Kaip pastoti lesbietei: metodai ir galimybės
Kelionė į tėvystę yra labai asmeniška, o kiekvienos poros kelias yra unikalus. Nors moterų pasakojimai atveria mūsų protėvių viltis ir baimes, į jas reikėtų žiūrėti tokias, kokios jos yra: pasakojimus. Pasinaudokite patogumu, kurį jie gali pasiūlyti, tačiau nepamirškite pasitikėti šiuolaikiniu mokslu ir sveikatos priežiūros specialistų išmintimi.
Pastojimo procesas yra sudėtingas ir gali priklausyti nuo daugybės veiksnių. Nors kai kurioms poroms pastoti pavyksta labai greitai, kitoms tai gali užtrukti ilgiau. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas - su juo susiduria net penktadalis Lietuvos šeimų. Tačiau naudojantis šiuolaikinės medicinos pasiekimais pagalbinio apvaisinimo srityje šiandien galima padėti daugumai šių šeimų.
Dažniausios nevaisingumo priežastys
Dažniausiai pasitaikančios nevaisingumo priežastys - nekokybiška sperma, ovuliacijos nebuvimas ir kiaušintakio pažeidimas. Gydytojo teigimu, nevaisingumo gydymo metodai priklauso nuo priežasties. Jei tai yra ovuliacijos sutrikimai - anovuliacija, tada koreguojame ir, jei ovuliacija savaime neatsistato, skiriame ovuliacijos stimuliaciją. Jei kiaušintakių pažeidimas ir tie kiaušintakiai nėra grubiai pažeisti, bandome per laparoskopiją atstatyti kiaušintakių pratakumą ir po to padidėja tikimybė moteriai pastoti.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Nors tekste pagrindinis dėmesys skiriamas moterų vaisingumui, svarbu nepamiršti, kad pastojimas yra dviejų žmonių reikalas. Jei nepavyksta pastoti, išsamiai išsitirti lytinę sveikatą turėtų ne tik moteris, bet ir vyras.
Gyvenimo būdo ir mitybos įtaka vaisingumui
Reikia ir gyvenseną keisti. Jei tai mitybos problemos, jei viršsvorio problema yra - reikia koreguoti svorį. Kita medalio pusė - per mažas svoris. Toliau - nerūkyti, nenaudoti psichotropinių medžiagų, narkotikų, jei darbas žalingas, galbūt keisti darbą.
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Vienas iš svarbiausių žingsnių, norint padidinti tikimybę pastoti, yra suprasti savo ovuliacijos ciklą. Ovuliacija yra procesas, kai kiaušialąstė išleidžiama iš kiaušidės ir yra pasirengusi būti apvaisinta. Šis laikotarpis yra trumpas - tik kelias dienas per ciklą - todėl svarbu žinoti, kada jis vyksta.
Ovuliacijos testai: Galite naudoti ovuliacijos testus, kurie padeda nustatyti, kada įvyksta ovuliacija, matuojant hormono LH lygį šlapime. Bazinė kūno temperatūra: Stebėdami savo bazinę kūno temperatūrą kiekvieną rytą, galite pastebėti nedidelį temperatūros padidėjimą, kuris rodo, kad ovuliacija jau įvyko. Cervikalinio gleivių pokyčiai: Ovuliacijos metu gimdos kaklelio gleivės tampa skaidrios ir slidžios, panašios į kiaušinio baltymą. Tai yra ženklas, kad esate vaisingiausi.
Ginekologė Vitalija Druktenytė pasakoja, kokie signalai išduoda moterims apie vykstančią ovuliaciją ir kaip šiuos organizmo siunčiamus signalus pritaikyti norint pastoti. „Ovuliacija - kuomet kiekvieną mėnesį vienoje iš kiaušidžių subręsta folikulas, paprasčiau tariant, folikulas yra anatominė struktūra, kurioje subręsta moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušialąstė. Būtent ovuliacijos dieną, dažniausiai 13, 14 arba 15 menstruacijų ciklo dieną, ovuliacijos metu, šis folikulas plyšta. Jam plyšus iš folikulo išsilaisvina kiaušialąstė, kuri būna gyvybinga 24 valandas ir tuo metu yra didesnė tikimybė pastoti“, - aiškina ginekologė.
Dalis moterų ovuliacijos metu pajuntą skausmą, kas leidžia tiksliai nustatyti ovuliacijos pradžią. Visgi, kitos moterys vykstant ovuliacijai nejaučia nieko. „Skausmas dažniausiai priklauso nuo moters jautrumo ir bendro skausmo pojūčio. Tos moterys, kurios dažnai dėl įvairių priežasčių jaučia skausmą, kurios iš prigimties yra jautresnės, dažniausiai jaus ir ovuliaciją. Kartais būna jog dėl organizmo pokyčių iki gimdymo moteris nejaučia ovuliacijos, o po gimdymo pradeda jausti ir atvirkščiai“, - nurodo Vitalija Druktenytė. Gydytojos teigimu, pasitikėti šiais organizmo siunčiamais signalais, jei tai būna ciklo viduryje, maždaug apie 13, 14, 15 menstruacijų ciklo dieną ir skausmas trunka nuo 2 valandų iki 3 parų, išties galima. Jei pastebite šiuos požymius, tikriausiai neabejotinai, šiuo metu moteriai vyksta ovuliacija.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei partneriai yra jaunesni nei 35 metų gydytojas pataria ilgesnį laiką bandyti pastoti. „Galima palaukti 12 mėnesių, bet po 12 mėnesių būtina kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta priežastis, sustatytas planas ir suteikta reikiama pagalba“, - sakė H. Stankevičius.
„Virš 35 (metų - aut. pas.) neilgiau 6 mėnesius būtina mylėtis nerečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nereikia matuoti bazinės temperatūros, daryti ovuliacijos testų, žiūrėti seilėse ar gleivėse arborizacijos fenomeną. Tiesiog 6 mėnesius mylisi pora ir, jei ji nepastojo, reikia kreiptis į specialistą, kuris pasakys, ką daryti“, - TV3 laidai „Būk sveikas“ pasakojo gydytojas akušeris-ginekologas Heraldas Stankevičius.
Jei bandote pastoti ilgiau nei metus (arba šešis mėnesius, jei esate vyresnė nei 35 metų), svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar nėra sveikatos problemų, kurios trukdo pastoti, ir patarti dėl tolesnių žingsnių. Vaisingumo tyrimai: Jūsų gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, ultragarsą ar kitus tyrimus, kad patikrintų jūsų ir jūsų partnerio vaisingumą. Papildai ir vaistai: Gydytojas gali pasiūlyti papildų arba vaistų, kurie gali padėti reguliuoti ovuliaciją arba padidinti jūsų šansus pastoti.
Jei porai, kuri nesulaukia nėštumo metus laiko, kviečiu kreiptis į vaisingumo specialistus pirminiam ištyrimui.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Jei, visa tai padarius ir dar kažkurį laiką neįvyko pastojimas - naudoti pagalbinius apvaisinimo būdus. Anot mediko, pagalbinio apvaisinimo metodai yra du ir jų bijoti nereikėtų. „Moters kūne, kai yra nežymūs spermos sutrikimai, kai santykių negali turėti 2-3 kartus per savaitę, jie yra retesni, ir kitos problemos, tuo atveju mes paruošiame spermą ir stimuliuojant ovuliaciją tuo metu, kai indukuojama ovuliacija, sušvirkščiame ją į gimdą.
Kiti būdai yra naudojami mėgintuvėlyje - taip vadinama invitrofertilizacija, invitro reiškia stikle. Kai moteriai stimuliuojama ovuliacija ir tos kiaušialąstės apvaisinamos mažoje lėkštelėje“, - teigė gydytojas. Antruoju būdu apvaisintos kiaušialąstės vėliau perkeliamos į moters gimdą.
Gydytojo teigimu, daugiausia sumaišties ir baimės pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo būdais kelia netinkamas terminų vartojimas. „Apvaisinimas nėra dirbtinis, jis yra pagalbinis. Jei dirbtinis, turėtų būti sukuriamos lytinės ląstelės, o čia lytinės ląstelės yra vyro ir moters. Ir tais atvejais, kai pora negali pastoti, apeiname tą problemą ir padedame pastoti“, - kalbėjo H. Stankevičius.
Jei natūralūs būdai nesuteikia rezultatų, galite apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip in vitro apvaisinimas (IVF), intrauterininė inseminacija (IUI) ar kiti metodai.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Ar dažnai vaisingumo specialistai taiko intrauterininės inseminacijos procedūrą? Intrauterininė inseminacija - viena iš dažniausiai atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Ji panaši į tradicinę ginekologinę apžiūrą. Numatytą ovuliacijos dieną pora atvyksta į kliniką, masturbacijos būdu surenkama sperma. Laboratorijoje ji specialiai apdorojama: atrenkami judrūs spermatozoidai ir atliekami kiti spermos kokybę gerinantys veiksmai. Paruošta vyro sperma per minkštą, ploną kateterį sušvirkščiama tiesiai į gimdos ertmę. Tai paprasta, greita, minimaliai invazinė, neskausminga, palyginti nebrangi procedūra, sukurianti apvaisinimo natūralioje aplinkoje galimybę.
Kartais prieš taikant IUI gydytojas paskiria kiaušides stimuliuojančių vaistų gonadotropinų. Kiaušidžių stimuliacijai vaistų skiriama tik tiek, kad užaugtų ne daugiau kaip 3 folikulai. Privalumas IUI atveju toks, kad vaistų skiriama gerokai mažiau nei tada, kai taikomas pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metodas.
Yra įvairių nevaisingumo priežasčių. Ši procedūra netiks moteriai, kurios kiaušintakiai nepratekami, ji nebus veiksminga, jei yra didelių spermos pakitimų (jautrumo, kiekio, morfologijos) ar diagnozuota infekcija. Intrauterininė inseminacija gali padėti, kai nevaisingumo priežastys neaiškios arba yra nedidelio laipsnio endometriozė, nežymių spermos pakitimų. Tokiais atvejais dažniausiai skiriama intrauterininė inseminacija esant stimuliuotam moters ciklui.
Dažniausiai rekomenduojame atlikti 3 IUI ciklus. Jei per tą laiką moteris nepastoja, papildomos inseminacijos vargu ar padidins pastojimo tikimybę. Tačiau, be abejo, kiekviena situacija individuali. IUI - santykinai mažos rizikos procedūra. Kadangi ji minimaliai invazinė, yra nedidelės infekcijos rizika. Pastojimo galimybė - 9-21 procentas skirtingose klinikose. Tai - pasaulinė statistika. „Northway“ medicinos centre Klaipėdoje po IUI pernai pastojo 19 procentų moterų - tokiu rezultatu labai džiaugiamės ir didžiuojamės.
Kodėl IUI efektyvumas skiriasi? Lemia įvairūs dalykai: poros, ypač moters, amžius, nevaisingumo priežastis ir trukmė, taip pat būklės, galinčios daryti įtaką vaisingumui. Reikšmės turi ir tai, per kokį ciklą - natūralų ar stimuliuotą - inseminacija atliekama. Didžiausia pastojimo tikimybė - kai naudojamas ovuliacijos indukcijos metodas, t. y. IUI - daug privalumų turinti pagalbinio apvaisinimo procedūra, patraukli savo paprastumu ir paliekanti erdvės natūraliam pastojimui moters kūne.
In vitro apvaisinimas (IVF)
Kiti būdai yra naudojami mėgintuvėlyje - taip vadinama invitrofertilizacija, invitro reiškia stikle. Kai moteriai stimuliuojama ovuliacija ir tos kiaušialąstės apvaisinamos mažoje lėkštelėje. Antruoju būdu apvaisintos kiaušialąstės vėliau perkeliamos į moters gimdą.
Senovės išmintis ir šiuolaikiniai patarimai
Kelionė į pastojimą yra kupina vilties, nerimo, o kartais ir tautosakos. Šimtmečius skirtingos kultūros perdavė išmintį ir įsitikinimus apie pastojimą, o praktika, dietos ir ritualai padidino tikimybę pastoti. Nors mokslas nuėjo ilgą kelią, padėdamas poroms įgyvendinti savo svajonę apie tėvystę, šios senos pasakos ir mitai vis dar persmelkia vaisingumo pasaulį.
Vieni mitai kalba apie mitybą ir dietos dalykus, kurie įtakoja sėkmę norint pastoti. Manoma, kad ananaso šerdies valgymas po ovuliacijos gali padėti kiaušinėliui implantuotis. Priežastis, bromelainas, ananasuose randamas fermentas, kuris, kaip manoma, veikia kaip natūralus priešuždegiminis ir skystinantis kraują. Tačiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, trūksta.
Maistas, kuriame gausu folio rūgšties visada rekomenduojamas prieš pradedant tokius planus pastoti. Folio rūgštis, nors ir būtina vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi, taip pat dažnai minima kaip naudinga pastojant. Nors tai labai svarbu ankstyvo nėštumo metu, nėra jokių konkrečių įrodymų, kad tai padėtų pastojimui.
Kai kurie mano, kad mėnulio ciklas gali turėti įtakos vaisingumui. „Mėnulio vaisingumo“ teorija teigia, kad moterys vaisingiausios yra mėnulio fazėje, kuri atitinka fazę, kurioje jos gimė. Nors ir romantiška, šiai teorijai nėra jokio mokslinio sutarimo. Dar vienas patarimas yra mylėtis būtent pilnaties metu.
Daugelis mano, kad nuo misionieriaus pozicijos iki kojų pakėlimo į orą gali pasikeisti pastojimo tikimybė. Kiti mano, kad tam tikros pozicijos gali padėti pastoti. Nors gravitacija gali būti prasminga intuityviai, nė viena pozicija nebuvo veiksmingesnė už kitas pastojant. Gimdoje tokie principai kaip už kūno ribų neturi įtakos.
Senovės egiptiečiai gerbė medų kaip meilės simbolį ir auką vaisingumo dievybėms. Žalias medus, kuriame gausu aminorūgščių, palaiko kiaušidžių funkciją ir reprodukcinę sistemą, pažymi vaisingumo specialistė Jane L. Frederick, MD, FACOG. Kai suporuotas su cinamonu, jis gali skatinti geresnį kraujo tekėjimą į reprodukcinius organus. Kolumbijos universiteto medicinos centras netgi susiejo cinamoną su policistinių kiaušidžių sindromu sergančių moterų menstruacinio ciklo reguliavimu.
Tiesa ar mitas: orgazmas padeda norint pastoti? Jei gerai jaučiamės tai įtakoja įvairius kūno procesus. Įdomu tai, kad pakilusi nuotaika gali reikšti tinkamiausią laiką pastojimui. Reprodukcinė endokrinologė dr. Alison Zimon tikina, moterų vaisingumo pikas pasiekia ovuliaciją, kuri įvyksta menstruacinio ciklo viduryje. Padidėjęs estrogenų kiekis šiuo laikotarpiu sustiprina libido, padidina jautrumą kvapams ir padidina makšties tepimą.
Orgazmas gali padėti pastoti labiau, nei manote. Gimdos susitraukimai po ejakuliacijos gali patraukti spermą į makšties kanalą ir į kiaušintakius, dalijasi Joseph R. Garza, M.D., Pažangiojo vaisingumo centro vyriausiasis vaisingumo pareigūnas. Be to, orgazmo metu išsiskiriantis atsipalaidavimo hormonas oksitocinas gali būti naudingas. Orgazmas padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą. O šis tikrai trukdo. Pasakojimai apie pastojimą po atostogų arba įvaikinimo procesų metu pabrėžia neigiamą streso poveikį pastojimui. Didelis stresas veikia hormonų pusiausvyrą ir kraujo tekėjimą į reprodukcinius organus, todėl gali trukdyti ovuliacijai ir pastojimui.
Akupunktūra, tradicinė priemonė, gali sustiprinti vaisingumą. Akupunktūra gali moduliuoti hormonus, imuninį atsaką ir net nervų sistemą. Be to, tai gali pagerinti kraujo tekėjimą į dubens sritį. Be akupunktūros, kiti atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, joga ir sąmoningumas, mažina stresą, žinomą veiksnį, turintį įtakos vaisingumui. Reguliarūs atsipalaidavimo metodai gali būti naudingi ne tik pastojant, bet ir bendrai psichinei gerovei.
Yra daug žolelių, kurios gali padidinti vaisingumą. Jos reguliuoja menstruacinį ciklą ir hormonų lygį. Maka šaknis, kilusi iš Andų, yra dar vienas tradiciškai naudojamas papildas, galintis sustiprinti libido ir pagerinti spermos kokybę. Tačiau, kaip ir vartojant visus papildus, labai svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu prieš įtraukiant juos į savo gydymo režimą.
Amžina išmintis pabrėžia švarią gyvenamąją aplinką pastojimui. Šiuolaikiniai tyrimai sutampa, rodantys, kad tokie veiksniai kaip tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas gali neigiamai paveikti vaisingumą. Verta ištraukti lapą iš tradicinių knygų ir užtikrinti, kad aplinka būtų kuo mažiau toksinų.
Tradiciškai bendruomenės vaidino labai svarbų vaidmenį remiant poras, bandančias pastoti. Šiandien, keičiantis visuomenės struktūroms, labai svarbu rasti arba sukurti paramos sistemą, nesvarbu, ar tai būtų šeima, draugai ar paramos grupės. Emocinė gerovė dažnai siejama su fizine sveikata, o stiprios paramos sistema gali palengvinti pastojimo kelionę.
Viena apklausa parodė, kad 21% tikėjo nepagrįsta idėja, kad moteris po lytinių santykių turėtų pakelti kojas. Tuo tarpu 30% atidžiai stebėjo savo ovuliacijos ciklus, 17% santykiavo tam tikroje padėtyje, o 13% metė svorį tikėdamiesi, kad tai padidins jų vaisingumą. Dešimt procentų atsisakė rūkymo įpročio, tačiau tik 20 procentų susilaikė nuo alkoholio pastojimo metu.
Agronomas Tautvydas Gurskas parodė, kaip genėti slyvas, vyšnias ir kitus kaulavaisius
Nors kai kurios praktikos gali suteikti paguodos ir vilties, labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais ir pasikliauti įrodymais pagrįsta praktika bandant pastoti. Išmintis ir folkloras: kaip atskirti faktą nuo fantastikos nėštumo patarimuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą. Taip pat, kai abu partneriai guli ant šono: ši poza tinka norint atsipalaiduoti, taip pat kaip įžanga į aktyvesnį seksą. Svarbiausia, kad visas procesas teiktų malonumą. Teoriškai mąstant, tai turėtų nukreipti spermą link kiaušintakių.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
