Kūdikio motorinė raida: nuo nevalingų judesių iki pirmųjų žingsnių

Pirmieji vaiko gyvenimo metai tėvams dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių, kupinu ne tik džiaugsmo, bet ir nuolatinio nerimo. Kiekvienas naujas garsas, judesys ar jo nebuvimas verčia griebtis literatūros ar naršyti internete ieškant atsakymo į klausimą: ar mano kūdikis vystosi normaliai? Nors kiekvienas mažylis yra unikalus ir auga savo individualiu tempu, egzistuoja tam tikros medicininės gairės - raidos laipteliai, kuriuos vaikas turėtų įveikti tam tikru amžiaus tarpsniu.

Pirmieji gyvenimo metai - vieni svarbiausių visame žmogaus gyvenime. Per šiuos metus augame ir vystomės bene sparčiausiai - formuojasi judėjimo, kalbos, pažinimo, socialiniai-emociniai įgūdžiai. Kūdikio raida pirmaisiais gyvenimo metais yra bene sparčiausias ir dinamiškiausias procesas per visą žmogaus gyvenimą - per dvylika mėnesių bejėgis naujagimis virsta vaikščiojančiu, bendraujančiu ir pasaulį tyrinėjančiu žmogumi.

Pirmasis gyvenimo ketvirtis: adaptacija ir valingų judesių pradžia (0-3 mėnesiai)

Pirmasis kūdikio gyvenimo ketvirtis neretai vadinamas „ketvirtuoju nėštumo trimestru“. Šiuo laikotarpiu naujagimis pratinasi prie aplinkos, o jo nervų sistema patiria didžiulį šuolį. Pirmąjį mėnesį kūdikis didžiąją laiko dalį miega ir valgo. Jo kūnelis vis dar yra fleksijos (susirietimo) padėtyje, primenančioje pozą gimdoje. Gulint ant pilvo mažėja fiziologinė fleksija, svorį išlaiko ant rankų ir krūtinės, geba trumpam pakelti galvytę, tačiau dar negeba išlaikyti vidurio linijoje. Paguldytas ant pilvo, jis gali trumpam kilstelėti galvą ir pasukti ją į šoną, kad neuždustų.

Antrąjį mėnesį dažniausiai pasirodo pirmoji sąmoninga, vadinamoji socialinė šypsena. Tai lūžio taškas bendravime. Kūdikis pradeda sekti judantį objektą akimis 180 laipsnių kampu. Trijų mėnesių mažylis jau turėtų tvirtai laikyti galvą vidurio linijoje, pasukti į abi puses, remtis dilbiais, pakeldamas krūtinę nuo pagrindo. Šiuo laikotarpiu motorinė raida įgauna pagreitį: dingsta dauguma naujagimio refleksų, o jų vietą užima valingi judesiai.

Antrasis ketvirtis: pasaulio tyrinėjimas rankomis ir vartymasis (4-6 mėnesiai)

Šis laikotarpis - 4-6 mėnesiai - yra metas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, o tėvai jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Ketvirtąjį mėnesį kūdikis, gulėdamas ant nugaros, pradeda aktyviai domėtis savo kojomis, jas čiupinėti, o vėliau ir kišti į burną - tai puiki nugaros ir pilvo raumenų treniruotė. Apie 4 mėnesį gulėdamas ant nugaros mažylis pradeda siekti šone padėtų žaislų, formuojasi valingas griebimas.

Pėdų žaidimai tampa svarbia fizine veikla. Gulėdamas ant nugaros, kūdikis atranda savo kelius, vėliau - pėdas, ir jas kiša į burną. Apie 4,5 mėn. gulėdamas ant pilvo bando perkelti kūno svorį (viena rankyte remiasi, kita bando siekti žaislo). Apie 4-5 mėnesį (kai kurie vaikai šiek tiek vėliau) mažyliai pradeda verstis nuo nugaros ant pilvo. Pusės metų kūdikis, paguldytas ant pilvo, dažnai remiasi jau nebe dilbiais, o ištiestomis rankomis (delnais), aukštai pakeldamas krūtinę. Jis gali suktis aplink savo ašį („laikrodžio rodyklės“ principu) ir geba vartytis nuo nugaros ant pilvo ir atgal.

Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.

Trečiasis ketvirtis: sėdėjimas, ropojimas ir smulkioji motorika (7-9 mėnesiai)

Nors daugelis tėvų skuba sodinti vaikus, savarankiškai sėdėti be atramos dauguma pradeda tik apie 7-8 mėnesį. Tai didžiųjų pokyčių metas. Vaikas tampa mobilus, todėl tėvams tenka nuolat jį stebėti. Apie 7-8 mėnesį dauguma kūdikių pradeda sėdėti savarankiškai, tiesia nugara, neparemiami pagalvėmis. Tai atveria jiems naują perspektyvą žaisti abiem rankomis. Apie 7,5 mėn. formuojasi įstrižas sėdėjimas, o šiuo vystymosi etapu mažylis, gulėdamas ant nugaros, vis dar siekia pėdų ir kiša jas į burną.

Kūdikis stojasi į keturpėsčią padėtį, pradeda siūbuoti, atkelia ranką siekdamas žaislo. Maždaug nuo 8 mėn. geba laisvai sėdėti, manipuliuoti žaislais, pradeda ropoti, bando stotis prisitraukdamas rankomis. Tarp 8 ir 9 mėnesio dažniausiai prasideda ropojimas keturiomis. Devintąjį mėnesį tobulėja rankų darbas. Vaikas pradeda imti smulkius daiktus nebe visa sauja, o dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi. Tai vadinama pincetiniu griebimu.

Kūdikio raidos apibendrinimas: 7-9 mėnesiai

Apibendrinant, šiame amžiaus tarpsnyje pastebimi reikšmingi pokyčiai motorinėje ir smulkiojoje motorikoje:

1. Sėdėjimas: Apie 7-8 mėnesį dauguma kūdikių pradeda sėdėti savarankiškai, tiesia nugara. Tai leidžia laisviau žaisti abiem rankomis.
2. Ropojimas: Nuo 8 mėnesių dauguma kūdikių pradeda ropoti keturiomis. Ropojimo pradžioje dažnai stebimas siūbavimas keturpėsčioje padėtyje.
3. Smulkioji motorika: Nuo 9 mėnesio tobulėja pincetinis griebimas - kūdikis geba paimti smulkius daiktus nykščiu ir smiliumi.
4. Aplinkos tyrinėjimas: Mažylis tampa mobiliu, aktyviai tyrinėja aplinką, siekia pėdų ir kiša jas į burną.

Ketvirtasis ketvirtis: stovėjimas ir pirmieji žingsniai (10-12 mėnesių)

Artėjant pirmajam gimtadieniui, kūdikis virsta mažu vaiku. Dešimtą mėnesį dauguma kūdikių bando stotis įsikibdami į baldus. Vėliau seka ėjimas pristatomais žingsniais palei baldus (šoninis ėjimas). Šiuo laikotarpiu mažylis stovėdamas geba perkelti svorį, eina šonu palei baldus, vėliau - palei sieną, geba pereiti nuo vieno baldo prie kito, pasisukti, savarankiškai pastovėti.

Apie 12 mėn. mažylis pradeda žengti pirmuosius žingsnius, eidamas plačiai stato kojas, eina mažais žingsneliais. Norma laikoma, kai vaikas pradeda vaikščioti nuo 11 iki 18 mėnesių. Maždaug 14-16 mėn. vaikas geba savarankiškai vaikščioti, eidamas sustoti, keisti kryptį. Metų sulaukęs vaikas dažniausiai jau taria 1-3 prasmingus žodžius (mama, tėtė, ate), supranta žodį „ne“, moka pamojuoti atsisveikindamas, rodo pirštu į norimą objektą.

Šiame amžiaus tarpsnyje kūdikis gali labai susidomėti daiktų metimu ant grindų ir stebėjimu, kas vyksta. Tai nesusiję su kūdikio noru paerzinti ar pridaryti daugiau namų ruošos darbų; vaikas taip daro, nes tai yra jo „didysis atradimas“, kad daiktai nukrenta, bet neišnyksta, ir juos vėl galima paimti ir iš naujo mesti žemyn.

Kasdienė aplinka ir tėvų vaidmuo raidoje

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą kūdikio raidą, yra tinkamai paruošta namų aplinka. „Tėvai, auginantys mažylius, iš didelės meilės neretai persistengia. Viena dažniausių klaidų yra pernelyg didelis kūdikio saugojimas, pasireiškiantis jo judėjimo ribojimu arba pastangomis atlikti viską už jį. Dėl to gali būti vėliau įgyjami motoriniai įgūdžiai, vaikui nesukuriamos sąlygos bei stimulas mokytis“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Gabrielė Gudaitė.

Pagrindinė taisyklė - „grindų laikas“. Kuo daugiau laiko kūdikis praleidžia ant kieto, saugaus paviršiaus (geriausia - ant kilimo ar specialaus mankštos kilimėlio ant grindų), tuo daugiau galimybių jis turi eksperimentuoti su savo kūnu. Žaislai turėtų būti padėti taip, kad vaikas turėtų šiek tiek pasistengti juos pasiekti. Jei viskas paduodama į rankas, dingsta natūralus impulsas judėti. Leiskite jam pačiam tyrinėti ir atrasti pasaulį.

Taisyklingas nešiojimas ir padėčių keitimas

Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs.

Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.

Neigiama pagalbinių priemonių įtaka

Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų. Gydytojai ortopedai ir kineziterapeutai griežtai nerekomenduoja naudoti vaikštynių ir šokliukų, nes didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ar stumdukai.

Ilgesnis buvimas automobilinėje kėdutėje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos, žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis.

Vaikštynėse ar su stumduku pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais. Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors lentelės ir normatyvai yra naudingi orientyrai, svarbiausias vaiko raidos stebėtojas yra tėvai. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, net jei kiti sako „išaugs“, nebijokite ieškoti antros nuomonės. Profilaktiniai vizitai pas šeimos gydytoją nėra skirti vien tik svorio ir ūgio matavimui ar skiepams. Laiku pastebėjus raidos sutrikimus, smegenų plastiškumas pirmaisiais gyvenimo metais leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų taikant kineziterapiją, masažus ar kitas lavinimo priemones.

„Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą“, - sako kineziterapeutė G. Gudaitė. Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė sako, kad ieškoti pagalbos reikia tuomet, kai, atsižvelgiant į kūdikio amžių:

• naujagimio raumenų tonusas yra mažas (kūnelis suglebęs) arba didelis (kūnas įsitempęs);
• 1-2 mėn. kūdikis, gulėdamas ant nugaros, galvą laiko pasukęs tik į vieną pusę, o būdamas ant pilvo, negeba jos pasukti į šoną;
• 4 mėn. - nesuveda rankų į vidurį, gulėdamas ant pilvo nesiremia dilbiais, neišlaiko pakeltos galvos arba negali sulenkti kojų per klubo sąnarį;
• 5-6 mėn. - neguli ant šono, nesiverčia nuo nugaros ant pilvo arba gulėdamas ant pilvo nesiremia tiesiomis rankomis;
• 7-8 mėn. - gulėdamas ant pilvo negeba perkelti kūno svorio ant tiesių rankų, savarankiškai nesėdi;
• 9-10 mėn. - savarankiškai nesėdi, neatsistoja, yra išlikęs pėdų griebimo refleksas, sėdi raidės „W“ padėtyje;
• 11-12 mėn. - kokybiškai neropoja, neina įsikibęs, nenoriai keičia padėtis.

Kūdikio raidos ypatumai ir pagalba

Pirmieji prasmingi žodžiai paprastai atsiranda apie 12 mėnesį, tačiau kalbos suvokimas formuojasi daug anksčiau. Neišnešiotiems kūdikiams (gimusiems anksčiau nei 37 savaitę) taikomas koreguotas amžius. Tai reiškia, kad vertinant jų raidą, iš biologinio amžiaus atimamos tos savaitės, kurių pritrūko iki numatytos gimdymo datos.

Nors klasikinis ropojimas keturiomis yra naudingiausias stuburui ir koordinacijai, kai kurie vaikai pasirenka alternatyvius judėjimo būdus (šliaužimas, riedėjimas). Jei vaikas juda kitais būdais simetriškai ir jo raida kitose srityse nevėluoja, tai gali būti tiesiog individualus vaiko raidos kelias. Jei vaikas sėdi ant kelių, o pėdos yra išskėstos į šonus (W forma), tai gali rodyti silpnus liemens raumenis arba klubų sąnarių hipermobilumą. Ilgalaikis sėdėjimas tokioje pozoje gali pakenkti kelių ir klubų sąnariams bei laikysenai.

Neretai skiriamos mankštos baseine, kurių metu atliekami pratimai ir plukdymo būdai padeda lavinti motorinius įgūdžius. „Dėl vandens savybių mažiau jaučiamas gravitacijos poveikis, tad kūdikiai ir vaikai gali laisviau judėti bei atlikti tam tikrus judesius, kuriuos sudėtinga atlikti sausumoje. Užsiėmimų vandenyje metu gerėja ir pusiausvyra bei koordinacija, kurios svarbios vaiko motorinių įgūdžių formavimuisi, - apie baseino naudą pasakoja kineziterapeutė. - Įvairūs pratimai ir plukdymo būdai, kurių metu išnaudojamas vandens pasipriešinimas, padeda stiprinti silpnąsias raumenų grupes. O štai šiltas vanduo ir atpalaiduojantys plukdymo būdai veikia raminamai.“

tags: #kada #baigiasi #nevalingas #kudikio #judejimas

• Skaitykite apie plaukų pokyčius nėštumo metu
• Viskas apie darželį Gardino g. 8
• Gunaras Imantas Kakaras: Astronomo, Muziejininko ir Etnokosmologijos Pradininko Kelias
• Viskas, ką reikia žinoti apie vaiko gimimo teisinius formalumus
• viskas apie Maiklo Džeksono gyvenimą ir kūrybinį palikimą