Jungtinės Priešmokyklinio Ugdymo Grupės Ypatumai ir Organizavimas

Šiuolaikiniai švietimo politikos prioritetai lėmė ir ugdymo organizavimo tvarkos kaitą. Pertvarkomas įstaigos darbo laikas, įsiklausoma į tėvų nuomonę, apibrėžiant įstaigos funkcionavimo ypatumus. Atliepiant strateginius Europos Sąjungos švietimo srities dokumentus, Lietuvos valstybės švietimo strategijos nuostatose pabrėžiama, kad šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu švietimo kaita, kurios tikslas - plėtoti ir užtikrinti lankstų ir kokybišką priešmokyklinį ugdymą. Kokybiškumas ir lankstumas didele dalimi priklauso nuo programos ir ugdymo organizavimo ypatumų. Nors ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programos ir ugdymo organizavimo pasiekimai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu yra gana dideli, tačiau ugdymo programose vis dar įžvelgiama nesuderinamumo problema, veikianti skirtingas švietimo sistemos grandis. Viena iš šių grandžių yra priešmokyklinis ugdymas, kuris pasižymi ir specifiniais bruožais.

Priešmokyklinio ugdymo visuotinumo būtinybė kyla iš siekio užtikrinti aktyvų, savarankišką ir kūrybišką vaiko ugdymąsi, kaupti žinias, puoselėti vaiko adaptaciją ir lyginti netolygumus.

Organizavimo Samprata ir Priešmokyklinio Ugdymo Vietos Ypatumai

Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sujungimas į vieną visumą ar griežtą sistemą, sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas. Organizavimas, kaip valdymo funkcija, formuoja darbinę struktūrą, kurios pagrindinis dėmuo yra žmogus. Kadangi organizavimo koncepcija yra visos organizacijos darbuotojų telkimas bendram tikslui pasiekti, svarbu nustatyti uždavinius, funkcijas, atsakomybę ir kiekvieno pavaldumą. Organizavimo procesas struktūrizuoja darbą ir formuoja padalinius, atsižvelgdamas į organizacijos dydį, jos tikslus, technologiją ir personalą. Egzistuoja daugybė elementų, kuriuos būtina struktūrizuoti, kad organizacija galėtų įvykdyti savo planus ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Neatsižvelgiant į veiklos tipą ir lygį, kiekviena įmonė ar švietimo įstaiga privalo būti organizuota. Be organizavimo neapsieina ir mokyklos bei jose vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla.

Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinio neformaliojo vaikų švietimo dalis, pradedamas teikti vaikams nuo 5 metų. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, nusprendus už vaiko teises atsakingoms institucijoms. Priešmokyklinio ugdymo forma - priešmokyklinė grupė, kurios turinį reglamentuoja valstybinė bendrojo priešmokyklinio ugdymo programa. Priešmokyklinė grupė susiformuoja iki rugsėjo mėnesio iš penkerius, šešerius metus sulaukusių vaikų. Joje gali būti 15-20 vaikų. Šios grupės gali būti valstybinės, savivaldybės, nevalstybinės, t.y. visuomeninių organizacijų, konfesijų ir kitų. Priešmokyklinės grupės steigiamos ikimokyklinėse įstaigose, darželiuose-mokyklose, pradinėse, vidurinėse mokyklose, taip pat kultūros įstaigose (bibliotekose, kultūros namuose).

Priešmokyklinio Ugdymo Tikslai ir Paskirtis

Priešmokykliniam ugdymui skiriamas atitinkamas specifinis tikslas - brandumo mokyklai užtikrinimas ir lygaus mokyklinio starto galimybės suteikimas. Tai socialinės, emocinės, komunikacinės, pažintinės patirties įgijimas. Vaikas gyvena tą brendimo tarpsnį, kai užsimezga ir tvirtėja pradai, turintys labai didelę reikšmę jo organizmo plėtotei. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis apima vaiko fizinės ir psichinės sveikatos sergėjimą ir stiprinimą, socialinio saugumo garantavimą, pasitikėjimo savimi, savigarbos, savivertės puoselėjimą, pagalbą perimant bendražmogiškąsias vertybes, savarankiškumo ugdymą bei bendravimo patirties plėtotę, kūrybinių ir pažintinių galių plėtotę, vaikų kultūros saugojimą ir puoselėjimą, noro tapti mokiniu skatinimą, tėvų ir ugdymo institucijos partneriškų santykių kūrimą, tėvų demokratinių nuostatų formavimą. Šioje ugdymo pakopoje laikomasi pagrindinių švietimo principų, kaip nurodyta Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992).

Priešmokyklinio ugdymo organizavimo metu įgyjami pirmieji socialiniai įgūdžiai, socialinis auklėjimas atitinkamai veikia vaiko socialinius instinktus ir kartu ugdo visuomenei naudingą būsimąjį pilietį. Vaikas aktyviai veikia: žaidžia, pažįsta, užsiima kūryba, pasitiki savimi, ruošiasi naujam socialiniam statusui. Jis pratinamas mąstyti, lyginti. Priešmokyklinis ugdymas yra viena iš ugdymo pakopų, kurios tikslas - ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje. Taigi, priešmokyklinis ugdymas yra nuosekli švietimo sistemos pakopa, kuri apima vienerius ugdymo metus, o vaikui nepasiekus mokyklinės brandos gali trukti dvejus metus.

Priešmokyklinio Ugdymo Organizavimo Modeliai ir Finansavimas

Renkantis priešmokyklinės grupės steigimo vietą, prioritetas teiktinas darželiui, atsižvelgiant į vietovės prieinamumą, esamą mokyklų tinklą ir patalpas. Įvertinama, kiek vaikų iki mokyklos reikėtų vežioti. Taip pat atsižvelgiama į tėvų socialinius užsakymus: kartais tėvai pageidauja, kad vaikas grupę lankytų tik tam tikru metų laiku (vasarą, žiemą, pavasarį) arba tik epizodiškai, siekiant įgyti bendravimo su bendraamžiais įgūdžius. Kartais norima, kad vaikas grupę lankytų tik kelias valandas per dieną (2, 4 val.). Vaikų maitinimą mokykloje privaloma organizuoti, jeigu grupės trukmė yra ilgesnė nei 4 val. (pagal sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75-2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos“).

Finansinio optimalumo požiūriu, įgyvendinus mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui finansavimo principą, 20 priešmokyklinio ugdymo valandų per savaitę numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto, skiriant tikslines dotacijas savivaldybėms. Kitas, viršijantis 20 valandų per savaitę ugdymui skirtas laikas, finansuojamas steigėjo arba jo nustatyta tvarka. Kai kurios savivaldybės, atsižvelgdamos į bendruomenės poreikius, jau šiandien ieško įvairesnių priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, pavyzdžiui, vasaros stovyklos, savaitgalio grupės, ne visos darbo savaitės grupės, konsultavimo centrai. Remiantis priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelio aprašu, priešmokyklinės grupės veiklos organizavimo modeliai švietimo įstaigose gali būti labai įvairūs. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai, vadovaudamiesi šia modelių įvairove, turi didelę laisvę rinktis, komponuoti ir derinti šiuolaikinius ugdymo organizavimo modelius.

Jungtinės Priešmokyklinio Ugdymo Grupės „Kodėlčiukai“ Organizavimas ir Ypatumai

Pavyzdžiui, jungtinę priešmokyklinę ugdymo „Kodėlčiukai“ grupę lanko 17 vaikų. Šioje grupėje 11 vaikų ugdomi pagal Priešmokyklinio ugdymo Bendrąją programą, o 6 vaikai ugdosi pagal Kupiškio mokyklos „Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo programą „Augu“.

„Kodėlčiukų“ grupės veiklos pristatymas ir kita tėvams aktuali informacija teikiama per „Messenger“ grupę. Tėvai aktyviai skatinami prisidėti prie vaiko pažangos, ugdant vaikų gebėjimus ir socialinius įgūdžius. Kupiškio mokykloje „Varpelis“ pagrindiniai didaktikos principai, kuriais grindžiamas priešmokyklinis ugdymas, yra socialinis ir personalizuotas ugdymas, įtraukusis ugdymas, patirtinis mokymasis ir projektų metodas. Mokykla dirba su „Mano dienynas“ platforma, kurioje su tėveliais dalinasi savaitės projektais. Veiklas planuojama projekto metodu.

Ugdymo Aplinka ir Pedagogų Darbas Jungtinėje Grupėje

Grupės aplinka turi būti artima vaikui ir padėti jam priprasti prie ugdymo įstaigos. „Kodėlčiukų“ grupė yra suskirstyta zonomis: piešimo, STEAM laboratorija, konstravimo, ežiuko Tuko mokyklėlė, poilsio, žaidimų zonos, be to, grupėje yra naujas didelis televizorius. Pedagogės labai stengiasi išnaudoti kiekvieną grupės kampelį, siekiant, kad neliktų nė vieno nefunkcionuojančio kampo. Jos įrengia aplinką taip, kad vaikai lengvai rastų ir pasiektų reikiamas priemones. Grupėje yra daug lavinamųjų žaislų ir spalvų. Nors lauko aplinka šiuo metu yra gan skurdi, visos pedagogės tvirtina, jog tokia aplinka skatina vaikus veikti. Priešmokyklinio ugdymo teminiai (projektiniai) planai apima planavimo analizavimą ir planavimą, globojant priešmokyklinio ugdymo (PU) mokytojui.

Demokratiškas ir humaniškas mikroklimatas yra gyvybiškai svarbus - pedagogai neturėtų būti nei per daug globėjiški, nei autokratiški. Svarbiausi metodai analizuojant ir sprendžiant problemas turi būti susitarimas, dialogas ir diskusija. Įstaigos bendruomenėje turėtų būti gerbiami įvairių tautybių ir tikėjimų vaikai. Vaikų ugdymas priešmokyklinėje grupėje turėtų būti tikslingas, orientuotas į programoje numatytų kompetencijų ugdymą, darnus ir tęstinis. Priešmokyklinėje grupėje svarbu pažinti kiekvieną vaiką ir prognozuoti tolesnę jo raidą.

Grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs ikimokyklinio ar (ir) pradinio ugdymo kvalifikaciją, papildytą priešmokyklinio ugdymo moduliu, arba papildomai išklausęs specialų priešmokyklinio ugdymo kursą kvalifikaciniuose seminaruose ar specialistų rengimo institucijose. Svarbu numatyti, kiek pedagogų - vieno, dviejų ar daugiau - reikės darbui grupėje. Be to, įvertinama, ar vaikų specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti vietovėje yra reikiami specialistai: specialusis pedagogas (logopedas, tiflopedagogas, surdopedagogas), psichologas, socialinis pedagogas, medicinos darbuotojas ar pedagogas, kurie galėtų talkinti dirbant grupėje, lankomoje vaikų iš kitakalbės aplinkos. Komandinis visų ugdytojų darbas - pedagogo, jo padėjėjo, logopedo ir kitų specialistų, administracijos - yra esminis sėkmingam ugdymo procesui. Socialinių partnerių pagalba iš vaiko teisių specialistų, socialinių pedagogų, pedagoginių psichologinių tarnybų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų taip pat yra vertinga. Tokiu būdu, priešmokyklinio ugdymo įstaiga yra svarbi tiek vaikams, tiek jų tėvams, nes rūpinasi jų bendradarbiavimu, sveikata ir kultūra.

Priešmokyklinio Ugdymo Programos Ir Kompetencijos

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

1. gamtamokslinis ugdymas;
2. kalbinis ugdymas;
3. matematinis ugdymas;
4. meninis ugdymas;
5. visuomeninis ugdymas;
6. sveikatos ir fizinis ugdymas.

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui ir yra sukurti 5-6 metų vaikams.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Kompetencijų Ugdymo Sritys

• Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Vaikai plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Jie stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti. Vaikai kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
• Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
• Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
• Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pvz., A, B), o raide ir skaičiumi (pvz., A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

tags: #jungtine #priesmokyklinio #ugdymo #grupe

• Velykų kiaušinių tradicijos ir istorija
• Išsami Ingeborgos Dapkūnaitės biografija ir karjeros apžvalga
• Mezgimo instrukcijos kūdikių rūbeliams
• Peterio Bichselio kūryba
• Mįslių kartotekos kūrimas ir sisteminimas