Jurgis Lėbartas: Tilžės akto signataras ir Mažosios Lietuvos patriotas
Mūsų meilė Tėvynei Lietuvai pirmiausia prasideda nuo pagarbos jos istorijai. Tarp iškilių asmenybių, kūrusių Lietuvos valstybingumą, svarbią vietą užima Jurgis Lėbartas (1869-1944) - kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas bei Tilžės akto signataras. Ši asmenybė, gimusi Šlapšilės kaime netoli Gargždų, visą savo gyvenimą skyrė lietuvybės puoselėjimui ir kovai už Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sujungimą į bendrą nepriklausomą valstybę.
Visuomeninė ir kultūrinė veikla
Jurgis Lėbartas anksti pradėjo visuomeninę veiklą ir nuveikė daug naudingų darbų. 1911 m. jis įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“, 1911-1914 m. leidusiai laikraštį „Apžvalga“. Jis leido populiarias, visuomenei svarbias problemas kėlusias „Apžvalgos“ ir „Lietuvių“ kalendras (1911-1919).
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas švietimui. 1915 m. J. Lėbartas parengė ir išspausdino iliustruotą elementorių „Pyweles, arba Lietuvių Kūdikių Knygelė“, skirtą vaikams namuose mokyti. Jame buvo pateiktos abėcėlės, medžiaga skaitymo įgūdžiams formuoti, maldelės ir patriotiniai eilėraščiai. Mokymą skaityti lietuvių kalba J. Lėbartas siejo su lietuvybės išsaugojimu.
Klaipėdos krašto sukilimas ir politinė kova
Jurgis Lėbartas buvo vienas iš aktyviausių Mažosios Lietuvos veikėjų. Rengiant 1923 m. Klaipėdos sukilimą, jis buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto antruoju vicepirmininku. Vieninteliam Lėbartui pasirašius, buvo paskelbtas pirmasis Komiteto atsišaukimas į Klaipėdos krašto piliečius.
Dokumentinis filmukas apie Klaipėdos kraštą
Dėl aktyvios veiklos už lietuvybę vokiečių ir prancūzų valdžios buvo persekiojamas, suimtas ir tardytas. 1925 m. jis buvo paskirtas Šilutės apskrities viršininku. J. Lėbartas pasižymėjo iškalba, pirmininkaudavo lietuvių šventėms, telkė šaulius, santariečius bei choristus. Jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos XX rinktinės narys ir 1935 m. įkūrė Šilutės šaulių kuopą.
Atminimo įamžinimas
Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai J. Lėbartas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu bei Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“. Jurgio Lėbarto atminimas įamžintas Klaipėdoje, kur adresu Tiltų g. įrengta atminimo lenta su žodžiais: „Šioje vietoje stovėjusiame pastate 1923-1925 m. dirbo Tilžės akto signataras, Lietuvos Šaulių sąjungos narys Jurgis Lėbartas (1879-1944)“.
| Nuopelnas | Metai |
|---|---|
| Tilžės akto pasirašymas | 1918 |
| LDK Gedimino ordinas | 1928 |
| Šilutės šaulių kuopos įkūrimas | 1935 |
Nors Šlapšilės kaime neliko jo gimtosios sodybos, o tėvelių kapas Laugalių kapinėse ilgą laiką buvo užmirštas, šiandien krašto žmonės vis labiau vertina istorinį palikimą. Jurgio Lėbarto pavyzdys - tai motyvacijos ir konkrečių darbų liudijimas, rodantis, kad išskirtinės asmenybės formuojasi ir nuošaliose gyvenvietėse, tačiau tampa svarbiais valstybės istorijos kūrėjais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
