Gerųjų bakterijų svarba kūdikiams ir jų šalutinis poveikis
Mažylio pilvelio skausmai sukelia tėvams nemažai nerimo ir bemiegių naktų. Kūdikis gimsta beveik sterilus ir bakterijas „susirenka“ iš tėvų ir aplinkos. Jei mikroorganizmų trūks, mikrobiota bus skurdi ir neatliks savo funkcijos. Sutrikus „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų santykiui, sutrinka žarnyno pH ir, prasidėjus angliavandenių rūgimo procesui, gaminasi dujos. Kita pilvo dieglių priežastis - žarnyno sienelės pažeidimas. Mikroorganizmai yra gausiai susitelkę ties žarnyno sienele, kad slenkantis maistas jos nepažeistų. Sumažėjus bakterijų kiekiui, apsauga būna nepilnavertė.
Probiotikai - naudingos bakterijos, dažniausiai laktobakterijos ir bifidobakterijos, palaikančios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. 80% imuninių ląstelių randasi žarnyne, todėl probiotikai tiesiogiai veikia imunitetą. Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, probiotikai - gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, teigiamai veikia sveikatą. Probiotikai - gyvi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos ir mieliagrybiai, natūraliai randami kai kuriuose maisto produktuose ir papilduose. Dažniausiai naudojami - Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, taip pat Saccharomyces cerevisiae mielės bei kai kurios E. coli padermės.
Probiotikai veikia tiesiogiai - patenka į žarnyną ir palaiko mikrobiotos pusiausvyrą. Probiotinės bakterijos gamina vitaminą K ir trumpos grandinės riebalų rūgštis. Pieno rūgštis, gaminamą probiotikų, gerina kalcio, magnio, vario įsisavinimą. Organizme natūraliai gyvena gerosios bakterijos, tačiau dėl netinkamos mitybos, lėtinių ligų ar antibiotikų jų pusiausvyra gali sutrikti.
Virškinamasis traktas siekia 10 metrų, žarnynas užima 6-9 metrus ir sveria 2 kilogramus. Ant odos ir gleivinėse gyvena šimtai mikroorganizmų rūšių. Daugiau kaip 60 procentų jų susitelkę virškinamajame trakte. Šie mikroorganizmai atlieka daug gerų darbų: jie iškloja vidaus organų gleivinę ir nepraleidžia ligas sukeliančių bakterijų, taigi saugo nuo infekcijų. Geroji mikroflora stabdo patologinių bakterijų augimą ir išskiria jas naikinančias medžiagas. Taip pat ji padeda organizmui virškinti sudėtingus angliavandenius, riebalus, baltymus ir įsavinti maisto medžiagas bei mikroelementus. Normali žarnyno mikroflora svarbi imunitetui: stimuliuoja imunines ląsteles ir neleidžia vystytis maisto alergijoms.
Kai gerųjų bakterijų sumažėja, o neutraliųjų ir blogųjų padaugėja, atsiranda disbakteriozė (disbiozė). Mat sumažėjus gerųjų bakterijų, jų vietą tuojau pat užima patogeniniai mikroorganizmai. Naujagimio žarnynas iš pradžių sterilus. Mikroorganizmai į jį patenka ką tik gimus - gimdymo takais atkeliavusį mažylį pasitinka daugybė bakterijų. Jų yra ore, ant medicinos personalo rankų, ant mamos kūno ir drabužių. Iš pradžių mikroflorą sudaro įvairūs, net nebūdingi atitinkamos žarnyno dalies organizmai. Dėl motinos piene esančių medžiagų pamažu ji keičiasi į normalią mikroflorą.
Viena dažniausių priežasčių, kada reikia gerųjų bakterijų kūdikiams, yra disbiozė (mikrobiotos disbalansas), kurios pagrindiniai simptomai - nepastovus tuštinimasis, tai viduriavimas, tai vidurių užkietėjimas, skausmingas, išsipūtęs pilvelis, apetito nebuvimas, bloga savijauta. Sutrikus virškinimui, į organizmą nepatenka reikalingos maistinės medžiagos, tad vaikas gali tapti mažiau atsparus ligoms bei virusams. Disbiozė gali sąlygoti atopinio dermatito, alergijų atsiradimą, gali reikštis maisto netoleravimo simptomai.
Disbiozė kūdikiui gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Turi įtakos mamos vartoti antibiotikai, tai, kad vaikas pradėtas vėliau žindyti arba maitintas tik pieno mišiniais, taip pat - mamos disbiozė. Negalavimą sukelia ir gimdymo trauma. Bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dažnai keičiant kūdikio mišinukus, taip pat dėl netinkamo primaitinimo. Paūgėjusio vaiko disbiozės priežastis gali būti neracionali mityba, stresas, antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas.
Jeigu vaiko išmatose pastebėjote nesuvirškintų maisto likučių, atsirado nemalonus kvapas, kūdikio pilvas įsitempęs ir gurgia (galima įtarti, kad jam skauda), vaikas raugėja, šių negalavimų priežastis gali būti disbakteriozė. Tokių negalavimų kamuojamas vaikas paprastai praranda apetitą. Disbakteriozės išvargintas vaikas gali per mažai priaugti svorio arba sukūsti. Mažylis išbąla, oda pasidaro sausa, šerpetoja, trūkinėja lūpų kampučiai. Vaiką gali kamuoti niežulys, ant odos atsiranda alerginių bėrimų. Gali išberti ir burnos gleivinę bei išsivystyti pienligė.
Sumažėjus gerųjų bakterijų, nusilpsta imunitetas. Be gerųjų bakterijų organizmas neįsavina geležies, D, K, visų B grupės vitaminų, kalcio. Todėl net tinkamai maitinamas vaikas negauna iš maisto visų jo vystymuisi būtinų medžiagų. Be to, jo žarnyną dirgina nesuvirškinto maisto likučiai, todėl pučia pilvą ir gali išsivystyti uždegimai. Trūkstant gerųjų bakterijų pažeidžiamas ne tik storasis žarnynas, patologinė flora dažnai išplinta į plonąjį žarnyną ir sukelia jo uždegimą.
Mažiesiems pradėjus lankyti lopšelį ar darželį neretai pakinta jų valgymo įpročiai, dienos ritmas, dėl ko padažnėja įvairių žarnyno infekcijų atvejų. Nors gerąsias bakterijas esame įpratę sieti su virškinimu ir žarnynu, labai daug jų „gyvena" ir kitose mūsų organizmo vietose, pavyzdžiui, ant odos.
K1. Kas yra probiotikai ir kodėl jie svarbūs? Probiotikai - naudingos bakterijos, palaikančios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir stiprinančios imunitetą. K2. Kokie yra pagrindiniai probiotikų kamienai? Pagrindiniai kamienai - laktobakterijos (Lactobacillus acidophilus, L. rhamnosus) ir bifidobakterijos (Bifidobacterium bifidum, B. longum). K3. Kaip teisingai vartoti probiotikus? Vartoti valgio metu arba prieš miegą. Vartojant antibiotikus - daryti valandos pertrauką tarp antibiotikų ir probiotikų. K4. Ar probiotikai turi šalutinių poveikių? Pradėjus vartoti gali pasireikšti trumpalaikis virškinimo diskomfortas, dujų kaupimasis ar viduriavimas. Simptomai paprastai išnyksta per dvi savaites. K5. Ar visiems tinka tie patys probiotikai? Skirtingoms grupėms (vaikams, moterims, keliautojams) reikalingi skirtingi probiotikų kamienai.
Probiotikai - tai gerosios bakterijos, pagamintos iš naudingųjų gyvų bakterijų arba mielių, gyvenančių žmogaus organizme. Šių galima gauti kartu su maistu arba papilduose. Svarbu paminėti, kad kiekvieno asmens organizme gausu tiek gerųjų, tiek blogųjų bakterijų. Taigi, pagrindinė probiotikų užduotis yra atsikratyti blogosiomis. Tai padeda palaikyti geresnę sveikatą, o labiausiai - tinkamą žarnyno veiklą. Kita vertus, gerosios bakterijos taip pat randamos ir burnoje, odoje, šlapimo takuose.
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, probiotikų galima gauti ir kartu su maistu. Taigi - kokius produktus vartoti svarbiausia? Vienu iš geriausių probiotikų šaltinių būtų galima įvardinti natūralų jogurtą. Kita vertus, į savo mitybą taip pat pravartu įtraukti kefyrą, raugintus kopūstus, marinuotus agurkus, pasukas, kombuchą. Be to, šiek tiek gerųjų bakterijų taip pat galima rasti kai kuriose sūrio rūšyse. Visgi, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tokio maisto nevalgote, tuomet reikėtų apsvarstyti papildų įsigijimą.
Probiotikai yra naudingi ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams. Jie gali būti naudojami siekiant palengvinti vidurių užkietėjimą, dujų kaupimąsi, refliuksą, viduriavimą. Kita vertus, probiotikus patariama įsigyti tuomet, kai dėl tam tikros ligos vaikas privalo gerti antibiotikus. Tokiu atveju gerosios bakterijos yra praktiškai būtinos. Žinoma, būtų puiku, jeigu mažylis valgytų įvairius produktus, kurių sudėtyje galima rasti probiotikų. Dažniausiai tam labai tinka jogurtai. Visgi, jeigu susitarti su vaiku nepavyksta, tuomet galima apsvarstyti papildų pirkimą. Žinoma, visuomet rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Gerosios bakterijos suaugusiems ir vaikams yra itin naudingos vartojant antibiotikus. Kai kuriais atvejais šios netgi būtinos. Antibiotikai naikina ne tik blogąsias, tačiau ir gerasias bakterijas. Visgi, kartais jų vartojimo išvengti nepavyksta, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip apsisaugoti. Dažniausiai pasireiškiantiems šalutiniams antibiotikų poveikiams būtų galima įvardinti viduriavimą, bendrą silpnumą, bėrimus. Kita vertus, vartojant probiotikus šių nemalonių simptomų galima išvengti. Taigi, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių Jums reikia gerti antibiotikus, nepamirškite apie gerųjų bakterijų įsigijimą.
Jeigu gerųjų bakterijų nusprendėte gauti iš papildų, greičiausiai kyla klausimas - kaip išsirinkti tinkamą produktą? Šių gausu tikrai įvairių, todėl nenuostabu, kad kai kurie žmonės sutrinka. Pradėkime nuo to, jog probiotikai gali būti skirtingi. Visgi, dažniausiai rekomenduojama rinktis iš dviejų specifinių bakterijų tipų - bifido ir laktobacilų. Kita vertus, kaip jau minėjome kiek anksčiau, probiotikų gausu tikrai įvairių. Taigi, atsižvelkite į savo poreikius. Kai kurie iš jų sudėtyje gali turėti papildomų naudingų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D ar inulino. Tuo tarpu, kiti produktai labiau tinka vaikams, mat pasižymi įvairiais skoniais. Kita vertus, renkantis tinkamą variantą pravartu atsižvelgti į Jums labiausiai priimtiną probiotikų pavidalą. Šių gausu tikrai įvairių. Tai gali būti kapsulės, tabletės, milteliai, guminukai ir panašiai.
Gerosios bakterijos turi daug daugiau privalumų sveikatai, negu jau spėjome aptarti. Teigiama, kad probiotikai gali padėti sumažinti uždegimą, kraujospūdį, blogojo cholesterolio kiekį. Kita vertus, šie taip pat prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Manoma, kad gerosios bakterijos gali padėti esant aknei arba egzemai. Be to, kai kurie tyrimai rodo, jog probiotikų vartojimas nežymiai sumažina nerimo bei depresijos simptomus. Teigiama, kad gerosios bakterijos gali prisidėti ir prie svorio metimo. Visgi, be jokios abejonės, labiausiai šios susiję su virškinimo traktu. Manoma, kad probiotikai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems opiniu kolitu arba Krono liga. Taigi, kaip matote, privalumų gausu. Belieka jais pasinaudoti.
Probiotikai yra laikomi saugiais didžiajai daliai žmonių ir dažniausiai nepasižymi jokiu šalutiniu poveikiu. Visgi, kartais pasitaiko išimčių. Teigiama, kad kai kuriems asmenims pirmosiomis vartojimo dienomis pasireiškia nemalonus jausmas pilvo srityje. Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, jog probiotikai gali būti kenksmingi tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra sutrikusi. Taip nutinka susidūrus su tokiomis ligomis, kaip ŽIV arba AIDS. Taigi, jei turite tam tikrų sveikatos sutrikimų, prieš probiotikų vartojimą galima pasitarti su gydytoju. Visgi, įprastai šie yra saugūs beveik visiems žmonėms.
Probiotikų vartojimas gali būti papildomai naudingas moterims. Svarbu paminėti, kad makštis, kaip ir žarnynas, yra puikiai subalansuota ekosistema. Visgi, nemažai veiksnių ją gali sutrikdyti, pavyzdžiui, antibiotikų ar kontraceptinių tablečių vartojimas. Tokiu atveju pravartu apsvarstyti gerųjų bakterijų vartojimą. Tai gali padėti kovojant su tokiomis problemomis, kaip bakterinė vaginozė, šlapimo takų infekcija, pienligė.
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, probiotikus dažniausiai rekomenduojama vartoti tuomet, jeigu dėl kažkokių priežasčių turite gerti antibiotikus. Kita vertus, gerosios bakterijos taip pat naudingos esant grybelinėms infekcijoms, viduriuojant, apsinuodijus maistu, susidūrus su žarnyno ligomis. Tokiu atveju probiotikus reikėtų vartoti kiekvieną dieną tol, kol sugersite visą šių kursą. Dažniausiai jų poveikis yra pajuntamas po vienos savaitės. Kita vertus, kai kuriems šis pasireiškia per daugmaž mėnesį laiko. Svarbu paminėti, kad probiotikų vartojimas yra saugus nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Visgi, visuomet rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju. Gerųjų bakterijų rūšys vaikams ir suaugusiems dažniausiai nesiskiria. Kita vertus, vyrams jų dozė gali būti vienokia, moterims - kitokia, o štai mažiesiems vartotojams dar mažesnė. Taigi, būtinai atsižvelkite į nurodytą normą.
Teigiama, kad žarnyno mikrobiota (bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visuma) yra susijusi su bendra kiekvieno žmogaus sveikata ir savijauta. Nemažai įtakos tam turi būtent valgymo įpročiai. Žarnyną veikia tiek maisto trūkumas, tiek perteklius. Be to, maistinių medžiagų trūkumas gali paskatinti gleivinės sienelės uždegimą. Teigiama, kad didelis riebalų suvartojimas taip pat sukelia neigiamus žarnyno mikrobiotos pokyčius. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių pasirinkimų. Pavyzdžiui, pakeitę sočiuosius riebalus į nesočiuosius sumažinsite žarnynui tenkančią naštą ir padidinsite gerųjų bakterijų kiekį. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, šiam taip pat naudingi produktai, kurių sudėtyje gausu probiotikų. Be to, patariama valgyti kuo daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Žinoma, rekomenduojama privengti įvairių produktų, kurių sudėtyje gausu cheminių priedų. Kita vertus, žarnyno mikrobiotai taip pat svarbus pakankamas skysčių vartojimas. Visgi, nepamirškite, kad tai itin prisideda prie bendros Jūsų sveikatos būklės.
Fermentuotas maistas, pavyzdžiui, natūralus jogurtas, sūris, varškė, kefyras, fermentuotos daržovės, kombucha (arbatos grybas), rauginti kopūstai, kimči (azijietiškas kopūstų patiekalas) ir kt., yra probiotikais, arba gerosiomis bakterijomis, praturtintas maistas, kuriame natūralaus konservavimo metu išsiskiria žarnynui naudingi elementai. Fermentuotame maiste aptinkamos gerosios bakterijos, tokios kaip Lactobacilli (fermentuotuose pieno produktuose) ar Bacillus subtilis (natto - japonų fermentuotame patiekale), padeda atstatyti pažeistą mikroflorą, o reguliariai į racioną įtraukiantys natūralų jogurtą ar kitą fermentuotą maistą žmonės turi didesnį Lactobacilli ir mažesnį ligas sukeliančių bakterijų (pavyzdžiui, Enterobacteria ar Bilophila wadsworthia) skaičių.
Ne ką mažiau svarbu „pasirūpinti“ gerosiomis bakterijomis, esančiomis organizme. Į racioną įtraukiant maistinėmis skaidulomis gausų maistą, paskatinsite probiotikų dauginimąsi žarnyne. Toks maistas gali būti neskaldyti grudai, riešutai, lęšiai, pupos, žirniai, avižos, bananai, sėlenos, obuoliai, uogos, daržovės ir įvairūs šakniavaisiai bei sėklos. Be to, tyrimai rodo, kad skaidulos ne tik padeda gerosioms bakterijoms augti ir daugintis, bet ir mažina kenksmingų bakterijų skaičių. Tiesa, svarbu paminėti, jog maistinės skaidulos gali sulėtinti virškinimą, o drauge ir pristabdyti vaistų įsisavinimą.
Antibiotikų kurso (ir bet kokių kitų vaistų vartojimo) metu taip pat nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti greipfrutų sulčių. Valgant greipfrutus, organizme išsiskiria fermentas citochromas P450. Antibiotikų vartojimo metu vengtinas ir kalcis, kuris mažina antibiotikų įsisavinimą. Jei kartu su antibiotikais vartojate gerasias bakterijas atkrepkite dėmesį - itin svarbu, jog jie nebūtų vartojami vienu metu. Tuo pačiu metu į organizmą patekę antibiotikai gali sunaikinti probiotikus, todėl gerąsias bakterijas gerkite praėjus kelioms valandoms nuo antibiotikų dozės bei tęskite vartojimą pabaigus antibiotikų kursą. Nepamirškite po antibiotikų kurso valgyti kuo daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, kad sukurtumėte palankias sąlygas gerosios bakterijos vešėti.
Sakoma, jog viskas yra vaistas ir viskas yra nuodas. Sužinojome, jog antibiotikai gali išgelbėti gyvybę, bet ir pakenkti organizmui. Geriausiai medikamentus ir jų dozes parenka tik gydytojai, todėl nesulaukiant savo vizito ar neturint laiko apsilankyti pas medikus, nesiimkite savęs gydyti patys ir ypač - antibiotikais.
Nusilpusią imuninę sistemą išduoda daugybė signalų. Darbų ir atsakomybių maratonas, besitęsiantis tiek darbe, tiek namuose, kartais neleidžia pastebėti prastos savijautos ar kūno siunčiamo pagalbos šauksmo.
Žurnale „Clinical and Translational Gastroenterology“ publikuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tokius maisto papildus vartojantys asmenys patiria tokius šalutinius poveikius kaip pilvo skausmas, pilvo pūtimas, o kai kuriais atvejais netgi sutrinka jų kognityvinė funkcija. Visa tai vyksta todėl, kad „gerosios“ bakterijos plečia savo teritoriją ir jų kolonijos pradeda augti ne tik gaubtinėje žarnoje, bet ir plonojoje žarnoje bei skrandyje.
Gydytojas teigė: „Viskas vyko prieš mūsų akis.“ Atlikus tyrimus, S. Rao pastebėjo, kad D-pieno rūgšties kiekis jos kraujyje ir šlapime buvo neįprastai didelis. Pasirodo, moteris reguliariai vartojo probiotikus ir valgė daug jogurto. D-pieno rūgštis yra laikinai nuodinga mūsų smegenų ląstelėms ir gali paveikti mūsų gebėjimą mąstyti. Kaip ji gaminama? Ją mūsų žarnyne išskiria probiotinės bakterijos, skaidydamos cukrų.
Naujausiame tyrime, S. Rao ir jo kolegos įvertino 30 pacientų, vartojančių probiotikus. Tiesa, reikia pažymėti, kad tokia tyrimo imtis yra labai maža, taigi, norint patvirtini tyrimo išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų. Visi pacientai kentėjo nuo pilvo pūtimo, o 22 iš jų patyrė kognityvinės funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, dažnai jausdavosi sutrikę, jiems buvo sunku susikaupti. Kai kurie tyrimo dalyviai dėl šių simptomų netgi turėjo išeiti iš darbo, nes net kelias valandas po valgio, negalėdavo sklandžiai mąstyti.
Komanda pastebėjo, kad pacientų plonosiose žarnose gyvena ypatingai daug pieno rūgšties bakterijų, o tai paaiškina ir neįprastai didelį D-pieno rūgšties kiekį. Paprastai plonosiose žarnose šios medžiagos nėra daug, tačiau tai pakeičia probiotikai. „Dabar žinome, kad probiotinės bakterijos turi unikalų gebėjimą skaidant cukrų išskirti D-pieno rūgštį. Taigi, jeigu šių bakterijų kolonijos netyčia susidaro jūsų plonajame žarnyne, atsiranda tinkamos sąlygos pieno rūgšties acidozei ir smegenų funkcijos sutrikimams“, - paaiškino S. Rao.
Tyrime dalyvavę pacientai buvo gydomi antibiotikais, jiems buvo liepta nustoti vartoti probiotikus. Daugumai simptomai dingo. S. Rao teigia, kad probiotikai gali būti labai naudingi, pavyzdžiui, po ilgai užsitęsusio viduriavimo, tačiau daug žmonių juos vartoja, kai jiems jų net nereikia. „Į probiotikus reikia žiūrėti kaip į vaistus, o ne maisto papildą“, - sakė gydytojas.
Tai, kad jie yra vertinami kaip maisto papildai, taip pat reiškia, kad: „Jie nėra išbandomi taip kruopščiai, kaip vaistai“, - teigiama Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos interneto puslapyje.
Jeigu norite natūraliai padidinti gerųjų bakterijų kiekį savo organizme, nesukeldami chaoso savo plonojoje žarnoje, S. Rao siūlo valgyti raugintas daržoves, juodą šokoladą ir jogurtą, kadangi šiuose maisto produktuose yra pieno rūgšties bakterijų.
Disbiozę gali tekti pakankamai ilgai gydyti žarnyno antiseptikais. Gali prireikti net antibiotikų. Atsikračius daugelio nepageidaujamų mikroorganizmų, žarnyną reikia papildyti normalia mikroflora - bifidobakterijomis ir laktobakterijomis.
Disbiozės profilaktika geriausia pradėti rūpintis dar iki vaiko gimimo. Nėščia moteris turėtų vengti vaistų, ypač - antibiotikų, valgyti vitaminingą maistą. Nėštumo periodu naudingi vaisiai ir daržovės bei natūralios sultys. Nėštumo pradžioje reikia išsigydyti visas lėtines infekcijas: nosiaryklės, šlapimo sistemos, virškinamojo trakto, susitaisyti dantis. Nėščiajai naudinga daug vaikščioti ir pakankamai ilsėtis.
Disbiozės profilaktikai, taip pat ir gydymui, naudojami probiotikai. Šių preparatų reikšmė vaiko sveikatai didelė, nes jie atkuria mažylio žarnyno mikroflorą, be to, skatina vaiko organizmo imunines funkcijas. Specialiai vaikams pagaminti gerųjų bakterijų preparatai padeda sutrikus virškinimui, kai vaikas viduriuoja ar užkietėja viduriai.
Antibiotikų vartojimas dažnai pasibaigia organizmo disbakterioze (gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų disbalansu). Antibiotikai, veikdami prieš blogąsias, ligą keliančias bakterijas, iš organizmo „šluoja“ ir gerasias bakterijas. Po gydymosi antibiotikais, vaikas gali viduriuoti, jam gali užkietėti viduriai, mažylis gali skųstis pilvo pūtimu, diegliais, dujų kaupimųsi. Tyrimais įrodyta, kad probiotikai padeda nuo antibiotikų sukelto viduriavimo vaikams iki 18 metų. Probiotikai vaikams buvo skiriami tiek profilaktiškai, tiek terapiškai, siekiant pagerinti žarnyno gleivinės bei epitelio būklę ir sisteminę imuninę veiklą. Įrodyta, kad probiotikai gali vidutiniškai viena diena sutrumpinti viduriavimo trukmę.
Norint efekto, būtina atkreipti dėmesį į probiotikų sudėtį, t.y. kiek papildas turi gerųjų bakterijų savyje. Idealiausia jei probiotikų sudėtyje išvysite bent keletą milijardų, skirtingų padermių, gerųjų bakterijų.
Vartojant gerasias bakterijas antibiotikų kurso metu, probiotikus reikėtų vartoti praėjus 4 valandoms po paskutinės vaistų dozės.
Gerosios bakterijos vaikams atlieka daugybę gyvybiškai svarbių procesų: padeda skaidyti maistines medžiagas likusias po virškinimo, gamina B grupės ir kitus vitaminus. Kai kurios gerosios bakterijos padeda gaminti fermentus, reikalingus virškinimui. Dėl to atsiranda disbakteriozė, kurią lydi vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis, apetito nebuvimas.
Geriamieji probiotikai vaikams, tai yra biologiškai aktyvūs produktai, į kurių sudėtį įeina žarnyno mikroflorai būtinos gyvosios bakterijos. Patekę į organizmą geriamieji probiotikai, praeidami pro virškinimo traktą, užsilaiko žarnyne, kur gerosios bakterijos prisitvirtina prie gleivinės.
Kūdikių ir vaikų žarnyno mikroflora skiriasi nuo suaugusiųjų.
Viena iš svarbiausių gerųjų bakterijų funkcijų yra palaikyti optimalią žarnyno aplinką, slopinti patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir skatinti imuninės sistemos veiklą. Taip pat svarbu paminėti, kad gerosios bakterijos gali padėti virškinti maistą, gaminti vitaminus ir kitas svarbias organizmui medžiagas.
Probiotikai | Geriname žarnyno sveikatą
Itin aukštos kokybės maisto papildus, taip pat kosmetiką su probiotikais ir gerąsias bakterijas kūdikiams, galite rasti el. parduotuvėje ohhira.lt, o mes pasirūpinsime greitu ir saugiu užsakymo pristatymu. El.parduotuvėje pateikta produktų sudėtis, kaina, išsamus aprašymas ir papildoma naudinga informacija bei klientų atsiliepimai apie gerąsias bakterijas kūdikiams.
tags: #jeigu #netinka #gerosios #bakterijos #kudikiams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
