Istorijoje vardas Otonas yra neatsiejamai susijęs su galingais valdovais, formavusiais Europos politinį bei kultūrinį veidą. Šis vardas, kilęs iš senovės vokiečių kalbos žodžio, reiškiančio „turtas“, priklausė tiek Šventosios Romos imperijos kūrėjams, tiek vienam iš Romos imperijos valdovų.
Otonas I, gimęs 912 m. lapkričio 23 d. Valhauzene, buvo viena ryškiausių figūrų viduramžių istorijoje. Dėl Otono I įtakos X a. Vokietijoje labai sustiprėjo karaliaus valdžia. Kovodamas su Bavarijos, Lotaringijos hercogais, Otonas I rėmėsi vyskupais ir abatais.

Jo kariniai ir diplomatiniai pasiekimai buvo itin reikšmingi: 955 m. Lechfeldo muštynės tapo svarbia pergale prieš Magyarų invaziją, sustabdžiusia jų grasinimą Europos šiaurėje. Pajungęs 951 m. Lombardiją, jis gavo Italijos karaliaus titulą. Suteikęs paramą gyventojų išvytam popiežiui Jonui XII ir įžengęs į Romą, 962 m. Otonas I gavo iš popiežiaus imperatoriaus karūną, taip įkūręs Šventąją Romos imperiją.
Otonas II (955-983 m.) paveldėjo imperatoriaus sostą ir tęsė tėvo pradėtą kovą su hercogais. Valdyti valstybę Otonas II pradėjo būdamas 18 metų, nors imperatoriumi jis jau buvo nuo 13 metų. Metraštininkai jį apibūdino kaip neaukštą, bet labai vikrų ir tvirtą vyrą.
Svarbiausi jo valdymo įvykiai:
| Įvykis | Metai |
|---|---|
| Karo žygis į Daniją | 974 m. |
| Pergalė prieš arabus pietų Italijoje | 981 m. |
| Mirtis | 983 m. |
Otonas III (980-1002 m.) buvo Šventosios Romos imperijos imperatorius (996-1002). Otono III mažametystės laikotarpiu (983-991) regente buvo motina Teofana, o jai mirus - močiutė Adelaidė. Nuo 998 m. jis gyveno Romoje, siekdamas atkurti senosios Romos imperijos didybę. Nors jo ambicingi planai nepavyko ir jis mirė būdamas vos 21 metų, Otonas III paliko reikšmingą pėdsaką Europos istorijoje.
Be Vokietijos valdovų, istorijoje žinomas ir Romos imperatorius Markas Salvijus Otonas (32-69 m.). Jis valdė Romos imperiją 69 m. sausio 15 d. - balandžio 16 d. Otonas priklausė senai ir kilmingai etruskų šeimai. Savo valdymo laikotarpiu jis susidūrė su Vitelijaus sukilimu, o po pralaimėto Bedriako mūšio imperatoriaus likimas susiklostė tragiškai.

Nors Otono vardas Lietuvoje yra retas - pirmąkart paminėtas tik 1809 metais, - šie istoriniai veikėjai išliko svarbiais Europos istorijos puslapių kūrėjais, kiekvienas palikdamas unikalų pėdsaką savo valdymo epochoje.