Vėjaraupiai - tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai, nors ligos atvejų pasitaiko ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie vaikystėje nesirgo ir neįgavo imuniteto ligai. NVSC duomenimis, šiemet (sausio-vasario mėn.) Lietuvoje registruoti 3627 vėjaraupių atvejai, iš jų Kauno apskrityje - 1312. Susirgimui vėjaraupiais sezoniškumas neturi jokios įtakos - sergama visais metų laikais. Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučio uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą.
Vėjaraupiai yra labai greitai plintanti liga, turbūt todėl ir jos pavadinimas susijęs su vėju, kuris nežinia iš kur plūstelėjęs atpučia odą išmarginančias pūsleles. Šią infekciją sukeliantys pūslelinės grupės virusai nepaprastai lakūs - nebūtina prisiartinti prie sergančiojo, kad jie pasiektų sveiką vaiką. Infekcija į organizmą patenka per viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Čia besidaugindamas virusas nukeliauja į kraują, kuris jį išsklaido visur. Liga užpuola staiga. Temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių, išberia ne tik veido, rankų, kojų, liemens odą, bet ir burnos, nosiaryklės, akių, lytinių organų gleivinę, taip pat - galvos odą. Iš pradžių atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o jas apjuosia raudoni lankeliai. Po to pūslytės sudžiūna ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta po 1-3 savaičių.
Vėjaraupiai kartais gali būti sumaišyti su paprastu peršalimu. Ligos pradžia dažnai panaši į viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1-2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Vėjaraupiai yra užkrečiami dar iki pasirodant išbėrimui. Labiausiai užkrečiamas laikas - per penkias dienas nuo išbėrimo.
Vėjaraupiai kartais lydi komplikacijos, dažniausios jų - plaučių uždegimas ir bakterinės infekcijos. Literatūros duomenimis, apie 10-20 proc. asmenų, persirgusių vėjaraupiais, vėliau vyresniame amžiuje suserga juostine pūsleline. Pavojinga ši liga nėščiosioms - ypač pirmąjį trimestrą, nes ji gali būti apsigimimų priežastis. Tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą. Vėjaraupiai gali būti sunkių nervų sistemos pažeidimų, encefalito, meningito priežastis.

Jei Jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, nedelsdami informuokite ugdymo įstaigą. Vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti darželį ar mokyklą, susitikinėti su draugais gali tik tuomet, kai po paskutinio bėrimo atsiradimo dienos bus praėję 10 dienų. Turi praeiti ne mažiau kaip 5 dienos, kai atsirado paskutinė pūslelė, nukritę visi šašeliai - mažiausiai tai trunka 10 dienų.
Vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti: visus anksčiau nesirGusius vaikus, vyresnius nei 9 mėn. amžiaus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema); suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis, kraujo ligomis, piktybiniais navikais ir kt.). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Suomija 2017 m. buvo pirmoji Šiaurės Europos šalis, kuri į savo nacionalinę skiepijimų programą įtraukė vakcinaciją nuo vėjaraupių.
Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien jį maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį. Anksčiau buvusi įprastinė vėjaraupiais sergančio vaiko puošmena, paslėpdavusi bėrimus - briliantinis žaliasis skystis - jau praeitis. Netepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis, nes jos dar labiau pažeis odą. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas - antiseptikas. Jis dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas, kurios gali išprovokuoti pūlines odos ligas. Paprastai ligoniukas gydomas namuose. Jam gali prireikti temperatūrą mažinančių vaistukų, kartais skiriami antivirusiniai vaistai. Kai vaikas karščiuoja ir atsiranda vis naujų bėrimų, jis turėtų gulėti lovoje. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais. Vaiko drabužėliai ir patalynė turi būti nuolat keičiami ir išlyginti. Nukarpykite trumpai nagučius ir nuolat plaukite vaikui rankytes.

Būkime sąmoningi ir atsakingi - dėl savo pačių ir vaikų sveikatos.