Draugystė yra vienas reikšmingiausių veiksnių vaiko socialiniame gyvenime, padedantis ne tik sėkmingai prisitaikyti prie aplinkos, bet ir formuoti asmenybę. Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei, o viena iš svarbiausių tokių grupių vaiko gyvenime - draugai.

Draugavimo evoliucija nėra trumpa ir skirstoma į kelis svarbius etapus:
Draugavimas yra svarbus asmenybės išsivystymo veiksnys, nes artimas bendravimas su kitais skatina charakterio brandą. Žaidimas su draugais įgalina bendradarbiauti, lenktyniauti, varžytis ir reikalauja laikytis žaidimo taisyklių. Be to, su draugais vaikui žaisti yra daug smagiau, todėl būdamas su jais, jis tampa aktyvesnis nei būdamas vienas.
Kodėl vieni vaikai lengvai randa kalbą su bendraamžiais, o kitiems niekaip nepavyksta tapti kompanijos siela? Tam yra keletas priežasčių:

Tėvų vaidmuo - ne versti vaiką bendrauti per prievartą, o rodyti asmeninį pavyzdį ir padėti ugdyti socialinius įgūdžius. Svarbu prisiminti, kad draugų nebūtinai turi būti daug - jeigu vaikas turi bent vieną draugą, to pakanka, kad jis jaustųsi jaukiai.
| Strategija | Veiksmas |
|---|---|
| Asmeninis pavyzdys | Rodyti pagarbų bendravimą su kitais žmonėmis. |
| Popamokinė veikla | Užrašyti į būrelius, kur lengviau rasti bendraminčių. |
| Socialinė aplinka | Susipažinti su kitų tėvų šeimomis ir organizuoti bendras popietes. |
Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų - drąsus ar nerimastingas - turi stipriųjų pusių. Tėvų pareiga yra pastebėti šias stiprybes ir padėti vaikui jas pritaikyti bendraujant su kitais. Svarbiausia - nuoširdžiai domėtis vaiku, priimti jį tokį, koks jis yra, ir skatinti pasitikėjimą savimi, kad jis galėtų drąsiai kurti draugystę.