Ikimokyklinio amžiaus vaikų manualinis raumenų testavimas ir laikysenos diagnostika

Visavertė vaiko raida yra sudėtinga, visa apimanti, aukščiausia asmenybės vystymosi pakopa. Vaikų raidą tyrinėję mokslininkai nustatė, kad vaiko ugdymuisi ypač didelę reikšmę turi jo paties aktyvumas. Per pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaiko raida yra nepaprastai greita. Kuo daugiau stimuliacijos ir galimybių mokytis gauna vaikas, tuo daugiau informacijos jis sukaupia, tuo sparčiau vyksta jo raida. Ankstyvas amžius yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi judesių įgūdžiai, laikysena, raumenų tonusas.

Netaisyklinga eisena ar laikysena gali turėti įtakos ne tik vaiko išvaizdai, bet ir vidaus organų veiklai bei bendrai fizinei savijautai. Tokie sutrikimai gali sukelti raumenų disbalansą, skausmus ar net kvėpavimo bei kraujotakos problemas. Ydinga laikysena gali išprovokuoti arba paskatinti nugaros ir krūtinės skausmus, sąnarių skausmus, galvos ir kaklo skausmus, kvėpavimo sutrikimus, mitybos ir virškinimo sutrikimus, nutukimą, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimus, nuovargį ir silpnumą bei imuninės sistemos susilpnėjimą. Deja, netaisyklingos laikysenos sukeltos problemos yra kur kas rimtesnės nei vien estetinis defektas.

Kineziterapija ikimokyklinio amžiaus vaikams

Kineziterapija vaikams - tai gydymo ir profilaktikos metodas, pagrįstas specialiais judesiais ir pratimais. Ji taikoma tam, kad būtų koreguojami įvairūs judėjimo sutrikimai, stiprinami raumenys, gerinama koordinacija, taisoma laikysena. Skirtingai nuo tradicinės mankštos, kineziterapija remiasi medicininiais principais ir yra pritaikyta prie konkrečios vaiko sveikatos būklės. Vaikų kineziterapija - tai metodas, kurio metu, taikant gydymą judesiu ir įvairiais fiziniais veiksmais, gerinama kūdikių ir vaikų fizinė būklė, psichologinė savijauta, vystymosi raida.

Kuo anksčiau pradedama kineziterapija vaikams, tuo geresni pasiekiami rezultatai. Kineziterapija vaikams gali būti taikoma nuo pat kūdikystės, kai vystymosi sutrikimai ar raumenų tonuso problemos gali turėti įtakos tolimesnei motorinei raidai. Specialistai atidžiai įvertina kiekvieno vaiko amžių, fizines galimybes ir individualius poreikius, todėl pratimai yra kruopščiai pritaikomi, kad būtų saugūs ir veiksmingi. Net patiems mažiausiems kūdikiams galima padėti stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją, skatinti taisyklingą laikyseną bei koreguoti raidos sutrikimus, tokius kaip vėlavęs motorikos vystymasis ar raumenų tonuso disbalansas.

Vaikų kineziterapija padeda sustiprinti silpnus raumenis arba atpalaiduoti per daug įsitempusius, siekiant atstatyti raumenų pusiausvyrą ir pagerinti judesių kokybę. Tokiu būdu užtikrinama taisyklinga kūno laikysena, kuri yra svarbi ne tik estetikai, bet ir bendram sveikatos išsaugojimui. Be to, mažinama traumų rizika, nes stipresni ir lankstesni raumenys geriau atlaiko fizinę apkrovą ir sumažina sąnarių bei sausgyslių perkrovą. Kineziterapeutas atidžiai įvertina vaiko kūno padėtį ir judesius, o tuomet parenka individualius pratimus, kurie padeda vaikui išmokti taisyklingai judėti, stovėti bei išlaikyti tinkamą laikyseną kasdienėje veikloje.

Laikysenos sutrikimų priežastys ir diagnostika

Labai svarbu pastebėti vaiko laikysenos sutrikimus, kai vaikas auga. Daugelis laikysenos sutrikimų vaikui augant yra tiesiog būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui ir jie išnyksta be jokio gydymo, bet jei šie vaiko laikysenos sutrikimai tampa įpročiu, tai gali sąlygoti ydingą laikyseną. Ar tai yra tik laikinas laikysenos sutrikimas, ar tai jau tapo ydinga laikysena, dažniausiai negali būti nustatoma vienkartine apžiūra, turi būti atliekami pakartotini tyrimai ir vykdomas vaiko laikysenos būklės stebėjimas.

Laikysenos pažeidimų priežastys gali būti netaisyklinga kūno padėtis, netaisyklingi judesiai, kūno struktūriniai ir organiniai pokyčiai, aplinka ir emocijos. Laikyseną įtakojantys vidiniai veiksniai apima paveldimumą, kūno sudėties tipą, judėjimo-atramos aparato tipą, fizinį pasirengimą, fizinio aktyvumo režimą, tarpraumeninę koordinaciją ir augimo tempą. Išoriniai veiksniai, formuojantys netaisyklingą laikyseną, yra ligos, mityba, ekologija, aplinka, socialiniai veiksniai, nepakankamas fizinis pasirengimas, darbo, higienos ir ergonomikos nukrypimai.

Tiksli diagnostika: manualinis raumenų testavimas ir laikysenos įvertinimas

Kineziterapeutas yra vienas iš sveikatos specialistų, kuris įvertina ydingą laikyseną ir parenka specialius pratimus laikysenai. Tam, kad galėtumėme tikslingai parinkti pratimus laikysenos koregavimui, turime tiksliai įvertinti raumenų pokyčius, t.y. atlikti manualinį raumenų testavimą. Manualinis raumenų testavimas yra labai patikimas metodas įvertinti jėgą, naudojant standartizuotą klinikinį tyrimą. Manualinis raumenų testavimas yra pagrindinis ir svarbiausias taikomosios kineziologijos diagnostikos metodas.

Manualinį raumenų testavimą, laikysenos diagnostiką, sudaro laikysenos įvertinimas stovint, lankstumo ir raumenų ilgio testavimas bei raumenų jėgos testavimas. Raumenų testavimo ir sąnarių judesių amplitudės matavimo paradigma - tai nuolatinis grįžimas į kineziterapijos praktikos esmę, kurią sudaro penki pagrindiniai elementai: tyrimas, vertinimas, diagnozė, prognozė ir kineziterapijos procedūra. Kineziterapijos praktikos objektas yra judesių sutrikimas, raumenų funkcija, kūno mechanika.

Manualinio raumenų testavimo metodika

Kiekvienas raumuo yra ištestuojamas, taikant specialias padėties nustatymo, stabilizavimo ir palpacijos metodikas kiekvienam skalės balui. Testavimo metu viena kineziterapeuto ranka suteikia pasipriešinimą arba palpuoja raumenį, o kita ranka stabilizuoja bandomą galūnę, kad išlaikytų ją bandymo padėtyje. Tyrimas pakartojamas, jei pacientas nesupranta instrukcijų arba netaiko maksimalių pastangų.

Raumens tonusas - tai jo sugebėjimas ilgą laiką būti susitraukusiam. Jei kažkurio organo ar kitos organizmo struktūros funkcija yra pažeista, su juo susijusio raumens tonusas bus žemas, t.y. raumuo nesugebės į tempimą atsakyti susitraukimu (testuojančiam gydytojui spaudžiant žemyn, pvz., paciento ranką, ji negalės ilgą laiką pasipriešinti spaudimui - nusilps). Tokiu būdu, pasitelkus manualinio raumenų testavimo metodą, gydytojas gali „kalbėtis“ su paciento kūnu jo paties kalba. Manualinio raumenų testavimo tikslai yra įvertinti paciento silpnumą, įvertinti paciento ištvermę, atstatyti, sugražinti raumenų funkcijas bei nustatyti konkrečių raumenų ar raumenų grupių veiklos trūkumus ir sutrikimus.

Kaip pavyzdys, testuojant peties atitraukimą, bandymo padėtis yra ištiestos rankos iš šono, pečių lygyje. Pasipriešinimą suteikianti ranka kontūruojama virš paciento rankos tiesiai virš alkūnės, o kita ranka stabilizuoja petį virš peties sąnario. Kineziterapeutas prašo paciento laikyti ir neleisti jam stumti jo rankos. Jei silpniau nei 3 balai, pacientas guli ant šono. Šiame tyrime dažnai testuojami trys viršutinės ir trys apatinės galūnės raumenys, atliekant šiuos judesius: peties atitraukimas, alkūnės lenkimas, riešo tiesimas, klubo lenkimas, kelio tiesimas ir čiurnos dorsifleksija. Šie segmentai ir raumenys buvo pasirinkti remiantis standartiniu požiūriu, vertinant pacientus dėl įgyto silpnumo.

Manualinio raumenų testavimo vertinimo skalė

Manualinis raumenų testavimas atliekamas 5 balų skalėje:

Laikysenos įvertinimas vertikalios linijos testu

Laikysenos testavimo metu įvertinama galvos ir kaklo padėtis, viršutinė nugaros dalis, pečiai, dubuo ir apatinė nugaros dalis, klubo ir kelio sąnariai, čiurnos sąnariai ir pėdų padėtis. Laikysenos testavimas leidžia nustatyti laikysenos tipą. Nors norint ištestuoti žmogaus laikyseną naudojama daug ir įvairių sudėtingų prietaisų, nuodugniai išanalizuoti laikyseną galima ir labai paprastų priemonių pagalba.

Tokia priemonė yra taip vadinamas vertikalios linijos (plumb line) testas laikysenai. Paprastas prietaisas leidžia pamatyti gravitacijos jėgos efektą. Pagal žmogaus biomechaniką vertikalios linijos testas atitinka vertikalią plokštumą ir parodo standartą. Vertikali linija - tai virvė su svareliu (švytuokle), kuris prikabintas, kad virvė būtų statmena. Kadangi stovint fiksuotas taškas yra pėdos, tai čia ir yra atskaitos taškas. Jeigu vertiname laikyseną iš nugaros pusės, virvė yra tarp pėdų, kurios nutolę nuo linijos vienodu atstumu. Testuojant laikyseną iš šono - atskaitos taškas išorinė kulkšnis (malleolus lateralis).

Vertikalios linijos testas atliekamas norint nustatyti, ar atskaitos taškai atitinka standartinės laikysenos atskaitos taškus. Šių taškų nukrypimai nuo standarto parodo įvairaus pobūdžio ydingą laikyseną (kifozinę - lordozinę, plokščią nugarą, apvalią nugarą). Žmogaus laikysena įvertinama iš nugaros, kairiojo ir dešiniojo šono. Testuojant laikyseną iš šono, standartinė atskaitos linija atitinka gravitacijos liniją frontalioje plokštumoje. Ši plokštuma dalina kūną į priekinę ir užpakalinę dalį. Testuojant laikyseną įvertinama galvos padėtis, kaklinė stuburo dalis, menčių padėtis, krūtininė ir juosmeninė dalys, dubens padėtis, klubo sąnariai, kelio bei čiurnos sąnariai.

Kompleksinė vaikų raidos ir reabilitacijos pagalba

Vaikų socialinė reabilitacija ikimokyklinio amžiaus - tai kompleksinis procesas, skirtas padėti vaikams, turintiems raidos sutrikimų ar kitų sunkumų, integruotis į visuomenę ir pasiekti maksimalų savarankiškumą. Ankstyvoji reabilitacija apima medicininę, psichologinę ir pedagoginę pagalbą vaikams, gimusiems su raidos sutrikimais. Jos tikslas - vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė reabilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją ir funkcionavimą. Pagrindiniai ankstyvosios reabilitacijos principai yra kompleksinis vaikų tyrimas komandos principu, tėvų/globėjų mokymas, informacijos teikimas apie raidos sutrikimus ir pagalbą.

Specialistų komandą sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, specialusis pedagogas, socialinis darbuotojas, medicinos slaugytoja. Labai svarbūs komandos dalyviai yra tėvai/globėjai, kurie tampa partneriais ir aktyviai dalyvauja reabilitacijos procese. Vaikų raidos ir reabilitacijos skyriuose teikiamos šiuolaikiškos ir kokybiškos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos vaikams, turintiems raidos sutrikimų, taip pat medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams, patyrusiems galvos ar nugaros smegenų sužalojimus, atraminio-judamojo aparato pažeidimus. Per metus skyriuje gydoma vidutiniškai 400 vaikų nuo 0 iki 7 metų, kuriems nustatomi mišrūs raidos sutrikimai, cerebrinis paralyžius, autizmas, protinis atsilikimas, kalbos ir kalbėjimo, elgesio ir emocijų sutrikimai bei kiti. Kiekvienam vaikui sudaromas individualus tyrimo ir reabilitacijos planas.

Ergoterapeutas dirba su vaikais, siekdamas pagerinti jų kasdienio gyvenimo funkcijas ir gebėjimus. Jis vertina ir padeda vaikams įveikti fizines, pažinimo ar emocines kliūtis, kurios gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis, kaip mokymasis, žaidimai, bendravimas ir savarankiškumo įgūdžiai. Ergoterapeutas naudoja įvairias technikas, pritaikytas pagal kiekvieno vaiko poreikius, kad stiprintų jų motorinius įgūdžius, koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir socialinį elgesį. Mokslininkų teigimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo būti fiziškai aktyvūs iki 180 minučių per dieną. Dėl mažo judrumo gali pradėti kisti vaikų laikysena, plokštėti pėdos, mažėti lankstumas ar raumenų jėga.

tags: #ikimokyklinio #maziaus #vaiku #manualinis #raumenu #testavimas

• Nėštumo savaitės ir alkoholis
• Kaip išsirinkti vaikišką patalynę
• Vaiko saugumas automobilyje: instrukcijos
• Pradžia su košytėmis
• Patarimai, kaip sėkmingai atpratinti vaiką nuo sauskelnių