Šis straipsnis skirtas Juana Bartasienės biografijai nušviesti, remiantis turimais istoriniais duomenimis ir kontekstu. Siekiama ne tik pateikti faktus, bet ir atskleisti asmenybės bruožus bei aplinkos įtaką.
Biografijos rašymas apie asmenį, kurį pažinojusių žmonių beveik nebeliko, yra sudėtingas uždavinys. Prisiminimai apie praeitį dažnai būna užtemdyti laiko dulkių, o archyvinė medžiaga ne visada palengvina biografo darbą. MGB dokumentai, parašyti specifiniu žargonu, greičiau byloja apie istorinių faktų panaudojimą sovietinės ideologijos tarnybai, o ne pateikia tikrąjį vaizdą. Tačiau, nepaisant iššūkių, būtina stengtis atskleisti asmenybės istoriją, ypač jei ji susijusi su svarbiais tautos istorijos įvykiais.

Viena iš priežasčių, kodėl iki šiol nerašomos partizanų vadų biografijos, yra okupacijų metais išplauti dvasinės orientacijos kontūrai. Vis dar svarstoma, ar partizanų kova priimtina atvirai demokratiškai visuomenei. Sovietinės propagandos recidyvai, nors ir rafinuotesne forma, nuolat iškyla, sumaišydami patriotizmo, pilietiškumo ir nacionalizmo sąvokas.
Partizanams nuolat prikišama tai, kad jie pasirinko ginkluotos kovos formą, ir visai pamirštama, jog Raudonosios armijos daliniams įžengus į Lietuvą ir pradėjus vyrų gaudynes bei civilių gyventojų žudymą, nesmurtinis pasipriešinimas vargu ar buvo įmanomas. Vis dėlto, nepaisant kaltinimų, svarbu prisiminti, kad partizanai siekė atkurti demokratinę parlamentinę respubliką.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, galima teigti, kad Juana Bartasienė buvo stipri, patriotiškai nusiteikusi asmenybė, pasiryžusi ginti savo šalį.
Deja, konkrečių biografinių detalių apie Juaną Bartasienę pateikta nedaug. Tačiau, remiantis kontekstu, galima daryti prielaidas apie jos gyvenimą ir veiklą.
Lietuvos partizanų kova - tai laikotarpis, kai šalies gyventojai, negalėdami susitaikyti su sovietine okupacija, stojo į ginkluotą pasipriešinimą. Partizanai veikė pogrindyje, vykdė diversijas, rinko žvalgybinę informaciją ir stengėsi palaikyti ryšius su Vakarų pasauliu.

Atsižvelgiant į laikotarpį ir kontekstą, galima manyti, kad Juana Bartasienė galėjo būti susijusi su partizanų veikla. Ji galėjo būti ryšininke, rėmėja arba net tiesiogiai dalyvauti kovos veiksmuose.
LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijoje buvo nurodyta, kad atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS karybos Prezidiumo Pirmininkas.