Draugystė tarp vaikų: nuo darželio žaidimų iki asmenybės brandos
Draugystė yra vienas reikšmingiausių veiksnių vaiko socialiniame gyvenime, padedantis ne tik sėkmingai prisitaikyti prie aplinkos, bet ir formuoti asmenybę. Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei, o viena iš svarbiausių tokių grupių vaiko gyvenime - draugai.
Draugystės raida ir jos etapai
Draugavimo evoliucija nėra trumpa ir skirstoma į kelis svarbius etapus:
- Priešmokyklinis ir ankstyvasis mokyklinis amžius: Vaikus jungia ne draugiškumo jausmai, o žaidimas bei bendra vaikiška veikla. Draugystė dažnai yra momentinė ir laikina - šiandien vaikas draugauja su vienu, rytoj su kitu.
- 10-13 metai (bendruomeninio draugavimo laikotarpis): Vyrauja nebe pavienis žaidimas, o grupė. Vaikas pergyvena bendruomenės vertę, mokosi būti su sau lygiu ir bendradarbiauti.
- Prieš brendimą ir paauglystė: Draugavimas ima remtis gilesniais asmeniniais ryšiais. Paauglys įauga į asmeninius ryšius ir pasiruošia bendrauti kaip asmenybė su asmenybe.
Kodėl draugystė svarbi vaiko vystymuisi?
Draugavimas yra svarbus asmenybės išsivystymo veiksnys, nes artimas bendravimas su kitais skatina charakterio brandą. Žaidimas su draugais įgalina bendradarbiauti, lenktyniauti, varžytis ir reikalauja laikytis žaidimo taisyklių. Be to, su draugais vaikui žaisti yra daug smagiau, todėl būdamas su jais, jis tampa aktyvesnis nei būdamas vienas.
Kodėl svarbu ugdyti vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius?
Kodėl kai kuriems vaikams sunku susirasti draugų?
Kodėl vieni vaikai lengvai randa kalbą su bendraamžiais, o kitiems niekaip nepavyksta tapti kompanijos siela? Tam yra keletas priežasčių:
- Drovumas: Drovūs vaikai labai norėtų turėti draugų, tačiau paprasčiausiai nežino, kaip tai padaryti, todėl bendraamžiai jų dažniausiai nepastebi.
- Įkyrumas: Vaikams nepatinka bendraamžiai, norintys bet kokia kaina dominuoti ir nurodinėti.
- Įžeidumas: Pernelyg įžeidus vaikas tampa nepageidaujamas, nes aplinkiniams sunku nuolat derintis prie jo emocijų.
- Higiena ir išvaizda: Vaikai dažnai šalinasi tų, kurie nešioja nešvarius rūbus ar turi specifinių elgesio problemų.
Kaip tėvai gali padėti vaikui?
Tėvų vaidmuo - ne versti vaiką bendrauti per prievartą, o rodyti asmeninį pavyzdį ir padėti ugdyti socialinius įgūdžius. Svarbu prisiminti, kad draugų nebūtinai turi būti daug - jeigu vaikas turi bent vieną draugą, to pakanka, kad jis jaustųsi jaukiai.
| Strategija | Veiksmas |
|---|---|
| Asmeninis pavyzdys | Rodyti pagarbų bendravimą su kitais žmonėmis. |
| Popamokinė veikla | Užrašyti į būrelius, kur lengviau rasti bendraminčių. |
| Socialinė aplinka | Susipažinti su kitų tėvų šeimomis ir organizuoti bendras popietes. |
Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų - drąsus ar nerimastingas - turi stipriųjų pusių. Tėvų pareiga yra pastebėti šias stiprybes ir padėti vaikui jas pritaikyti bendraujant su kitais. Svarbiausia - nuoširdžiai domėtis vaiku, priimti jį tokį, koks jis yra, ir skatinti pasitikėjimą savimi, kad jis galėtų drąsiai kurti draugystę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
