Juozapas Radavičius: Lietuvių vargonų meistro palikimas
Lietuvių vargonų meistras Juozapas Radavičius, gimęs apie 1835 m. prie Tukumo (Kuršas, Latvija) ir miręs 1908 m. Vilniuje (?), paliko ryškų pėdsaką Lietuvos bažnytinės muzikos istorijoje. Jo vargonai iki šiol skamba daugelyje Lietuvos šventovių, liudydami apie meistro kruopštumą ir inovatyvumą.
Mokymasis ir karjeros pradžia
Juozapas Radavičius savo amato pradėjo mokytis ankstyvoje jaunystėje. Iki 1860 m. jis studijavo Liepojoje pas garsų meistrą C. Herrmanną. Įgijęs žinių ir patirties, po to 8 m. dirbo Latvijoje, daugiausia Kurše. Šiuo laikotarpiu įgytos žinios ir praktika leido jam tobulėti vargonų gamybos srityje.
Seniausi žinomi J. Radavičiaus vargonai, sukurti Subatėje 1865 m., žymi jo savarankiškos kūrybos pradžią. Šis ankstyvas darbas jau rodė meistro potencialą ir atsidavimą vargonų menui.
Dirbtuvės Vilniuje ir pripažinimas
Apie 1870 m. Juozapas Radavičius atvyko į Vilnių, kur įkūrė savo dirbtuvę. Tai buvo svarbus žingsnis jo karjeroje, leidęs jam giliau įsitraukti į Lietuvos bažnytinės muzikos kultūrą. 1887 m. jis pasiprašė priimamas į Muzikos instrumentų cechą ir buvo priimtas 1888 m. po to, kai per 2 savaites padarė ir pateikė ekspertams saloninius vargonus. Vėliau pats meistras priiminėdavo kitus meistrus į cechą, kas liudija apie jo autoritetą ir pripažinimą tarp kolegų.
Vargonų meistro braižas ir inovacijos
Juozapas Radavičius garsėjo tuo, kad dirbo kokybiškus instrumentus. Jo vargonų oro skirstymo dėžės dažniausiai buvo sklendinės, o traktūra - mechaninė. Tai rodo meistro tradicijų laikymąsi ir gebėjimą kurti patikimus bei ilgaamžius instrumentus.
Ypatingo dėmesio verti J. Radavičiaus didžiausi vargonai Kauno katedroje, kurie turi ir klavišų traktūros Barkerio dumples. Meistras turėjo ryšių su Prancūzija - Kauno katedros vargonų liežuvėliniai vamzdžiai buvo prancūziškos gamybos, o Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonų prospektas buvo padirbtas pagal Paryžiaus Šv. Magdalenos bažnyčios vargonų prospektą. Be to, J. Radavičiaus vargonuose galima rasti prancūziškų registrų, pavyzdžiui, flûte harm…. Šios detalės atspindi meistro atvirumą tarptautinėms vargonų gamybos tendencijoms ir norą pritaikyti naujoves.
Žymiausi darbai ir palikimas
Juozapo Radavičiaus darbai puošia ir praturtina įvairias Lietuvos bažnyčias. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Panevėžio miesto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Ši bažnyčia, pastatyta 1877 m., yra neoromaninio stiliaus. Viduje įrengti 23 registrų vargonai, kuriuos 1887 m. sumontavo vargonų meistras Juozapas Radavičius. Edukacijos metu mokiniai sužinojo apie šiuos bažnyčios vargonus: kiek jie turi registrų ir manualų. Vargonininkė Liuda Vėžytė papasakojo apie vargonų konstrukciją ir muzikos atlikimo ypatumus. Mokiniai ne tik klausėsi vargonų skambesio, bet ir patys pabandė muzikuoti, išbandydami įvairius registrus ir manualus. Be to, jie aplankė vargonų slaptąjį kambarėlį, kuriame galėjo pamatyti vargonų konstrukcijas ir suprasti, kaip šis įspūdingas instrumentas veikia.
Taip pat verta paminėti Kauno arkikatedroje bazilikoje esančius vargonus. Vargonus šioje bažnyčioje 1882 metais sukūrė vienas garsiausių Vilniaus vargonų meistrų XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Juozapas Radavičius. Šešerius metus trukusią restauraciją, baigtą 2016 m. gruodį, atliko profesionalūs meistrai - įmonė TŪB „Sūduvos vargonų dirbtuvė“ (Marijampolė).
1969 m. buvo restauruojami Juozapo Radavičiaus vargonai Vilniaus arkikatedroje (tuomet Paveikslų galerija). Tai dar kartą patvirtina meistro darbų ilgaamžiškumą ir svarbą Lietuvos kultūriniame pavelde.
tags: #juozapas #radavicius #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
