Nėštumo laikotarpiu ir apie šešis mėnesius po gimdymo moters organizme vyksta įvairūs pokyčiai. Dėl hormonų susilpnėja raiščiai, todėl atsiranda sąnarių hipermobilumas, ištempiami pilvo ir dubens dugno raumenys, pasikeičia laikysena. Todėl kiekviena moteris turi žinoti, kokių galėtų imtis atsargumo priemonių, kad nepakenktų sau ir greičiau atsistatytų po gimdymo. Sportas yra vienas iš būdų susitvarkyti su fiziologiniais pokyčiais nėštumo metu ir po jo. Nors noras kuo greičiau „susigrąžinti formą“ yra natūralus, skubėjimas šiuo laikotarpiu gali turėti neigiamų pasekmių. Organizmui reikia laiko atsigauti po nėštumo ir gimdymo krūvio, todėl tinkamas sporto pradžios laikas priklauso nuo daugybės veiksnių - gimdymo būdo, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo bei netgi psichologinės savijautos.
Nėštumo metu moters kūnas patiria milžiniškų pokyčių - dubens kaulai išsiplečia, raumenys ir raiščiai suminkštėja dėl hormonų (ypač relaksino), o pilvo raumenys išsitempia, kad tilptų augantis vaisius. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo vyksta vadinamoji gimdos involiucija - gimda traukiasi iki buvusio dydžio, o kūnas pradeda šalinti nėštumo metu susikaupusius skysčius. Tuo metu dubens dugno raumenys, kurie devynis mėnesius laikė didelį svorį, yra nusilpę. Be to, hormonų lygis keičiasi - mažėja estrogeno, didėja prolaktino (ypač jei moteris žindo). Tai veikia energijos kiekį, emocinę būklę, net sąnarių elastingumą. Nepaisant noro kuo greičiau „susigrąžinti formą“, kūnas turi atsigauti iš vidaus.

Istorija rodo, kad dar XIX amžiaus rekomendacijos skelbė, jog nėštumo metu nėščioji turi vengti bet kokių fizinių pratimų, norint išnešioti vaisių, manyta, jog sportas gali turėti neigiamos įtakos motinos ir vaisiaus sveikatai. Tačiau per pastaruosius 30 metų atlikta nemažai tyrimų, kurių metu stebimas atvirkštinis scenarijus: mankštinimasis nėštumo metu atneša naudos motinos ir vaisiaus sveikatai.
Šiandienai, nuostabių specialistų dėka, turime užtektinai įrodymų teigti, jog fiziškai aktyvesnei moteriai didesnė tikimybė pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba. Taip pat, sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, venų varikozė, tinti rankoms ir kojoms, o psichologinės ligos (ypatingai pogimdyvinė depresija) pasireiškia rečiau. Gimę vaikai turi mažesnius nutukimo bei maisto apykaitos sutrikimų atvėjus, pačios moters kūnas geba greičiau atsistatyti po gimdymo. Fiziškai aktyvi būsimoji mama gali palengvinti arba išvengti nugaros skausmo, nemigos ar nuovargio.
Labai svarbu kryptingai ruoštis gimdymui, todėl turi būti stiprinamas ir gerinamas dubens dugno raumenų ir raiščių elastingumas, sąnarių paslankumas. Nėščiųjų mankštos dėka gerėja placentos kraujotaka, vaisius gauna daugiau deguonies, o tai svarbu vaikelio vystymuisi.
Kanadiečių gairėse (Canadian guideline for physical activity throughout pregnancy 2019) pateikiamos šios rekomendacijos:
Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairiomis fizinėmis veiklomis, norint pasiekti geresnių rezultatų. Pratimai neturėtų kenkti nei mamai, nei vaisiui. Svarbu pažymėti, kad iki šiol atliktose studijose nėra stiprių įrodymų, jog kai kurios sportinės veiklos yra tikrai pavojingos nėščiajai ir vaisiaus augimui.
Yra nemažai mitų, susijusių su fiziniu aktyvumu nėštumo metu, kuriuos paneigia naujausi tyrimai:
Labiausiai vertinamos ir saugiausios daugumai nėščiųjų aktyvios fizinės veiklos:
Saugios aktyvios veiklos nėščiosioms, kurios reguliariai tuo užsiėmė prieš nėštumą, gali būti:
Kai kuriais atvejais fizinis aktyvumas yra visiškai nerekomenduojamas:
Jei pasireiškia bent viena iš šių kontraindikacijų, svarbu kreiptis į specialistą, dirbantį su tokiomis nėštumo komplikacijomis.
Kiekviena nėščioji turi pati stebėti savo kūną ir sekti įspėjamuosius ženklus, rodančius, jog reikėtų nutraukti pratimą:
Taip pat svarbu atsiminti, kad treniravimas varžyboms nėra pats tinkamiausias laikas nėštumo metu.
Kiekvienos moters gimdymas yra individualus, taip pat ir savijauta po gimdymo skirtinga. Daugelis naujų mamų nori kuo greičiau grįžti prie įprasto ritmo, o sportas atrodo kaip puikus būdas atgauti jėgas, sustiprinti kūną ir pagerinti nuotaiką. Skubėjimas šiuo laikotarpiu gali turėti pasekmių. Specialistai pabrėžia, kad poilsis yra pirmasis atsigavimo etapas, o judėjimas turi būti įvedamas palaipsniui.
Po natūralaus gimdymo daugeliui moterų lengvas judėjimas gali būti naudingas jau po kelių dienų - pavyzdžiui, trumpi pasivaikščiojimai ar kvėpavimo pratimai. Tačiau, jei gydytojas nepaskyrė kitaip, po gimdymo galima aktyviai pradėti sportuoti praėjus 6-8 savaitėms. Ta pati taisyklė galioja ir po cezario pjūvio operacijos, nors po šios chirurginės operacijos kūnui reikia daugiau laiko, nes pažeidžiami keli audinių sluoksniai. Randas turi visiškai sugisti, todėl paprastai rekomenduojama laukti 8-12 savaičių, kol galima pradėti aktyviau judėti.
Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas atvejis individualus. Vienos moterys jau po mėnesio jaučiasi kupinos energijos, kitoms tam prireikia net pusmečio - ir tai visiškai normalu. Prieš grįžtant prie fizinio aktyvumo būtina apsilankyti pas ginekologą arba kineziterapeutą, kuris įvertins, ar gimda susitraukė iki normalaus dydžio, ar nėra diastazės, infekcijos ar kitų komplikacijų. Kineziterapeutės dažnai rekomenduoja atlikti vadinamąjį dubens dugno įvertinimą, kuris parodo, ar šie raumenys geba išlaikyti apkrovą.
Jei moteris jaučiasi gerai, nebuvo komplikacijų ar būklių, dėl kurių gydytojai rekomenduoja susilaikyti nuo bet kokio fizinio krūvio tam tikrą laiką, dubens dugno raumenų stiprinimo, kvėpavimo pratimus galima pradėti jau antrąją parą po gimdymo. Ne tik galima, bet ir labai rekomenduojama, nes po gimdymo dėl prarasto dubens raumenų tonuso gali atsirasti dubens organų nusileidimas - būklė, kai gimda ir kiti vidaus organai nusileidžia žemiau įprastos padėties. Iš pradžių nemalonių pojūčių moteris gali nepastebėti, tačiau ateityje tai gali išprovokuoti sunkesnius negalavimus.

Sporto pradžia po gimdymo - tai ne šuolis į treniruoklių salę, o lėtas sugrįžimas į judesį. Pirmiausia reikia atstatyti kvėpavimo ritmą, kuris nėštumo metu dažnai pakinta dėl padidėjusios gimdos ir pasikeitusios laikysenos. Lengvi pasivaikščiojimai gryname ore - puikus startas. Jie gerina nuotaiką, kraujotaką ir netgi gali padėti reguliuoti miegą, kuris dažnai tampa iššūkiu pirmosiomis savaitėmis. Svarbiausia - ne žiūrėti į laiką, o įsiklausyti į save. Pirmasis ženklas, kad moters organizmas po gimdymo pamažu pasiruošęs sportui - energijos atsiradimas. Kitas svarbus kriterijus - nebėra kraujavimo (lochijų). Jei kraujavimas vis dar tęsiasi, net ir nedidelis fizinis krūvis gali jį sustiprinti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į skausmo nebuvimą. Moteris gali pradėti daryti paprastus kasdienius judesius - pavyzdžiui, atsisėsti iš gulimos padėties, pasilenkti, pakelti kūdikį. Kaip teigia kineziterapeutai, dar vienas geras ženklas - stabilus kvėpavimas. Per ankstyvas grįžimas prie sporto dažnai pasireiškia įvairiais įspėjamaisiais simptomais, kurių negalima ignoruoti.
Ši lentelė apibendrina veiklas ir rekomendacijas po gimdymo:
| Laikotarpis po gimdymo | Ką galima daryti | Ko vengti | Specialisto rekomendacijos |
|---|---|---|---|
| 1-2 savaitės | Poilsis, gilus kvėpavimas, lengvas vaikščiojimas po namus. | Jokio intensyvaus sporto, jokių pilvo pratimų, svorių kilnojimo. | Stebėti kraujavimą, skausmą, nuovargį. Pirmiausia - poilsis ir miegas. |
| 3-6 savaitės | Lengvi dubens dugno pratimai (Kegelio), pasivaikščiojimai lauke, kvėpavimo pratimai. | Vengti šuolių, bėgimo, spaudžiančių pratimų pilvui. | Pasitarti su ginekologu dėl atsigavimo eigos, įvertinti siūlės būklę. |
| 6-12 savaitės | Tęsti kvėpavimo ir dubens dugno stiprinimą, įtraukti švelnius tempimo pratimus, trumpus pasivaikščiojimus didesniu tempu. | Intensyvių jėgos pratimų ir atsilenkimų. | Apsilankyti pas kineziterapeutą - patikrinti dubens dugno ir pilvo raumenų būklę. |
| 3-6 mėnesiai | Joga, pilatesas, plaukimas, jėgos treniruotės su savo kūno svoriu, pasipriešinimo gumomis. | Per didelio svorio kilnojimo, bėgimo (jei dar silpni dubens raumenys). | Stebėti, ar nėra diastazės požymių, šlapimo nelaikymo ar skausmo. |
| 6-9 mėnesiai | Palaipsniui grįžti prie įprastų treniruočių - bėgimo, dviračio, sporto salės. | Per greito intensyvumo didinimo, nesuderintų treniruočių planų. | Didinti krūvį tik tada, kai kūnas nejaučia diskomforto. |
Paprastai prie bėgimo, šuolių, jėgos treniruočių su svoriais ar sporto salės užsiėmimų galima grįžti po 6-9 mėnesių, tačiau tik jei kūnas tam visiškai pasiruošęs. Bėgimas reikalauja bent jau vidutinio treniruotumo lygio.
Bėgikė Monika Vilčinskaitė pasakoja, kad po natūralaus gimdymo gydytojai rekomenduoja pradėti sportuoti praėjus ne mažiau nei šešioms savaitėms, tačiau ji gerai jautėsi ir išbėgti norėjo jau po dviejų. Ji susilaikė, bet su vežimėliu vaikščioti pradėjo jau po geros savaitės, kasdien nueidama nuo 10 iki 18 kilometrų. Po dešimties dienų M. Vilčinskaitė jau praktikavo bendrus fizinius pratimus, o maždaug po 5-6 savaičių ėmė bėgioti. Pirmas bėgimas buvo be jokių tikslų, laiko, atstumo, prabėgo apie 4 kilometrus. Dabar kiekvieną treniruotę pridėdama po porą kilometrų, bėgioja maždaug penkis kartus per savaitę. Bėgikės įsitikinimu, sugrįžti į „darbinę formą“ jai prireiks maždaug pusmečio. Ji pabrėžia, kad kiekviena moteris turi remtis savo savijauta bei gydytojų patarimais. Jeigu ji iki nėštumo nebuvo labai aktyvi, atsistatyti gali prireikti devynių mėnesių ir daugiau - ir tai bus visiškai normalu.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, laikas, kada moteris gali pradėti sportuoti, priklauso nuo daugybės faktorių: ar gimdymas buvo natūralus ar atliktas Cezario pjūvis, komplikuotas ar ne, ar buvo tarpvietės plyšimas gimdymo metu ir pan. Natūraliai pagimdžiusios moterys į aktyvesnę veiklą paprastai gali sugrįžti po šešių savaičių. Po Cezario pjūvio operacijos - kiek vėliau, nes gijimo periodas trunka nuo mėnesio iki dviejų.
Jo teigimu, iš pradžių reikėtų rinktis lėtesnes, mažesnio intensyvumo treniruotes. Sportavimas turėtų prasidėti nuo pilvo sienos ir dubens aktyvacijos bei stiprinimo pratimų. Iš karto pradėti bėgioti ar atlikti pratimų su svarmenimis nerekomenduojama. Taip pat nereikėtų rinktis aukšto intensyvumo treniruočių, pavyzdžiui, CrossFit, X-FIT. Vietoj jų išbandyti kalanetiką, jogą, kvėpavimo pratimus arba specialias mankštas, skirtas moterims po gimdymo.
K. Linkus atkreipia dėmesį, jog pirmus 3-4 mėnesius po gimdymo moteriai ypač svarbus darbo-poilsio ir miego režimas. Jeigu vaikas neramus, išsitęsia nemiegotos naktys, mama yra neišsimiegojusi ir pervargusi, tada sportas neduos tiek naudos ir ankstesnių pilvo formų nesugrąžins. Tad miegas, jo manymu, yra prioritetas, o treniruotis reikia pailsėjus.
Sporto ir sveikatingumo centro „Impuls“ vyr. trenerė Martyna Čepienė taip pat pabrėžia poilsio po gimdymo svarbą: „Kol auginant vaiką nėra režimo, moteris negali sau leisti pamiegoti bent 5-6 valandas per parą, sportą siūlyčiau pamiršti. Antraip gali greitai pasidaryti traumų, didesnių bėdų.“
Kūno formos gali grįžti lėtai, per tiek pat laiko, kiek truko nėštumas ir netgi daugiau. Jeigu esant idealioms sąlygoms su mitybos korekcija moteris numeta nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę, t. y. 2-4 kg per mėnesį, tai priaugtus 20 kg numesti realu per keturis - šešis mėnesius.
Ar psichologiškai sunku sugrįžti į salę po nėštumo? Pašnekovė atsako, jog tai priklauso nuo to, ar moteris sportavo iki nėštumo. Tos, kurios iki tol reguliariai sportavo ne trumpiau nei metus, į salę grįžti nekantrauja - laukia gydytojo leidimo ir, jeigu viskas gerai, jau po šešių savaičių pradeda sportuoti, žinoma, ne pilnu krūviu, pradeda nuo lėtesnės programos. Tos, kurios iki gimdymo nesportavo, trenerės teigimu, ateina vėliau - po pusmečio ar metų. Tai irgi nėra blogai, nes per tą laiką moterys atsigauna. Toms, kurios nebuvo fiziškai stiprios iki tol, gimdymas atima daug jėgų. Kai jau pajunta, kad sustiprėjo, pradeda treniruotis.
Aktyviau sportavusios moterys dažnai klaidingai galvoja, kad gali iš karto grįžti į tą patį režimą. Žinoma, jų kūnas atsistato greičiau, nes raumuo turi atmintį, bet pradėti visgi reikia nuo lėtų treniruočių. M. Čepienė, kaip ir sporto medicinos gydytojas, rekomenduoja pradėti nuo gilesniųjų raumenų, dubens dugno treniruočių: „Bent 3-4 savaites po to, kai jau galima pradėti sportuoti, siūlau rinktis pilateso, kalanetikos užsiėmimus. Galima rinktis ir kardio treniruotes, bet nedideliu intensyvumu, pasivaikštant, o geriausia, sportuojant su pulso matuokliais. Svorių kilnoti tikrai nepatariu.“
Taip pat klaidinga manyti, jog šiuo periodu tinka visos jogos rūšys: „Šiandien yra daug skirtingų jogų - ir stiprių, ir intensyvių. Ką tik pagimdžiusioms moterims, kurių sąnariai dar kurį laiką yra nestabilūs, tokios treniruotės gali būti žalingos. Svarbu rinktis lengvo lygio jogos užsiėmimus arba bent du mėnesius susilaikyti ir daryti ne tokius gilius tempimo pratimus namuose savarankiškai, ramiai, savo tempu.“
Jei žmogus būna po metų ar dviejų pertraukos be aktyvesnio sporto, jo ištvermės lygis, tikėtina, bus labai žemas. Tokiu atveju vienas iš pasirinkimų gali būti intervalinis bėgimas - pusę minutės bėgti, tuomet minutę eiti. Arba minutę bėgama ir dvi minutes einama. Jei bėgti sekasi labai lėtai, o širdies pulsas labai didelis - tai požymis, kad bėgioti dar anksti. Siekiant saugios treniruotės, rekomenduojama pereiti į spartų ėjimą arba rinktis žemesnio intensyvumo krūvį, pvz., dviratį.
M. Čepienė pataria moterims išlikti kantrioms: „Viskas sugrįžta į savo ritmą, nors ir ne visada taip greitai, kaip norisi. Kai kurios atsistato po pusmečio, o daliai moterų prireikia metų ir daugiau.“ Pirmasis trimestras po gimdymo yra laikas, kai moters kūnas vis dar atsigauna po nėštumo ir gimdymo proceso. Svarbiausia šiame etape - kantrybė.

Pilvo raumenų pratimai turėtų būti pradedami tik tada, kai patvirtinta, kad nėra diastazės - pilvo raumenų prasiskyrimo. Tai dažniausiai įvertina kineziterapeutas arba gydytojas. Paprastai saugu pradėti po 8-12 savaičių, bet svarbu pradėti nuo giliųjų pilvo raumenų aktyvavimo (skersinio pilvo raumens), o ne nuo tradicinių „atsilenkimų“. Tinkamai atlikti pratimai padeda atstatyti stabilumą ir laikyseną, o netaisyklingi - gali pabloginti būklę.
Vidutinio intensyvumo sportas neturi jokios neigiamos įtakos nei pieno kiekiui, nei jo sudėčiai. Fizinė veikla netgi gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką, o tai teigiamai veikia ir pieno gamybą. Svarbiausia - palaikyti skysčių balansą ir žindyti prieš treniruotę, kad krūtys būtų lengvesnės. Jei sportuojama reguliariai, rekomenduojama dėvėti gerai prilaikančią sportinę liemenėlę, kuri nespaudžia ir nekelia diskomforto.
Pirmosiomis savaitėmis pakanka vos kelis kartus per savaitę atlikti lengvus pratimus arba kasdien vaikščioti. Kai kūnas sustiprėja, galima siekti 3-4 treniruočių per savaitę, tačiau viskas priklauso nuo energijos lygio ir savijautos. Svarbu - kokybė, o ne kiekybė. Geriau trumpa, bet taisyklinga treniruotė, nei ilgas, nuovargį sukeliantis užsiėmimas. Jei po sporto jaučiamas jėgų antplūdis, o ne nuovargis, vadinasi, krūvis pasirinktas tinkamai.
Sportas po gimdymo yra vienas geriausių dalykų, ką dėl savo sveikatos gali padaryti nauja mama. Jis padeda jaustis energingiau, pagerina kardiovaskulinę sveikatą, sustiprina ir mažina pilvo raumenų atsiskyrimą, bei sumažina pogimdyvinės depresijos simptomus.

Svarbu klausytis savo kūno. Jei sportuojant juntamas nuovargis, skausmas, didelis diskomfortas ar svaigsta galva - nustokite sportuoti. Neatsargiai gavus per daug fizinio krūvio gali prasidėti įvairūs skausmai: dubens srities, klubo sąnario, kelio sąnario. Tai nutinka būtent dėl atsiradusio dubens srities raumenų disbalanso ir funkcinio nestabilumo bėgimo metu.

Jei norite pradėti sportuoti, rekomenduojama tai daryti su specialisto pagalba. Individualių arba grupinių mankštų metu kineziterapeutas pasirūpins, kad visus pratimus atliktumėte taisyklingai ir saugiai. Specialisto parinkti pratimai padės efektyviai sustiprėti toms kūno dalims, kurios yra labiausiai išsibalansavę po gimdymo. Kadangi kiekviena moteris nėštumo metu išgyvena skirtingus kūno pokyčius, kineziterapeutas padės užtikrinti, kad kiekvienas pratimas būtų tikslingas ir pritaikytas prie Jūsų kūno būklės.