Žmonija jau spėjo įminti daugybę paslapčių, iki smulkiausių dalelių išskaidė ir ištyrė kiekvieną žmogaus organizmo ląstelę. Tačiau vis dar negali patikimai atsakyti į klausimą, nuo ko vis dėlto priklauso ką tik užsimezgusios naujos gyvybės lytis. Nors visuomenėje populiaru remtis „senolių išmintimi“, mokslininkai nuolat tiria įvairius biologinius bei aplinkos veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos šiam procesui.

Mūsų ląstelės turi 23 poras chromosomų (t. y. iš viso po 46 chromosomas). 23-ioji pora yra X ir Y, arba lytinės chromosomos. Pusė chromosomų gaunama iš biologinio tėvo spermos, kita pusė - iš biologinės motinos kiaušinėlio. Moteriškosios lyties individai turi dvi X chromosomas (XX), vyriškosios lyties - po vieną X ir Y chromosomą (XY).
Lytis nulemiama apvaisinimo metu, susiliejant lytinėms ląstelėms. Kiaušialąstė visada turi X chromosomą. Jei kiaušinėlį apvaisinanti sperma turės X chromosomą, gims mergaitė (XX genotipas), o jei atitinkamai - Y chromosomą, tai gims berniukas (XY genotipas). Taigi, lytį lemia vyro lytinė ląstelė - spermatozoidas.

Nors genetinė determinacija yra pagrindinis faktorius, mokslininkai nagrinėja ir kitus aplinkos bei fiziologinius rodiklius:
Nors egzistuoja įvairūs metodai, žadantys tikslumą, pavyzdžiui, Šetlso metodas, pagrįstas lytinių santykių laiku ovuliacijos atžvilgiu, ar mitybos koregavimas, specialistai pabrėžia, kad jų mokslinis pagrindimas yra abejotinas. Akušerė Marija Mizgaitė pabrėžia: „Visi būdai lemia 50/50 sėkmę. Jų yra begalė, bet nei vienas moksliškai nebuvo įrodytas.“
| Metodas | Pagrindas | Tikėtinas tikslumas |
|---|---|---|
| Šetlso metodas | Santykių laikas ovuliacijos atžvilgiu | Žemas/Neįrodytas |
| Mitybos koregavimas | Maistinių medžiagų pH įtaka | Žemas/Neįrodytas |
| PGT (genetinis tyrimas) | Medicininė atranka IVF metu | Beveik 100% |

Vienintelis būdas sužinoti lytį su aukštu tikslumo laipsniu yra šiuolaikinė medicina: