Kaip užtikrinti sveikų dantų ir dantenų priežiūrą visą gyvenimą

Tinkama dantų priežiūra nuo kūdikystės iki pilnametystės gali padėti žmogui išsaugoti sveikus dantis ir dantenas. Burna yra vartai į organizmą, o tai reiškia, kad Jūsų dantų ir dantenų būklė įtakoja Jūsų bendrą sveikatą. Ekspertai mano, kad burnos sveikatos problemos yra visuotinė sveikatos našta. Prasta burnos sveikata gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimus ir pabloginti bendrą organizmo būklę. Negydant dantų ėduonies ar dantenų problemų, gali atsirasti skausmas, pasitikėjimo savimi problemos ir dantų netekimas. Dėl šių problemų gali sutrikti mityba, atsirasti kalbos problemų ir kitų sunkumų žmogaus darbe, mokykloje ar asmeniniame gyvenime. Šių problemų žmonės gali išvengti tinkamai prižiūrėdami dantis tiek namuose, tiek odontologo kabinete.

Kramtymo funkcija yra gyvybiškai svarbi žmogui. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją - odontologą ir burnos higienistą garantuoja jūsų dantų ir dantenų puikią būklę. Išsaugoti sveikus dantis gali padėti paprasti kasdieniai ritualai, kurie apsaugos nuo apnašų kaupimosi bei kitų dantų problemų. Tinkama burnos ertmės priežiūra nereikalauja pernelyg daug laiko ar brangių įrankių.

Kasdienė burnos higiena namuose

Gera burnos higiena apima tokius įpročius, kaip dantų valymas du kartus per dieną. Valymas šepetėliu yra dantų higienos kertinis akmuo. Jis pašalina maisto likučius, kuriais maitinasi bakterijos, valo dantis, ir atgaivina burnos kvapą.

Dantų valymas šepetėliu

Dauguma žmonių žino, kad dantų valymas du kartus per dieną yra viena svarbiausių praktikų, padedančių pašalinti apnašas ir bakterijas bei išlaikyti dantis švarius. Dantų valymo procesas turėtų trukti maždaug 2-3 minutes. Norint užtikrinti tinkamą dantų priežiūrą, rekomenduojama dantis valyti bent 2 minutes, skiriant po 30 sekundžių kiekvienam burnos ketvirčiui.

Dantys valomi praėjus bent 30 min. po valgymo. Rytais - vos atsikėlus, o vakare - prieš miegą. Dantis reikėtų valyti mažais sukamaisiais judesiais, stengiantis išvalyti kiekvieno danties priekį, galą ir viršų. Dantų šepetėlis turi būti nukreipiamas į danties paviršių taip, kad sudarytų 45˚ kampą su dantenų linija. Judindami dantų šepetėlį pirmyn-atgal bei naudodami sukamuosius judesius kruopščiai nuvalomas kiekvienas dantis. Tinkamai valydami dantis pašalinsite apnašas ne tik nuo dantų paviršiaus, bet ir nuo dantenų.

Svarbu nepamiršti dantų šepetėlį keisti kas 2-3 mėnesius. Amerikos odontologų asociacija (ADA) taip pat teigia, kad žmonės turėtų keisti dantų šepetėlį kas 3 mėnesius arba kai šerelių galiukai pradeda atrodyti nusitrynę, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Per stiprus dantų valymas arba dantų šepetėlio su kietais šereliais naudojimas gali pažeisti dantų emalį ir dantenas. To pasekmės gali būti dantų jautrumas, nuolatinis dantų apsauginio emalio pažeidimas ir dantenų erozija. Norėdami nepakenkti dantų emaliui derėtų naudoti minkštą dantų šepetėlį. ADA rekomenduoja naudoti dantų šepetėlį minkštais šereliais. Dantų šepetėlis kietais šereliais yra tinkamas valyti protezus, tačiau gali pažeisti natūralius dantis bei dantenas. Išsivalius dantis patartina 30 min. nevalgyti.

Tarpdančių valymas

Net ir labai kokybiškas dantų šepetėlis neužtikrins tinkamo tarpdančių valymo, todėl būtina naudoti specialų dantų tarpams skirtą siūlą. Siūlu pašalinsite bakterijas iš tarpdančių, kurių Jūsų šepetėlis nepasiekia ir tai padės išvengti dantenų ligų. Dantų siūlas gali pašalinti apnašas ir bakterijas iš tarpdančių, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Jis taip pat gali padėti išvengti blogo burnos kvapo, nes pašalina tarp dantų įstrigusias šiukšles ir maistą.

Rekomenduojama valytis dantų siūlu du kartus per dieną, bet jei tai nuspręsite daryti tik kartą dienoje, tai būtinai tą darykite prieš miegą. Dauguma dantų sveikatos specialistų rekomenduoja švelniai stumti dantų siūlą iki pat dantenų linijos ir tik tada judesiais aukštyn žemyn apkabinti danties šoną. Svarbu vengti tarpdančių siūlą traukyti aukštyn ir žemyn, nes tai gali sukelti skausmą ir ne taip efektyviai pašalins apnašas. Dantų priežiūrai taip pat labai svarbus tarpdančių siūlas ar šepetėlis arba irigatorius. Irigatorius dantis valo pulsuojančia vandens srove, todėl toks valymas yra saugus ir švelnus, nepažeidžia nei dantų, nei dantenų. Pastaruoju metu, dėl efektyvumo ir praktiškumo, daugelis dantų siūlą iškeičia į tarpdančių irigatorių.

Dantų pastos ir fluoro svarba

Dantų pasta su fluoridu padeda sustiprinti dantis. Fluoras gaunamas iš žemės gelmėse esančio elemento, vadinamo fluoru. Daugelis ekspertų mano, kad fluoras padeda išvengti ėduonies, todėl jis yra įprasta dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio sudedamoji dalis. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgštį, stiprina dantų emalį, todėl dantys tampa atsparesni ėduoniui. Įrodymai rodo, kad fluoro trūkumas gali sukelti dantų ėduonį, net jei žmogus kitaip rūpinasi savo dantimis. Apžvalgoje nustatyta, kad dantų valymas šepetėliu ir dantų siūlu neapsaugo nuo ėduonies, jei žmogus nenaudoja fluoro.

Daugelyje Jungtinių Valstijų bendruomenių į tiekiamą vandenį pridėta fluoro. Žmonės gali sužinoti, ar jų gyvenamosios vietovės vandenyje yra fluorido, kreipdamiesi į vietos valdžios institucijas. Atvirkštinio osmoso vandens filtrai pašalina fluoridą, o žmonės, kurie naudoja šulinio vandenį, turi patikrinti fluorido kiekį šiame vandenyje, kad sužinotų, kiek jo jame yra. Daugelyje į butelius išpilstyto vandens rūšių fluorido nėra. Kariesą stabilizuoja ir profilaktiškai veikia maistas, kuriame gausu fluoro. Jis, mažina ėduonies riziką, tačiau visiškai nepašalina dantų ėduonies.

Renkantis dantų pastą svarbiausia atkreipti dėmesį į sudėtyje esantį fluorą ir jo kiekį. Jei žmogus negali naudoti fluoro turinčių produktų, dantų pastoje reikėtų žvalgytis stabilizuoto, kristalizuoto ar/ir nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą mažinančiomis savybėmis.

Dantų pastos pasirinkimo gairės

• Vienas rodiklis - abrazyvai, kietos kristalinės dalelės, skirtos poliruoti dantų paviršių. Dantų pastose jų kiekis vertinamas RDA vienetais. Kuo RDA yra didesnis, tuo pasta geriau pašalina apnašas, tačiau taip pat labiau gadina emalį. Mažai abrazyvios ir saugios naudoti yra dantų pastos, kurių RDA rodiklis neviršija 70-ies. Dantims kenksminga riba - 150 RDA.
• Kitas rodiklis - dantų pastos pH. Patartina išsirinkti tokią pastą, kurios pH būtų tarp 7 ir 10. Mažesnis pH gali pažeisti dantų emalį.
• Naudingos sudedamosios dalys:
  • Cinko chloridas gali padėti kovoti su prastu burnos kvapu.
  • Uždegimą mažinti ir stimuliuoti apsaugines dantų funkcijas padės ir tokie ingredientai kaip alijošius, arbatmedžio aliejus, įvairūs augaliniai ekstraktai.
  • Mentolis pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis ir suteikia gaivos jausmą.

Išsivalius dantis reikėtų gerai išspjauti visą turinį, tačiau vandeniu skalauti nėra būtina - taip veikliosios medžiagos ilgiau išliks ant dantų paviršių.

Burnos skalavimo skystis ir liežuvio valymas

Burnos skalavimo skystį rekomenduojama naudoti dėl to, kad jis padeda nuskalauti tas vietas, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri burnos skalavimo skysčiai gali būti naudingi burnos sveikatai. Burnos skalavimo priemonės negali pakeisti dantų valymo šepetėliu ir dantų siūlu, tačiau gali jas papildyti. Skysčio sudėtyje reikėtų ieškoti gerųjų veikliųjų medžiagų, tokių kaip fluoras, ksilitolis, alijošius, eukaliptas, įvairūs augaliniai aliejai. Vienoje apžvalgoje nustatyta, kad burnos skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra chlorheksidino, antibakterinės sudedamosios dalies, padeda kontroliuoti apnašas ir gingivitą. Metaanalizės duomenimis, veiksmingi ir burnos skalavimo skysčiai su tam tikrais eteriniais aliejais. Žmonės gali pasiteirauti savo odontologo, koks burnos skalavimo skystis geriausiai atitinka jų individualius poreikius.

Svarbiausia, kad skalavimo skysčio sudėtyje nebūtų alkoholio, nes jis džiovina ir dirgina burnos gleivinę, mažina bendrą burnos pH. Dantų skalavimo skystis yra puiki tarpinė priemonė tarp valgių ir gėrimų, pavyzdžiui, išgėrus kavos. Tačiau dantų skalauti iš karto po jų valymo nereikėtų.

Nepamirštame liežuvio! Šis taip pat turi būti švelniai valomas tuo pačiu dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu du kartus dienoje. Liežuvio valiklis - taip pat gali praversti pašalinant susikaupusias bakterijas.

Mityba ir įpročiai sveikiems dantims

Cukrus ir krakmolas: didžiausi priešai

Vartojant cukrų gali atsirasti ėduonis. Produktai, kurių sudėtyje yra daug cukraus, padeda daugintis bakterijoms, todėl greičiau susiformuoja ėduonis. Neginčijama tiesa yra, kad cukraus vartojimas labiausiai skatina karieso atsiradimą. Labai svarbus yra saldžių produktų vartojimo laikas ir dažnis. Ant dantų paviršių esančių bakterijų išgyvenimui reikalingas cukrus, šis yra paverčiamas rūgštimi. Būtent ji ir veikia žalingai mūsų dantis. Kaskart į burną patekus cukraus, ar jo turinčio maisto, mūsų burnos pH stipriai mažėja, tampa rūgštiniu, ir yra sutrikdoma normali, šarminė, burnos aplinka.

Saldus ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų įtrūkimų, yra ypač blogas pasirinkimas, nes bakterijos maitinasi cukrumi ir skleidžia rūgštis, toliau griaužiančias ertmes. Cukrumi saldinti gėrimai yra svarbiausias pridėtinių cukrų šaltinis tipinėje JAV gyventojų mityboje. Ekspertai taip pat teigė, kad krakmolingi maisto produktai, tokie kaip krekeriai, duona, traškučiai ir makaronai, gali sukelti dantų ėduonį. Šie maisto produktai lieka burnoje ir skyla į paprastus cukrus, kuriais maitinasi rūgštis gaminančios bakterijos.

Jei geriate rūgščius gėrimus, tokius kaip apelsinų ar granatų sultis, numalšinę troškulį neskubėkite valytis dantų. Geriausia palaukti apie 20 minučių, ir tik tada išsivalyti dantis šepetėliu ir pasta.

Vanduo ir sveiki užkandžiai

ADA rekomenduoja visą dieną gerti vandenį arba nesaldintą arbatą, o cukrumi saldintus gėrimus gerti tik valgymo metu ir nedideliais kiekiais. Vanduo padeda natūraliai „nuskalauti“ burnos ertmę, todėl labai svarbu išsiugdyti įprotį vandenį gurkšnoti visos dienos metu. Stiklinę vandens rekomenduojama išgerti po kavos ar arbatos pertraukėlės, nes tai padės išvengti ant dantų atsirandančių dėmių. Turite nepamiršti vandens! Jo vartoti pakankamai, apie 2-3 l per dieną, tačiau nepakeisti jo vaisių sultimis ar gazuotais gaiviaisiais gėrimais. Dauguma jų savo sudėtyje turi fosforo rūgšties, kuri trukdo organizmui įsisavinti kalcį. Vaisių sultys taip pat savo sudėtyje turi cukraus.

Traškūs vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės, salierai, morkos, yra puikus užkandis. Kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o šios natūraliai apvalo dantis ir taip juos apsaugo nuo žalingo poveikio. Po valgio norisi užkandžio? Tam puikiai tiks gabalėlis kietojo sūrio, kuris burnos ertmėje neutralizuos rūgštis. Sūris skatina seilių išsiskyrimą, jame daug kalcio ir fosfatų. Vietoj krakmolingų maisto produktų ADA rekomenduoja valgyti daug skaidulų turinčių vaisių ir daržovių bei pieno produktų be pridėtinio cukraus. Į savo mitybos racioną įtraukite daug pieno bei kito kalciu turtingo maisto, pavyzdžiui, sardinės ir kopūstai.

Becukrė kramtomoji guma, kurioje nėra sorbitolio ar ksilitolio, kramtoma po valgio ar užkandžių taip pat mažina ėduonies atsiradimo riziką. Jei mėgstate kramtyti gumą, rinkitės becukrę. Ji - ne tik skani, bet ir labai naudinga, nes kramtant atsiranda daugiau seilių, kuriomis lengviau pašalinamas susidaręs dantų apnašas. Jei po valgio neturite galimybės išsivalyti dantų, su savimi visada turėkite becukrės kramtomosios gumos, kuri padės išvengti susidarančios rūgšties, galinčios sukelti kietųjų audinių demineralizaciją. Kramtymo proceso metu padidėja seilių kiekis burnoje, jos padeda dantis išlaikyti sveikus.

Šiaudelių naudojimas ir rūkymo žala

Ar kada pagalvojote apie tai, kad gerti pro šiaudelį gali būti net labai naudinga? Šiaudelį rekomenduojama naudoti tada, kai vartojami dažantys gėrimai, tokie kaip kava, raudonas vynas, burokėlių sultys, ir t.t. Jei gersite pro šiaudelį, sumažės dažančių gėrimų prisilietimas prie dantų paviršiaus, tad dantys išliks tokios spalvos, kokios ir buvo. Gerdami šiuos gėrimus per šiaudelį galite sumažinti kenksmingų medžiagų buvimo laiką burnoje.

Žmonės, kurie rūko, suserga dantenų ligomis keturis kartus dažniau nei nerūkantieji. Rūkymas kenkia organizmo imuninei sistemai, todėl organizmui sunku užgydyti audinius, taip pat ir burnos. CDC įvardija rūkymą kaip dantenų ligų rizikos veiksnį, o ADA įspėja, kad rūkantys žmonės gali lėtai gyti po odontologinės procedūros. Nerūkomojo tabako vartojimas didina riziką susirgti burnos vėžio ligoms, įskaitant lūpų, liežuvio, skruostų ir dantenų. Rūkymas taip pat turi įtakos burnos išvaizdai, dėl jo pagelsta dantys ir liežuvis, be to, nuo rūkymo gali atsirasti blogas burnos kvapas.

Profesionali odontologinė priežiūra

Kasdienė individualioji burnos higiena padeda išlaikyti dantis švarius ir pašalina didžiąją dalį apnašų, tačiau vis tiek dalis jų lieka nepaliestų. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją - odontologą ir burnos higienistą garantuoja jūsų dantų ir dantenų puikią būklę. Nors lankymasis odontologijos klinikoje stresą kelia vis rečiau, tačiau, deja, dauguma pacientų vis dar mieliau rinktųsi vizito atitolinimą, kuris gali sukelti dar didesnių problemų.

Reguliarūs profilaktiniai vizitai

Kiekvienam, norinčiam džiaugtis gražiais ir sveikais dantimis, rekomenduojama kartą per pusę metų apsilankyti profesionaliai burnos higienai. Lankykitės pas savo burnos higienistą bent du kartus per metus, kad būtų atliktas nuodugnus dantų valymas. Specialistas taip pat gali pastebėti ankstyvus požymius dantenų ligų, kurios yra daug lengviau išgydomos, kai nustatomos pradiniame etape. Odontologas gali diagnozuoti ir gydyti burnos sveikatos problemas, kol jos netapo rimtos. Ekspertai rekomenduoja žmonėms kas 6 mėnesius lankytis pas odontologą, kad jis atliktų profilaktinę apžiūrą.

Jei esate linkę sirgti dantenų ir ertmių ligomis, apsvarstykite būtinybę lankytis pas savo higienistą kas keturis mėnesius. Be to, jei turite kitų sveikatos problemų, kurios Jums sukelia didesnę riziką turėti ir dantų problemų (ligos tokios kaip diabetas ar prasta imuninė sistema nuo ŽIV, vėžio ar chemoterapijos), kreipkitės į savo odontologą, kad šis patartų, kaip dažnai Jums reikėtų atlikti profilaktinį patikrinimą. Tačiau kiekvienas, pastebėjęs burnos pokyčius, turėtų apsilankyti pas odontologą.

Per įprastinę dantų apžiūrą higienistas išvalys dantis ir pašalins apnašas bei sukietėjusius dantų akmenis. Gydytojas odontologas patikrins, ar nėra vizualinių ertmių, dantenų ligų, burnos vėžio ir kitų burnos sveikatos problemų požymių. Kartais ėduonies ertmėms aptikti jie gali naudoti ir dantų rentgeno spindulius. Profilaktinių vizitų pas odontologą metu atliekamos rentgenogramos tam, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti sunkiai matomų paviršių kariesą.

Vaikai ir paaugliai turėtų lankytis pas odontologą kas 6 mėnesius, kad išvengtų ėduonies. Suaugusieji, kurie kasdien laikosi geros burnos higienos ir turi mažą burnos sveikatos problemų riziką, gali lankytis rečiau. Kadangi dantų gydymas reikalauja nemažai finansinių išlaidų, pastovūs pasitikrinimai gali padėti sutaupyti.

Profesionali burnos higiena

Profesionali burnos higiena, kurios metu bus nuvalomos apnašos ir panaikinami dantų akmenys. Po šio vizito dantys tampa baltesni ir glotnesni, todėl galima džiaugtis gražesne šypsena. Burnos higienos metu naudojamas ultragarsinis skaleris, smėliasrovė ar sodosrovė, padedantys pašalinti apnašas ir akmenis. Tik burnos higienistas gali pašalinti dantų akmenis. Nepašalinti dantų akmenys ir apnašos sukelia ne tik kariesą, bet ir dantenų ligas.

Mūsų burnose ir taip egzistuoja keli šimtai skirtingų bakterijų, tačiau bakterijų kolonijos, gyvendamos ant dantų paviršiaus kartu su nenuvalyto maisto likučiais ir seilėmis, suformuoja dantų apnašas. Pastarosiose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį. Ilgainiui neišvalytos dantų apnašos suformuoja dantų akmenis - vieną pagrindinių blogo burnos kvapo, dantų ėduonies, gingivito, periodontito ir kitų dantų ligų priežasčių. Susiduriant su šiomis dantų ligomis, dantų paviršius taip pat natūraliai pakeičia spalvą. Dantų spalva gali pasikeisti ir dėl daugelio priežasčių: ant dantų besikaupiančios kietos ir minkštos apnašos padaro mūsų dantis tamsiais ir negražiais. Šiuo atveju reikia atlikti profesionalią burnos ertmės higieną, kuri daroma odontologijos kabinete naudojant ultragarsinį skalerį, kuris saugiai ir kokybiškai nuo dantų pašalins visas apnašas, o dantų poliravimas su profilaktine pasta, apsaugos jūsų dantis nuo apnašų kaupimosi.

Estetinė odontologija ir gydomosios procedūros

Tobulai balti sveiki dantys - kiekvieno mūsų noras. Estetinė odontologija per pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą, todėl dabar yra įmanoma išspręsti daugelį kosmetinių problemų. Laminatės pagerinimui kreivų, tamsių ar keistos formos dantų ir dantų tiesinimo ortodontija yra tik dvi iš daugelio siūlomų estetinių procedūrų. Dantų balinimas yra viena populiariausių estetinės odontologijos procedūrų. Balinimo efektas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, emalio struktūrą ir kasdienius įpročius.

Nors dantų balinimo nauda yra išskirtinai kosmetinė, šiuolaikinių technologijų dėka, ši procedūra yra labai saugi ir nepakenks dantims, jei produktai bus naudojami taip, kaip nurodyta, o darbą patikėsite atlikti savo odontologui ar burnos higienistui. Paprasti, namų sąlygoms skirti, balinimo produktai yra veiksmingi tik nedideliam patamsėjimui šalinti, tuo tarpu profesionalaus stiprumo balinimo produktai puikiai atnaujina kur kas labiau pageltusius dantis. Tačiau įvairios namuose atliekamos dantų balinimo procedūros, netinkama burnos higiena ir neteisingai pasirinktos priemonės gali pakenkti dantų emaliui, padidinti jautrumą, paskatinti įvairių būklių atsiradimą.

„Internete apstu klaidinančių mitų, kad dantis pašviesinti gali valgomoji soda, aktyvuota anglis ar rūgštinės priemonės, pavyzdžiui, vandenilio peroksidas, citrinų sultys - deja, šiomis priemonėmis valant dantis būna nemenkai pažeidžiamas emalis, nutrinamas jo sluoksnis. Dažniausiai taip pat būna sutrikdoma net ir dantų struktūra - dantys tampa jautresni, plonesni, silpnėja apsauginė jų funkcija, sauganti nuo išorinių veiksnių, maisto bei gėrimų, natūralaus dėvėjimosi“, - paaiškina vaistininkė.

Po dantų estetinio plombavimo būtina ypatingai rūpintis dantų higiena. Rekomenduojama naudoti minkštą dantų šepetėlį ir švelnią dantų pastą, nes didelės granulių dalelės gali pažeisti nupoliruotą dantų paviršių. Karieso pažeisti dantys patamsėja, ant jų atsiranda rudų, juodų. Nedidelius dantų pažeidimus galima sugydyti be skausmo, nes dirbame su modernia aparatūra, su naujais kokybiškais instrumentais. Ar brangu susigydyti dantis? Tai priklauso nuo danties pažeidimo, kuo anksčiau bus pastebėtas danties ėduonis, tuo pigesnis bus danties gydymas, plombavimas.

Kodėl plombos iškrenta? Iškrenta tik nekokybiškai įdėtos plombos, kai nėra atkuriama taisyklinga danties forma. Senos plombos, po kuriomis yra prasidėjęs danties gedimas. Plombuojant dantį, svarbu izoliuoti jį nuo seilių ir kraujuojančių dantenų. Tam mūsų klinikoje naudojamas koferdamas, kuris užtikrina, kad plomba bus įdėta gerai.

Dažniausiai pasitaikančios burnos ligos

Dantų ėduonis

Dantų ėduonis yra opi problema tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dantų kariesas yra labiausiai paplitusi liga Pasaulyje. Ypač didelis pažeistų dantų skaičius diagnozuojamas vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms. Negydomas ėduonis laikui bėgant vis didėja, pažeidžia kietąjį danties paviršių ir galiausiai virsta skylute. Dantų kariesui atsirasti būtinas cukrus, tačiau įtakos taip pat turi ir danties atsparumas, burnoje esančių bakterijų kiekis, seilių sudėtis ir vartojamo cukraus buvimo laikas burnoje. Kiti fermentuoti angliavandeniai, pavyzdžiui, duona, krekeriai, bananai ir javainiai taip pat nėra visiškai nekalti produktai. Tyrimai rodo, kad vartodami krakmolingą maistą ir šviežius vaisius taip pat rizikuojame susirgti kariesu, tačiau tai nėra patys pavojingiausi produktai.

Dantenų ligos

Kodėl kraujuoja dantenos? Dėl dantų apnašų vystosi dantenų uždegimas, dėl sugedusių dantų, kurių aštrūs kraštai žaloja dantenas, dėl nekokybiškų plombų, kurios traumuoja dantenas, dėl seno ar nekokybiško protezo, dėl periodonto ligų, kurias gali diagnozuoti tik odontologas apžiūros metu. Negydant dantenų ligų, uždegimas tampa toks stiprus, kad vienintelė išeitis - danties šalinimas.

Specialioji dantų priežiūra vaikams

Geros burnos higienos mokymas gali padėti užtikrinti, kad vaikui augant dantys ir dantenos išliktų sveiki. Vaiko pieniniai dantys, kuriuos žmonės kartais vadina pieniniais, yra tokie pat svarbūs kaip ir nuolatiniai dantys. Pieniniai dantys padeda vaikui kramtyti ir kalbėti. Jie yra būsimų nuolatinių dantų laikikliai. Jei vaikas praranda pieninį dantį dėl ėduonies, tai gali suardyti burnos erdvę ir apsunkinti teisingą suaugusiųjų dantų vystymąsi. Geriausiai įdiegti gerą vaikų dantų priežiūrą dar kūdikystėje.

Priežiūra nuo kūdikystės

1. Kūdikio dantenas nuvalykite šilta ir drėgna šluoste kasdien, dar prieš jam išdygstant dantukams. Taip iš dantenų pašalinami cukrūs, o kūdikis susipažįsta su dantų valymo pojūčiu.
2. Kūdikiai ir maži vaikai neturėtų eiti miegoti su buteliukais ar gertuvėmis. Piene ir sultyse yra cukraus, kuris gali sukelti dantų ėduonį, jei ilgai lieka ant dantų.
3. Artėjant 1 metų amžiaus kūdikiui, pradėkite jį pratinti prie gertuvės. Siekite, kad iki pirmojo gimtadienio buteliukai nebebūtų naudojami. Leiskite mažyliams tarp valgymų gurkšnoti vandenį iš gertuvių, bet sultis ar pieną palikite tik valgymo metu.
4. Kai kūdikiui išdygs dantys, valykite juos du kartus per dieną minkštu kūdikių dantų šepetėliu.
5. Naudokite nedidelį kiekį fluoro turinčios dantų pastos, ne didesnį nei ryžio grūdelis. Vaikai, kuriems yra nuo 3 iki 6 metų, gali naudoti žirnio dydžio dantų pastos kiekį. Tėvai arba globėjai turėtų valyti vaiko dantis už jį, kol jis be pagalbos galės kruopščiai išsivalyti visus dantis. Stebėkite, ar jie išspjauna dantų pastą. Dantų pastą laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, kai jos nenaudojate.
6. Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų valyti dantukus su pasta turinčia 500 ppm fluoridų (kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies). Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikutis turėtų išspjauti dantų pastos likučius, bet burnytės neskalauti.
7. ADA rekomenduoja vaikams apsilankyti pas odontologą per 6 mėnesius nuo pirmojo danties išdygimo arba sulaukus 1 metų, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau.
8. Tėvai ir globėjai neturėtų dalytis su vaiku valgymo įrankiais ar valyti čiulptukų, kišdami juos į burną. Abu šie veiksmai gali perduoti suaugusiųjų ėduonį sukeliančias bakterijas vaikui.

Žinoma, tėveliai turi būti savo vaikams pirmutinis ir geras pavyzdys. Jeigu mažylis matys, kad tėveliai uoliai kasdien valosi dantis, tuomet jie ims gerą pavyzdį ir tai darys dar labiau atsidavę. Vykdant sveikatos priežiūrą ir ugdymą lopšelyje-darželyje ,,Vyturėlis“, ypatingas dėmesys skiriamas vaikų dantukų priežiūrai bei burnos sveikatai. Mažieji džiaugėsi svečiuose matydami Žaliąjį Drakoniuką, kiekvienas norėjo pabandyti jam išvalyti dantukus. Vaikučiai klausėsi pamokančios pasakaitės „Dantukų miestelis”, atliko užduotėles.

tags: #kad #dantukai #butu #sveiki

• Buvusio Panevėžio ligoninės vadovo teismų istorija
• Kodėl folio rūgštis svarbi nėštumo metu
• Sužinokite, kaip užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo būdą
• Gimdymo emocinis poveikis
• Skinija – geriausias pasirinkimas ieškantiems patogių kojinių