Julijaus Cezario mirtis: istorinis įvykis, pakeitęs Romos likimą

44 m. pr. m. e. Julijaus Cezario nužudymas - tai dramatiška žmogžudystė, įvykusi kovo 15 d. Romoje, kai Pompėjaus teatro kurijoje grupė senatorių per senato posėdį nužudė Romos diktatorių. Šis įvykis tapo vienu reikšmingiausių senovės istorijos momentų, žymėjusiu Romos respublikos institucijų žlugimo pradžią.

Politinė įtampa ir sąmokslo užuomazgos

Julijus Cezaris, aštuonerius metus tarnavęs Romos respublikai Galų karuose ir visiškai užkariavęs Galijos regioną, 49 m. pr. m. e. kirto Rubikoną, pradėdamas pilietinį karą. 44 m. pr. m. e. pradžioje, nugalėjęs paskutinius opozicijos atstovus, jis buvo paskirtas nuolatiniu diktatoriumi (lot. Dictator perpetuo).

Sąmokslininkai teigė, kad jie veikė baimindamiesi, jog Cezario beprecedentė valdžios koncentracija jo diktatūros metu kenkia Romos respublikai, ir pateikė šį poelgį kaip tirono nužudymo aktą. Įtampą kurstė keli įvykiai:

• Veneros Gimdytojos šventykloje Cezaris neatsistojo pasisveikinti su atvykusiais senatoriais.
• Ant Cezario statulos buvo rasta diadema, kurią tribūnai įsakė nuimti, nes tai buvo karališkosios valdžios simbolis.
• 44 m. pr. m. e. vasario 15 d. per Luperkalijų šventę Markas Antonijus uždėjo Cezariui ant galvos diademą, o nors dauguma tylėjo, tai sustiprino nuogąstavimus, kad Cezaris siekia tapti karaliumi.

Sąmokslininkų organizacija ir planas

Sąmoksle, kuriam vadovavo Markas Junijus Brutas ir Gajus Kasijus Longinas, dalyvavo mažiausiai 60 senatorių. Jie stengėsi išlaikyti pusiausvyrą: siekė surinkti pakankamai vyrų, kad galėtų apsupti Cezarį, bet ne tiek daug, kad rizikuotų būti aptikti. Sąmokslininkai svarstė įvairias vietas nužudymui, tačiau galiausiai pasirinko Senato posėdį, nes ten galėjo lankytis tik senatoriai, o tai leido išvengti asmens sargybinių.

Lemtingoji kovo 15-oji

Nors buvo gauta įspėjimų - pranašas Spurina perspėjo Cezarį saugotis kovo idų, o žmona Kalpurnija po košmariškų sapnų maldavo jo neiti į posėdį - Cezaris visgi atvyko į Pompėjaus teatrą. Kai jis atsisėdo į savo vietą, Lucijus Tilijus Cimbras įteikė prašymą sugrąžinti ištremtą brolį, o kiti sąmokslininkai susibūrė aplink.

Cimbras nuplėšė Cezario togą, o Kaska smogė pirmąjį smūgį į kaklą. Cezariui iš viso buvo smogta 23 kartus. Pasak istorikų, jis bandė pasipriešinti, tačiau suklupo ir nukrito, o vyrai ir toliau badė jį durklais.

Po Cezario mirties

Po nužudymo visi sąmokslininkai pabėgo. Žudikai nenumatė, kad Cezario mirtis sukels Romos respublikos žlugimą. Praėjus dviem dienoms, Markas Antonijus sušaukė senatą ir pasiekė kompromisą, pagal kurį žudikai nebuvo nubausti, tačiau visos Cezario reformos liko galioti. Vėliau susiformavo antrasis triumviratas (Antonijus, Oktavianas ir Lepidas), kuris ilgainiui peraugo į pilietinius karus, užbaigusius respublikos erą ir atvėrusius kelią Romos imperijos susikūrimui.

tags: #julijaus #cezario #mirtis #duriai

• Praktinės rekomendacijos dėl vaikų mitybos
• Įspūdingi velnio kostiumų pasirinkimai vaikams
• Patarimai, padėsiantys užmegzti ryšį su patėviais
• viskas apie pieninių dantukų dygimą
• Išsamus gidas apie vaikiškus benzininius ir elektrinius keturračius