Tomas Moras: gimimo vieta, kilmė ir gyvenimo kelias
Tomas Moras (angl. Thomas More) yra žinomas kaip vienas garsiausių šventųjų Anglijos katalikų bažnyčios istorijoje, pasižymėjęs ne tik dėl savo intelektualinių pasiekimų, bet ir dėl savo tvirtos ištikimybės tikėjimui, net tada, kai tai jam kainavo gyvybę. Tomas Moras gimė Londone 1478 m. vasario 7 d., ir šiame mieste praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.
Kilmė ir ankstyvieji metai
Jis gimė garbingoje šeimoje, o jo tėvas buvo garsus teisėjas seras Johnas Moras. Vaikystėje Tomas mokėsi Šv. Antonijaus mokykloje, tuo metu tai buvo viena geriausių Londono mokyklų. Būdamas 12-kos metų berniukas, jis jau tarnavo kaip pažas aukštų Anglijos kanclerio bei arkivyskupo namuose.
Nuo ankstyvo amžiaus Tomas buvo lavinamas teisinėje ir humanitarinėje srityse, įgijo puikų išsilavinimą Oksfordo universitete. Po studijų Oksforde ir Londone jis tapo garsiu teisininku, parlamento nariu ir garbiu teisėju. Moras lengvai kalbėjo ir rašė tiek anglų, tiek lotynų kalba bei darė vertimus iš graikų kalbos.
Šeima ir gyvenimas Londone
Tomas Moras 1505 m. susituokė su Džeine Kolt (Jane Colt). Tais pat metais jis apsigyveno name ant upės kranto Baklberio rajone, Šv. Stepono parapijoje, ir iš viso ten praleido 20 metų, kol 1525 m. persikraustė į Čelsio rajoną. Pora susilaukė keturių vaikų: Margaritos, Elizabetos, Cecilijos ir Džono.
Po pirmosios žmonos mirties 1511 m., Moras vedė Alisą Midlton (Alice Middleton), našlę, kad ši padėtų rūpintis namais ir mažų vaikų priežiūra. Jis siekė savo dukterims suteikti tokį pat klasikinį ugdymą kaip ir sūnui, o tai anais laikais buvo neįprasta. Daugelis žavėjosi jo vyriausiosios dukters Margaritos išsilavinimu, ypač tuo, kad ji laisvai kalbėjo graikiškai ir lotyniškai.
Politinė karjera ir literatūrinė veikla
Keturiasdešimt vienų tapęs Karališkosios tarybos nariu, Tomas Moras vis kilo pareigose ir penkiasdešimt dvejų tapo Anglijos lordu kancleriu. 1529 m. jis buvo pirmas pasaulietis, pakviestas būti Anglijos didžiuoju lordu kancleriu.
Tomas Moras išgarsėjo kaip rašytojas, politikas ir filosofas, o jo geriausiai žinomas literatūros kūrinys - „Utopija“ (1516) - tapo klasika. Šioje knygoje jis aprašo savo idealios visuomenės viziją, kurioje egzistuoja visiškas bendruomeniškumas, teisingumas ir moralinis tobulumas. Artimai bendravo su intelektualiausiais V. Europos humanistais, o Erazmas Roterdamietis jam dedikavo „Pagiriamąjį žodį kvailybei“.
Svarbiausi Tomo Moro gyvenimo faktai
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Gimimas Londone | 1478 m. vasario 7 d. |
| Kūrinio „Utopija“ išleidimas | 1516 m. |
| Paskyrimas Anglijos lordu kancleriu | 1529 m. |
| Atsistatydinimas iš pareigų | 1532 m. |
| Mirties bausmė Londone | 1535 m. liepos 6 d. |
Tikėjimo išbandymas ir kankinystė
Nepaisant savo filosofinių ir politinių siekių, Tomas Moras liko giliai tikintis katalikas. Kai Henrikas VIII norėjo skyrybų su savo žmona Kotryna Aragone ir nutraukti santykius su Romos katalikų bažnyčia, Moras atsisakė pritarti karaliaus veiksmams. 1532 m. gegužės 16 d., po to, kai karalius ėmė vadovauti Anglijos Bažnyčiai, jis pareigų atsisakė.
1534 m. jis atsisakė pasirašyti Supremato aktus ir prisiekti lojalumą Henriko vadovaujamai Anglijos bažnyčiai. Šis jo veiksmas vedė jį į kalėjimą, o po kelių dienų jis buvo įkalintas Londono Taueryje. Vienatvė turbūt buvo didžiausia kančia Tomui Morui per tuos keturis šimtus dienų, praleistų Taueryje, tačiau jis neapleido nei tikėjimo, nei sąmojo, nei meilės.
1535 m. liepos 6 d. Tomui Morui buvo įvykdytas mirties nuosprendis - jam buvo nukirsta galva. Užlipęs ant ešafoto, jis juokavo, prašė už jį melstis ir paliudyti, kad mirė būdamas ištikimas karaliui, bet dar ištikimesnis Dievui. Jo ištikimybė tikėjimui padarė jį kankiniu, o 1935 m. jis buvo paskelbtas šventuoju Romos katalikų bažnyčios.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
