu tarpai tarp nėštumų nedideli, tai besilaukdama trečiąkart ir kitus nėštumus vaisiaus judesius pajunta vėliau, mat tiesiog mažiau įsiklauso. Jai tarsi nebelieka to pirmakartės smalsumo ir laukimo: „Oi, o kaip šiandien, ar jau sujudės?“ Trečią kartą besilaukiančiosios vaisiaus judesių tikrai nesupainios su žarnyno veikla, nes pirmieji vaisiaus judesiai iš tiesų panašūs, bet yra truputėlį kitoje vietoje ir kitokie.
Jeigu moters pilvą dengia didokas riebalų sluoksnis- vaisiaus judesius ji gali pajusti ir šiek tiek vėliau. Būna ir taip, kad kai kurios moterys kūdikio judesių nesupranta ir galvoja, jog tai yra vidurių pūtimas ar tiesiog gurguliuoja pilvas. Jeigu jūs nejaučiate vaisiaus judesių, apie tai būtinai reikia pranešti savo gydytojui.
Akimirkos, kai busimoji mama pirmąkart aiškiai pajunta spurdesius ir spyrius, yra vienos nuostabiausių nėštumo akimirkų. Kai tik vaisiaus judesiai taps ryškesni ir reguliaresni, sugebėsite nesunkiai juos atskirti. Vaisiaus judesius reikia stebėti: tai vienas iš ženklų, kad mažylis auga ir vystosi gerai. Pradžioje juntamų vaisiaus judesių bus nedaug ir jie bus reti. Nors vaikelis juda ir spardosi kasdien, ne visi tie trūkčiojimai yra pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima užfiksuoti.

Vaisiui augant jo judesiai keičiasi - iš pradžių jis daugiausia rąžosi ir judesiai būna chaotiški, vėliau, vystantis nervų sistemai, jie tampa darnesni. Kuo jis didesnis, tuo judesiai darnesni, net rąžosi lyg sąmoningiau, vaisius pradeda nuo viršutinės kūno dalies ir baigia apatine.
Antro trimestro pabaigoje vaisius pradeda žagsėti, mama gali pajusti reguliarius judesius, tiesiog tokius: „Ik, ik, ik.“ Kai kurie žagsi labai daug, o kai kurie - labai mažai. Tai nieko nerodo - nei sveikatos, nei kokie jie bus gimę, tiesiog tokie spontaniniai judesiai, einantys iš diafragmos. Kokia to priežastis, sunku pasakyti, tai tiesiog savita, viena iš daugelio motorikos treniruočių. Kai kurios mamos klaidingai mano, kad tai jos ko nors užvalgė ir dėl to vaisius žagsi, iš tiesų mamos mityba nieko nelemia.
Kai vaisius juda darniai, jo judesiai tampa įvairesni, jis gali suktis aplink savo ašį, po truputį gali įsiremti ir poziciją išlaikyti, pavyzdžiui, ištiesti koją ir ją taip ilgiau laikyti. Įdomu, kad vaisius gali atlikti tokius judesius - ėjimas, plaukimas, šuoliavimas aukštyn žemyn, t. y. moka pašokti ir nusileisti abiem kojomis. Viso to gimęs jis dar ilgai nemokės. Kai kurie jo judesiai darosi tikslingi ir koordinuoti - jis kiša pirštą į burną, palaižo virkštelę, paėmęs ją palaiko, to taip pat atkeliavęs į šį pasaulį ilgai dar mokysis.

Būtina kiekvieną dieną iki pat gimdymo fiksuoti, kad vaisius judėjo rytą, per pietus ir vakare. Atidesnės mamos turėtų suskaičiuoti, kad vaisius judėjo bent 10 kartų per valandą. Labai patartina su vaiku bendrauti, rasti laiko tik jam, taip jūs ne tik judesius suskaičiuosite, bet skirsite dėmesio. Jeigu nerandate laiko bent tris kartus per dieną paskaičiuoti vaisiaus judesių, kažkas negerai - arba jums, arba šeimoje dedasi blogi dalykai, arba nemokate susidėlioti prioritetų ir pirmenybę skiriate kitiems dalykams, nei turėtumėte. Nuo to, kiek dėmesio skirsite savo vaikui pilvelyje, priklausys labai daug dalykų ateityje.
Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. Kai vaikutis sujuda be pertraukos kelis kartus iš eilės, tai reikia vertinti kaip vieną judesių seriją. Pavyzdžiui, pradedate 8 val. ryto, gyvenate įprastu ritmu ir stebite judesius.
Vaisiaus judesius stebėkite atsipalaidavusi, gulėdama ant kairiojo šono, nes būtent taip gulint pagerėja vaikelio kraujo apykaita. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.
Rekomenduojama iki 30 nėštumo savaitės nėščiosioms tik atkreipti dėmesį į vaikučio judesius kasdien. Jei per dienos darbus mamytė nepastebėjo judesių, tad vakare reikėtų ramiai atsigulti ir palaukti jų. Jei kūdikis nors vienadart sujuda, to pakanka. Nes iki 30 nėštumo savaitės nei judesių skaičius, nei jų pobūdis neatspindi jo būklės.
Kūdikio judesių skaičius ir pobūdis, t.y. kaip jis juda, atspindi vaikučio būklę nuo 30-31 nėštumo savaitės. Vaikutis daro kelių sekunčių pauzę ir vėl juda - juda visas ir vėl skaičiuojame tai kaip antrą judesį. Grupiniai judesiai turi būti kasdien. Paprastai per mamos aktyvų paros laikotarpį - per 12 valandų ji turi pajusti ne mažiau kaip 10 judesių.
Jeigu per tą pusę valandos vaikutis nesujuda, tada dar pusę valandos pratęskite skaičiavimą - per tą laiką turėtų sujudėti ne mažiau penkis kartus. Jeigu ir per valandą nėra judesių, tuomet skaičiavimą nutraukti ir pakartoti dar po valandos. Jei visgi jų nėra arba judesiai yra silpni ir pavieniai, tada reikia kreiptis į savo gydytoją ginekologę artimiausiu metu.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaisiaus būklė pablogėjo, tai gali parodyti jo judesiai. Vyrauja begalė mitų apie vaisiaus judesius, pavyzdžiui, jei jis labai stipriai ir daug juda, neva bus hiperaktyvus. Nieko panašaus, kaip vaisius juda, niekaip neapibūdina to, koks jis bus gimęs. Sveikas vaisius taip ir turi judėti - labai aktyviai ir daug. Per stiprių vaisiaus judesių nebūna, tegul tik jis ten duodasi.
Jeigu mamai atrodo, kad vaikas pradėjo silpniau judėti, tai gali būti vienas iš priešlaikio gimdymo požymių. Iš karto lėkti į ligoninę gal ir nereikėtų, bet atlikite tokį testą. Tarkime, ryte nejaučiate vaisiaus judesių, atsikelkite, pasivaikščiokite nors po namus, išgerkite stiklinę sulčių, suvalgykite saldesnių vaisių, košės. Nuvalykite namuose dulkes, saikingai pasimankštinkite ir įsiklausykite, kas vyksta jūsų pilve. Vaikelis turėtų sureaguoti, jei ne - skubėkite pas gydytoją.
Nėščiosios pastebi, kad kai jos išalksta, ir vaikelis pilve pradeda maltis, tarsi nekantraudamas. Vaisiaus judesius geriausia skaičiuoti ramiai prigulus. Kai moteris šeštą mėnesį nėščia sako, kad visą dieną beveik nejuto vaisiaus judesių, nes buvo labai užsiėmusi darbe, nėra gerai.
Jei vaisiaus judesiai staiga tapo labai stiprūs ir skausmingi- tai gali būti požymis, jog jam trūksta deguonies. Tai gali būti todėl, jog mama atsigulė nepatogioje padėtyje, pernelyg ilgai guli ant nugaros ar pernelyg ilgai sėdi vienoje padėtyje. Pirmiausia reikia pakeisti savo padėtį.

Nestresinis testas pagrįstas širdies ritmo reakcija į judesius. Kai vaisius juda, širdies ritmas pagreitėja (akceleracija), tai geras vaisiaus būklės požymis. Moteriai gulinčiai ant šono pritvirtinami davikliai ir užrašoma kardiotograma. Vaisiaus judrumą galima sužadinti akustine stimuliacija. Stebima, ar vaikui judant, užrašoma kardiotograma