Jėzaus Kristaus gimimo istorija ir šventimo tradicijos

Jėzaus Kristaus gimimo istoriškumas nuolatos kelia klausimų. Vienas jų - kada gimė Išganytojas? Naujausi Italijos mokslininkų tyrinėjimai tvirtina, kad Jėzaus gimimo data beveik sutampa su sutartine krikščioniškos eros pradžia. Jūsų tyrimai parodė, kad yra pagrįstų istorinių, kalendorinių ir astronominių priežasčių, dėl kurių Kristaus gimimas įvyko 1 m. pr. m. e. žiemą.

Nors niekas tiksliai nežino, kada Jėzus gimė, Biblijoje pateikiama labai įtikinama chronologinė informacija. Pirmiausia pravartu priminti, kad hebrajų kalendorius yra mėnulio kalendorius. Todėl, norint suderinti hebrajų kalendorių su metų laikais, maždaug kas trejus metus, baigiantis metams reikia pridėti 13-ąjį mėnesį, kuris nusikelia į ankstyvą pavasarį.

Jėzaus gimimo datos ginčai ir chronologiniai įrodymai

Kalbant apie Jėzaus gimimo metus, reikia pasakyti, kad egzistuoja ilga patristinė tradicija, kuri sutampa su tradiciniu krikščioniškosios eros pradžios datavimu. Tačiau po E. Schürer (Šiurerio) tyrimų XIX a. šia data buvo suabejota. Kai kurie mokslininkai mano, kad Jėzus ir Nazareto gimė tarp 6 ir 4 m. pr.m.e. - iš dalies remdamiesi bibline istorija apie karalių Erodą Didįjį.

Erodo Didžiojo mirtis ir Mėnulio užtemimai

Evangelijose (Mt 2, 1) pasakojama apie vadinamąsias Erodo Didžiojo nekaltųjų vaikelių žudynes, įvykdytas siekiant pašalinti naujagimį Jėzų. Taigi tais metais, kai gimė Jėzus, Erodas dar turėjo būti gyvas. Pasak istoriko Juozapo Flavijaus, Erodas Didysis mirė po mėnulio užtemimo, kuris buvo matomas Jeruzalėje. E. Schüreris, kuris nebuvo astronomas, ieškodamas informacijos to meto astronomijos almanachuose, rado Mėnulio užtemimą, matomą iš Jeruzalės 4 m. prieš Kr. kovo mėnesį. Iš šių astronominių duomenų ir kitų istorinių aplinkybių E. Schüreris išvedė Erodo mirties datą 4 m. pr. m. e. Nuo to laiko buvo suabejota Dionizo Mažojo maždaug prieš 14 amžių atliktu krikščioniškosios eros pradžios apskaičiavimu, ir šiandien manoma, kad Jėzus turėjo gimti bent 5 m. pr. m.

Tačiau tiksli astronominė galimų Mėnulio užtemimų, susijusių su Erodo Didžiojo mirtimi, analizė dabar yra įmanoma dėl astrononomo B.E. Schaeferio (B. E. Šeferio) tyrimų ir išsamesnio fizikinių mechanizmų, ribojančių tokių astronominių reiškinių matomumą plika akimi, aprašymų. Jie rodo, kad labai maža tikimybė, jog 4 m. pr. m. e. užtemimą būtų užfiksavę kokie nors stebėtojai. XIX a. pabaigoje, kai E. Schüreris atliko savo tyrimus, nebuvo žinoma, kad toks dalinis užtemimas, koks buvo 4 m. pr. m. e., buvo nematomas plika akimi. 4 m. pr. m. e. Mėnulio užtemimo nematomumas plika akimi buvo įrodytas tik XX a. 9-ajame dešimtmetyje.

Galiausiai, remiantis tiksliausia šiandien įmanoma Mėnulio užtemimų matomumo plika akimi analize, vieno iš jų, tikrai užfiksuoto Judėjoje prieš 2000 metų, paieška, pateikta santykyje su kitais chronologiniais ir istoriniais elementais, randamais Juozapo Flavijaus raštuose ir romėnų istorijoje, veda prie vienintelio galimo sprendimo. Būtent Erodo Didžiojo mirties, įvykusios 2-3 m. e. m., datavimo, suderinamo su sutartine krikščioniškosios eros pradžia, t. y., kad Kristaus gimimas įvyko 1 m. pr. m. e.

Štai keletas skirtingų požiūrių į Jėzaus gimimo metus:

Gimimo mėnuo ir prieštaravimai gruodžio 25 d. datai

Dėl Jėzaus gimimo mėnesio taip pat kilo diskusijų. Žydų Pascha pradėdavo liturginius metus ir būdavo per pirmąją pavasario pilnatį - paprastai kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Jei pridėsime devynis nėštumo mėnesius, gausime gruodžio pabaigą, sausio pradžią. Visiškai tikėtina prielaida, kad jei tarp angelo pranešimo Zacharijui [kad Elžbieta pagimdys Joną Krikštytoją] ir Apreiškimo būtų buvusi piligriminė šventė, Juozapas būtų nuvykęs į Jeruzalę ir iš kunigo Zacharijo sužinojęs apie netikėtą jo žmonos Elžbietos, Marijos giminaitės, nėštumą, nes ji jau buvo senyvo amžiaus, kad galėtų susilaukti vaikų. Jei, pavyzdžiui, likus trims mėnesiams iki Apreiškimo būtų įvykęs piligriminis žygis, Zacharijas ir Juozapas jau būtų susitikę Jeruzalėje, o grįžus į Nazaretą Marija būtų žinojusi apie savo vyresniosios giminaitės nėštumą. Tačiau Apreiškimo metu Marija nieko nežinojo. Visa tai reiškia, kad Apreiškimas turėjo įvykti praėjus bent penkiems mėnesiams po piligriminės šventės. Jėzaus gimimas žiemos pradžioje sutampa su šia logika.

Šiandien daugelis mano, kad Jėzus gimė gruodžio 25-ąją. Tačiau vietovėje, kur įsikūręs Betliejus, gruodis yra lietingas ir šaltas, kartais net pasninga. Vargu ar tokiu metų laiku piemenys su savo bandomis per naktį būtų likę laukuose. Be to, Romos imperatorius tikriausiai nebūtų reikalavęs, kad žmonės, kurie ir taip buvo linkę prieš jį sukilti, keliautų užsirašyti viduržiemį.

Dievo Sūnaus gimimo pranašystės ir apreiškimai

Marija buvo dievobaiminga žydė. Evangelijose rašoma, kad dievobaimingai žydei merginai vardu Marija pasirodė angelas ir paskelbė apie tai, kad ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios ir pagimdys vaiką. Angelas tarė: “Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.“ Marija atsakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”. Angeliui prabilus, prasidėjo stebuklingasis Marijos nėštumas.

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.

Senasis Testamentas kupinas pranašysčių apie Mesijo atėjimą. Štai Viešpats duos jums ženklą. Mergelė pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis". Ir Mt 1, 23. "Ateis diena,-sako Viešpats,- kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės." "Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave."

Kelionė į Betliejų ir Jėzaus gimimas

Romos imperatorius Cezaris Augustas išleido potvarkį atlikti gyventojų surašymą. Todėl Juozapas išsiruošia į savo gimtąjį miestą Betliejų, esantį kiek į pietus nuo Jeruzalės. Jėzaus motinai ir broliams kaimynai sakė, kad Jėzus - „galvos netekęs“ ar „apsėstas“. Atkeliavę į Betliejų, Juozapas ir Marija neberado vietos. Marija ir Juozapas neranda kitos vietos apsistoti kaip tvartelyje, kur laikomi asilai ir kiti gyvuliai. Marija paliko akmeninę olą ir prisiglaudė tvarte. Ten ir gimė vaikelis. Marija suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose.

Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. O tu, Efrata-Betliejau, nors esi mažas tarp Judo miestų, bet iš tavęs kils Tas, kuris bus valdovu Izraelyje. Šventuosiuose raštuose buvo išpranašauta, kad pažadėtasis Valdovas gims Betliejuje (Michėjo 5:2).

Gimimo vietos detalės: Biblija ir tradicija

Edge Hill universiteto (Jungtinė Karalystė) socialinių mokslų profesorius Chrisas Greenoughas sako, kad personažai, kurie, kaip manėme iki šiol, buvo susiję su Jėzaus gimimu, iš tikrųjų Biblijoje nėra aprašyti. „Kai kurių žinomiausių Kalėdų istorijos dalių iš viso nėra Biblijoje“, - teigė jis. C. Greenoughas sako, kad „evangelijų pasakojimuose apie Jėzaus gimimą ir kūdikystę yra labai nedaug“.

• Nebuvo „tyliosios nakties“: Kalėdų istorijoje Betliejus vaizduojamas kaip „tylusis miestas“, o keliose šventinėse giesmėse ir dainose minima „tyli naktis“. C. Greenoughas aiškino, jog pasak Luko evangelijos, Cezaris Augustas išleido įsaką, kad būtina surašyti gyventojus, ir kiekvienas žmogus turėjo eiti į savo miestą, kad užsiregistruotų. „Jei tai buvo surašymo metas ir nebuvo laisvų svečių kambarių, vargu ar Jėzaus gimimo naktį buvo tylu“, todėl profesorius mano, kad Jėzaus gimimas Betliejuje turėjo būti „šurmulingas“. „Tradicinė tyli, šventa Kalėdų išvakarių naktis, vaizduojama giesmėse ir filmuose, veikiau buvo triukšminga, judri naktis Betliejuje“, - sakė jis.
• Nebuvo „mažojo asiliuko“: Kristaus gimimo istorijoje Marija ir Juozapas dažnai vaizduojami keliaujantys į Betliejų ant asiliuko. Tačiau Biblijoje asiliukas apskritai neminimas. „Luko evangelijos 2:4 rašoma, kad Juozapas iš Nazareto Galilėjoje nuvyko į Betliejų pas Mariją“, - sakė profesorius C. Greenoughas. Pasakojime nenurodoma, kaip jie keliavo, o joti ant asilo, kai Marija buvo nėščia, greičiausiai būtų buvę labai nepatogu.
• Iš tiesų, nebuvo jokių gyvulių: Prakartėlėje vaizduojami įvairūs gyvūnai, įskaitant avis, jautį ir asilą. Tačiau Biblijoje esančioje Kalėdų istorijoje gyvūnai neminimi. Meredith Warren, Šefildo universiteto Biblijos ir religijos studijų dėstytoja, teigia, kad gyvūnai į Kalėdų istoriją galėjo būti įtraukti vėliau kaip taikos simbolis. Gyvuliai turi simbolizuoti taikos metą, todėl nenuostabu, kad į mūsų įsivaizdavimą apie Jėzaus Kristaus gimimą buvo įtraukti gyvūnai.
• Užeigos prižiūrėtojas ir jo tvartas: Užeigos prižiūrėtojas yra vienas iš svarbiausių mokyklinio vaidinimo personažų, turintis Marijai ir Juozapui pasakyti klasikinę frazę: „užeigoje nėra vietos“. Tačiau šis personažas Biblijoje nėra paminėtas, kaip ir pats tvartas. Luko evangelijoje tik sakoma, kad „jiems nebuvo laisvo kambario“. C. Greenoughas teigia, kad yra tik numanoma, jog „Jėzaus gimimo vieta galėjo būti tvarte“.

Piemenų apsilankymas

Tą naktį, kai gimė Jėzus, laukuose netoli Betliejaus piemenys saugojo savo avis. Piemenys laukuose buvę piemenys. Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Angelas pasakė jiems, kad nebijotų. Jis turėjo nuostabią naujieną: Betliejuje gimė Gelbėtojas, Jėzus Kristus. Angelas jiems tarė: “Nebijokite! Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas.”

Angelams pakilus į dangų, piemenys ima tarpusavyje kalbėtis: „Tuojau pat eikime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko ir ką Jehova mums apreiškė“ (Luko 2:15). Atskubėję į vietą jie randa viską taip, kaip angelas ir sakė, - naujagimis Jėzus suvystytas guli ėdžiose. Piemenys papasakoja, kokią žinią iš angelo išgirdo. Jų pasakojimas visiems kelia nuostabą. Piemenys džiaugėsi matydami Gelbėtoją. Leidžiasi pagarbinamas piemenų?!

Išminčių atvykimas ir Betliejaus žvaigždė

Evangelijose pasakojama, kad trys karaliai, atvykę iš "saulėtekio šalies", t.y. iš Rytų, pamatė ryškią žvaigždę. Kelią į Palestiną išminčiams parodė žvaigždė. Karalius Erodas iš Rytų išminčių sužinojęs apie Jėzaus Kristaus gimimą ir bijodamas, kad vėliau Jėzus Kristus neužimtų jo sosto, įsakė Betliejuje išžudyti berniukus iki 2 metų.

Betliejaus žvaigždės teorijos

Kiti mokslininkai bandė susieti „Betliejaus žvaigždę“, kuri neva skelbė Jėzaus gimimą, su tikrais astronominiais įvykiais - kad nustatytų Jėzaus gimimo metus. Pavyzdžiui, 1991 m. Karališkosios astronomų draugijos žurnale („Quarterly Journal of the Royal Astronomical Society“) išspausdintame straipsnyje astronomas Colinas Humphreysas teigė, kad legendinė žvaigždė iš tikrųjų buvo lėtai judanti kometa, kurią kinų stebėtojai užfiksavo 5 m. pr.m.e. Tačiau C. Humpfreyso teorija vėliau buvo paneigta. Kita žvaigždės atsiradimo galimybė - antgamtinis reiškinys. Mokslininkai galutinai atmeta, kad tai buvusi supernova, t. y. sprogstanti žvaigždė.

Dėl Jėzaus gimimo mėnesio taip pat kilo diskusijų: viena iš teorijų teigia, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti Veneros ir Jupiterio susijungimas į ryškią šviesą danguje - retas įvykis, nutikęs 2 m. pr.m.e. birželį. Kita galimybė - panaši Saturno ir Jupiterio konjunkcija, įvykusi 7 m. pr.m.e. spalį. Neginčijama, kad 7 m. pr. Kr. gruodžio 14 d. astronomų. Antrasis žvaigždės atsiradimo variantas yra antgamtinis reiškinys.

Išminčių apsilankymas pas Erodą ir Jėzų

Išminčiai atvyko į Jeruzalę ir klausė: “Kur yra gimęs žydų karalius?” Erodas, būdamas žydų karalius ir garbėtroška, iškart užuodė pavojų. Jis siuntė juos į Betliejų ir tarė: “Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį.” Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Išminčiai atvyko į Jeruzalę, kad pagarbintų naujagimį karalių. Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino.

Biblijoje minimi karaliai, kuriuos pas Jėzų atvedė žvaigždė. Vis dėlto profesorius teigia, kad Biblijoje nėra konkrečiai pasakyta, jog karaliai buvo trys. „Mes žinome, kad buvo trys dovanos - auksas, smilkalai ir mira, tačiau Biblijoje nenurodomas jas įteikusių karalių skaičius“, - pridūrė jis. Išminčių skaičius nebuvo būtinai trys. Pasakymą "karaliai" III a. kiti Bažnyčios rašytojai.

Dievas įspėjo išminčius negrįžti pas Erodą, kad šis negalėtų surasti Jėzaus. Tačiau tam kelią užkirto pats Dievas.

Jėzaus kūdikystė ir jaunystė

Juozapas, sapne angelo įspėtas, su šeima pabėgo į Egiptą, o Erodui Antipui mirus apsigyveno Nazarete (iš čia - Jėzus Nazarietis). Jėzaus namai, kur šis gyveno su savo šeima ir praleido savo vaikystę, Nazareto miestas Galilėjoje, įvardijami Luko ir Mato Evangelijose.

Kai Jėzus, laikantis žydų įstatymo buvo apipjaustytas ir „paaukotas“ Dievui, vyras, vardu Simeonas, Marijai pasakė, kad „Jėzus bus prieštaravimo ženklas, ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys. Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Ten ji buvo našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų.“

Po keliolikos metų, kai Jėzus pasimetė Jeruzalėje, jo tėvai rado jį sėdintį tarp mokytojų šventykloje, jų besiklausantį ir juos beklausinėjantį. Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: “Vaikeli, kodėl mums taip padarei?” Jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote?” Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo veikti.

Kalėdų šventimo tradicijos ir jų kilmė

Pirmus tris šimtmečius po Jėzaus mirties toks dalykas kaip Kalėdos neegzistavo. Pirmieji krikščionys nešventė Jėzaus gimtadienio. Svarbiausia jiems buvo jo nukryžiavimas ir prisikėlimas. Tikslių Jėzaus gimimo dienos šventimo tradicijos nebuvo. Švęsti gimtadienį ilgai buvo laikomas pagonišku.

Gruodžio 25-osios pasirinkimas

Kalėdų diena kaip šventė paminima 354 m. kalendoriuje. Jame ši diena yra gruodžio 25-oji. Mokslininkai spėja, kad Romos katalikų bažnyčia pasirinko gruodžio 25 d., nes ji artima žiemos saulėgrįžai ir Saturnalijoms - romėnų dievui Saturnui skirta švente. Bažnyčia, pasirinkdama šią dieną švęsti Jėzaus gimtadienį, galėjo „aneksuoti“ šią populiarią pagonių šventę, o taip pat ir kitas pagoniškų religijų žiemos šventes, knygoje „Jesus the Jew: Reality, Politics, and Myth-A Personal Encounter“ (2019 m. išleistoje krikščioniškoje leidykloje „Christian Faith Publishing“) teigia mokslininkas Ignacio L. Götzas. Jėzaus gimtadienio šventimo priežasčių buvo keletas - viena jų, pabrėžti Jėzaus žmogiškumą. Kalėdos imperijoje išpopuliarėjo tik nuo V a. Šiandien Kalėdos vadinamos dovanų, vaikų ir šeimos švente, tačiau šis pavadinimas gana jaunas. Dovanos susiję su šv. Mikalojaus diena ir tik naujaisiais laikais buvo perkeltos į Kalėdas. Kalėdos buvo laikomos ne šeimos, o klasikine bažnytine švente.

Kalėdų eglutė ir šv. Mikalojus

XVI a. bei draugijų renginiuose pasirodė kalėdinių medžių simbolis - Kalėdų eglutė. Pirmą kartą Strasbūre 1605 m. Kalėdų eglutė buvo minima kaip dovanų medis, bet nepapuošta žvakėmis. XVIII a. ji paplito aukštuomenės bei turtingų miestiečių šeimose. Galiausiai XIX a. pabaigoje ji tapo visuotiniu Kalėdų simboliu.

Kitas svarbus Kalėdų personažas yra šv. Mikalojus, kurio diena yra gruodžio 6-oji. Mikalojus gyveno IV a. ir buvo Miros miesto vyskupas. Šv. Mikalojus pagarsėjo kaip tas, kuris išgelbėjo tris merginas nuo tapimo prostitutėmis. Vaikų apdovanojimas šv. Mikalojaus dieną atsirado naujaisiais laikais. Teologiškai jam šventųjų kultas buvo nepriimtinas. Tačiau XX a. šv. Mikalojus virto populiariu personažu - Kalėdų Seneliu.

Lietuviškos Kūčių tradicijos

Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su Šv. Mišiomis - vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Paprotys budėti ir per naktį melstis jau išnykęs, tačiau lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį kitų Kūčių papročių. Šiandieninės Kūčios - tai iškilminga vakarienė, kurios kilmė aiškinama įvairiai. Lietuva (panašiai ir Latvija bei Lenkija) turi nuostabiai gražų paprotį Viešpaties Jėzaus, kurį krikščionys vadina Kristumi (graikiškai Pateptuoju) Gimimo (Kalėdų) išvakarėse susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo.

Kūčių dieną pagal seną tradiciją nevalgome mėsos. Advento metu (keturių sekmadienių laikotarpis ruoštis Kalėdoms) iš bažnyčios parsinešame Kalėdaitį - neraugintos duonos paplotėlį, žymintį naujumą, tyrumą, nekaltumą. Paliekama didesnė piniginė auka bažnyčioje reiškia ne užmokestį už kalėdaičius, bet tai metinė katalikų parama Bažnyčios išlaikymui. Kalėdaičiai galėtų būti sudėti ant lėkštės su šienu, užtiestu drobiniu audiniu. Taip būtų paženklinta, kad Kristus, gimdamas Betliejuje, buvo paguldytas į ėdžias.

Šeimos galva (tėvas, motina ar suaugę ir atsakomybę už šeimą turintys vaikai) vadovauja ir vakarienės maldai. Juk krikščionys niekada nevalgo be maldos. Jie dėkoja Dievui, kad turėdami maisto, kuris užtikrina gyvastį, gali džiaugtis gyvenimu. Maldoje prisimenami ir visi neturintys ką valgyti. Krikščionys yra įsipareigoję mažinti vargą. Todėl kūčių vakarienei dera pasikviesti vienišus, apleistus žmonės, ypač benamius, kuriems prieš vakarienę derėtų pasiūlyti ir karštą vonią bei švarius drabužius. Vakarienė pradedama Šventojo Rašto skaitymu, malda ir Kalėdaičio pasidalijimu. Visi laužia Kalėdaičio gabalėlį ir jį valgydami atsiprašo už metų skriaudas (jei tokių buvo), dėkodami už nuveiktus gerus darbus, linkėdami svarbių dalykų gyvenimui, apsikabindami. Tada sėdasi valgyti. Nebūtini tradiciniai dvylika patiekalų. Svarbiausia - neskubus nuoširdus bendravimas prie balta staltiese padengto stalo. Juk mes sotūs ne vien maistu, bet ypač tarpusavio bendryste. Prie kūčių stalo nedera alkoholis. Kai kuriose šeimose įprasta per vakarienę giedoti Kalėdų giesmes. Visi persižegnoja: Vardan Dievo - Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Jėzaus Kristaus asmenybė ir reikšmė

Jėzus Kristus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, Dievo Sūnus, Atpirkėjas. Iš Jėzaus Kristaus mokymo kilo krikščionybė. Jėzus Kristus (hebr. Ješua - Jahvė gelbėja; gr. Daugiausia žinių apie Jėzų Kristų yra Naujajame Testamente, ypač sinoptinėse evangelijose, t. p. Tacito, Svetonijaus, Juozapo Flavijaus, Plinijaus Jaunesniojo ir kituose raštuose. Juose Jėzaus žemiška istorija atskleista Velykų tikėjimo šviesoje. Jėzus Kristus buvo Galilėjos žydas, Dovydo palikuonis. Kaip žmogus gimė Betliejuje apie 7-4 metus prieš Kristų (pagal dabartinį laiko skaičiavimą) veikiant Šventajai Dvasiai iš Švč. Mergelės Marijos, kurios sužadėtinis buvo dailidė Juozapas.

Jėzaus mokymas ir veikla

Apie 27 metus apkrikštytas Jono Krikštytojo Jėzus Kristus Judėjoje pradėjo skelbti Dievo karalystę. Galilėjoje pašaukė pirmuosius mokinius. Jėzus žinojo esąs Mesijas (sinoptinėse evangelijose save vadino Žmogaus Sūnumi; 69 kartai). Lankė nusidėjėlius ir kitus atstumtuosius, darė stebuklus, išvarinėjo demonus, mokė dažniausiai palyginimais ir parabolėmis. Jėzus Kristus kreipdamasis į Dievą vadino jį Tėvu (Abba, Mk 14, 36); tai sukėlė kai kurių judėjų vadovų ir mokytojų nepasitenkinimą. Jėzus jam sako: “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.” Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jėzus Kristus pažadėjo grįžti antrą kartą tokiu pat būdu kaip jis pakilo.

Kristologijos vystymasis

Pradėjus plisti trinitarinėms ir kristologinėms erezijoms (arijonai, doketistai, adopcijonistai, sabelijonai, monofizitai, monoteletai, nestorijonai) Bažnyčios Tėvai ir Bažnyčios susirinkimai kovojo su jomis gindami tikrą tikėjimą į Jėzų Kristų. Nikėjos I susirinkimas (325) Credo pabrėžė Kristaus ir Tėvo prigimties vienumą (Jėzus - tos pačios Tėvo substancijos, arba esmės) ir patvirtino Jėzaus dievystę. Konstantinopolio I susirinkimas (381) teigė, kad Kristus turėjo tikrą žmogaus sielą. Taip buvo iškelta Jėzaus Kristaus žmogystė. Efeso susirinkimas (431) teigė, kad Jėzaus Kristaus dievystė ir žmogystė yra suvienyti viename asmenyje. Chalkedono susirinkime (451) buvo išdėstytas mokymas, kad Jėzus Kristus yra dviejų integralių (nesumaišytų, nepadalytų, nekintamų ir neatskiriamų) prigimčių (tobula dievystė ir tobula žmogystė), suvienytų vienintelėje hipostazėje. Konstantinopolio II susirinkimas (553) nurodė hipostatinę vienybę, jungiančią dvi Jėzaus Kristaus prigimtis.

Prie kristologijos plėtojimo daug prisidėjo Irenėjas Lionietis, Justinas, Tertulijonas, Origenas. Viduriniais amžiais mokymą apie Jėzų Kristų plėtojo Tomas Akvinietis, Anzelmas Kenterberietis, Bernardas Klervietis, M. Liuteris.

Jėzus Kristus kitose religijose ir filosofijose

• Islame: Jėzus yra pranašas savo tarnyste ruošęs kelią Mahometui. Musulmonai tiki, kad Jėzus buvo Alacho gyvas paimtas į dangų.
• Judaizme: Išskyrus mesijinį judaizmą, ir mandeizme (gnostikinio pobūdžio iš šv. Jonas Krikštytojas kylančios religijos) Jėzus nelaikomas Dievu.
• Hinduizme: Kai kurie induistai laiko Jėzų buvus avataru ar sadhu. Paramahansa Jogananda, indu guru, mokė, kad Jėzus buvęs Eliziejaus reinkarnacija ir Jono Krikštytojo mokinys, kuris savo ruožtu buvęs Elijo reinkarnacija.
• Budizme: Kai kurie budistai, tarp jų Dalai Lama XIV, Jėzų laiko bodisatva, paskyrusia savo gyvenimą žmonijos gerovei.
• Naujojo Amžiaus judėjime: Teosofai, iš kurių kilo daug Naujojo Amžiaus judėjimo idėjų, Jėzų laiko Jėzumi Mokytoju, dvasiniu reformatoriumi, ir tiki kad Kristus po daugybės reinkarnacijų apsigyveno Jėzaus kūne.
• Ateizme: Nors ateistai atmeta Jėzaus dieviškumą, požiūris į jį kaip asmenybę skiriasi - vieni tvirtina, kad Jėzaus mokoma moralė prieštarauja žmogaus prigimčiai ir dėl to žalinga (Nyčė), kiti yra suabejoję Jėzaus psichine sveikata, tačiau dar kiti yra pripažinę Jėzaus „moralini pranašumą“. (Ričardas Dokinsas).

tags: #jezus #gime #dievo #istorija

• pelėdos rašto mezgimo pamoka vaikiškoms pirštinėms
• Antras nėštumas: kada išryškėja pilvukas?
• Sužinokite viską apie BABE veido kremą
• simptomai inkstų ligų vaikams
• Kaip sukurti nepamirštamą krikštynų šventę