Kūdikio raida: reakcijos į aplinką ir motoriniai įgūdžiai
Kūdikio raida yra nuolatinis procesas, apimantis fizinius, pažintinius, socialinius ir emocinius pokyčius. Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų kūdikis aktyviai reaguoja į aplinką, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti su pasauliu. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius kūdikio raidos etapus, ypatingą dėmesį skiriant reakcijoms į aplinkos dirgiklius ir motorinių įgūdžių vystymuisi.
Pirmoji gyvenimo savaitė: naujagimio adaptacija
Pirmąjį mėnesį po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Nors tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai. Per pirmąsias 28 gyvenimo dienas kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti. Nuo pat gimimo kūdikio judesiai yra chaotiški, nekoordinuoti, staigiai kintantys. Judėjimo sistemą reguliuoja centrinė nervų sistema, tačiau be tikslaus kiekvienos raumenų susitraukimų sistemos ir atitinkamų pojūčių ryšio judesiai negali dalyvauti psichiniame gyvenime. Vaikas turi mokintis naudotis savo judėjimo organais, kontroliuoti jų sukeliamus pojūčius. Kartu jis vis geriau identifikuoja tuos pojūčius, išreikšdamas juos judesiais, atliekamais kiek kitaip negu anksčiau. Pirmieji motyvai yra vaiko atsitiktinių veiksmų sensoriniai efektai, kuriuos jis staiga pastebi ir stengiasi pakartoti.
Fizinis vystymasis pirmaisiais mėnesiais primena buvimą įsčiose - rankytės ir kojytės sulenktos, judesiai nekoordinuoti. Ryškūs naujagimio refleksai, atsiranda sugriebimo ir išgąsčio refleksai, ieško spenelio ar čiulptuko. Matymas labai ribotas - mato apie 20-30 cm atstumu. Socialinė ir emocinė raida: atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius.
2-3 mėnesių kūdikio raida: žvalesnės reakcijos
Nors ir miegodamas daug, 2-3 mėnesių kūdikis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų. Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį, todėl prasidėjus šiam etapui galima nupirkti jam pirmuosius žaislus, pavyzdžiui, karuselę. Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną. Fizinė raida: galvytė dar svyruoja, bet stiprėja kaklo raumenys. Motorinė raida: guli ant pilvo, kelia galvytę 45° kampu, remiasi alkūnėmis. Sensorinė raida: pradeda sekti veidus ar ryškius objektus akimis iš vienos pusės į kitą. Socialinė ir emocinė raida: emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas.
4-6 mėnesių kūdikio raida: aktyvus pasaulio tyrinėjimas
Šis laikotarpis - tai metas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, ruošiamasi kūdikio sėdimui. Fizinė raida: kūdikis daug juda - mojuoja rankytėmis, spardo kojytėmis. Kūnas tampa lankstesnis. Motorinė raida: pradeda vartytis nuo pilvo ant nugaros. Socialinė ir emocinė raida: reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis. Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamasis augimo šuolis. Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti. Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis.
7-9 mėnesių vaiko raida: judesiai tampa individualūs
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas, kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Fizinė raida: gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies. Motorinė raida: apverčia save nuo nugaros ant šono, kartais ant pilvo. Ima žaislus abiem rankomis, juos tyrinėja. Gali nulaikyti buteliuką. Sensorinė raida: pradeda atskirti objektus pagal formą, garsą. Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelia garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai. Socialinė ir emocinė raida: reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais. Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu. Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas. Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti.
10-12 mėnesių vaiko raida: savarankiškumo pradžia
Šiuo laikotarpiu kūdikis stiprina gebėjimą ropoti, bando sėstis savarankiškai. Dažnai kūdikiai pradeda ropoti, sėdi be atramos. Pradeda stotis laikydamasis už baldų. Tikslingai muša daiktus vieną į kitą. Kūdikis laisvai sėdi, tad sėdėdamas mėgsta užsiimti sau įdomia veikla. Laikydamasis eina palei baldus, bando pritūpti ir atsikelti. Pirštų judesiai vis tikslesni, moka įdėti smulkų daiktą į indelį. Atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje. Supranta paprastas užduotis - pvz., „paduok kamuoliuką“. Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka. Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes. Suvokia, kad daiktas egzistuoja net tada, kai jo nemato. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis. Dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsį. Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą. Vienerių metų vaikas jau turėtų lavinti ir smulkiąją motoriką - sugebėti paimti smulkius daiktus.
13-18 mėnesių vaiko raida: aktyvus tyrinėjimas ir judesiai
Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti. Greitai juda ropodamas. Deda žaislus vieną ant kito, pradeda naudoti daiktus pagal paskirtį (šukuoja, stumia mašinėlę). Supranta žodžių reikšmes, reaguoja į emocinę kalbą. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų.
19-24 mėnesių vaiko raida: pasiruošimas darželiui
19-24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.
Sensorinės integracijos sutrikimai ir sensorinė dieta
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus, ir vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais. Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: taktilinius; klausos; regėjimo; propriorecepcijos; vestibulininius; skonio.
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Svarbu keisti padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojų reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai nepakenks sveikam kūdikiui. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kėdutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais. Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
