Laikinoji globa vaikams, kurių tėvai dirba užsienyje: teisiniai aspektai ir svarba
Vis daugiau mūsų tautiečių ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyksta į užsienį. Dalis jų, kitose šalyse uždarbiaujančių ar šiaip laikinai gyvenančių, savo vaikus palieka giminaičių, pažįstamų ar net kaimynų globai. Dažnai jie, neturėdami juridinių įgaliojimų atstovauti ir ginti vaiko interesus, būna bejėgiai padėti tokiems vaikams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad labai svarbu žinoti, kas ir kaip turėtų atstovauti vaikams bei kaip teisiškai turi būti sprendžiami jų priežiūros bei interesų atstovavimo klausimai, kai tėvai išvyksta dirbti į užsienio valstybes.
Informalios priežiūros spąstai ir vaikų patirtys
Jeigu į užsienį išvyksta vienas iš tėvų, o vaikai lieka gyventi su kitu iš tėvų, problemų nekyla, nes vaikai ir toliau gyvena jiems įprastoje vietoje, šalia yra bent vienas iš tėvų, kuris rūpinasi jais, gina ir atstovauja jų interesus. Tačiau, jei į užsienį išvyksta vienintelis iš turimų tėvų (arba tas tėvas, su kuriuo vaikai gyvena daugiausia arba su kuriuo teismo sprendimu yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta), tokiu atveju išvykstantis tėvas turi nuspręsti, kam patikėti savo nepilnamečius vaikus.
Dažniausiai vaikai paliekami senelių, tėvų seserų ar brolių, kitaip sakant, artimųjų giminaičių, priežiūrai. Tačiau teisiškai neįformintas toks tėvų sprendimas neturi teisinių pasekmių, t.y. kilus būtinybei artimieji, kurių priežiūrai palikti vaikai, negali atstovauti vaikų interesams nei mokykloje, nei gydymo įstaigoje. Vaiko teisių apsaugos skyrių dažnai pasiekia informacija dėl kylančių atstovavimo vaikui problemų, kai vaikai tarpusavio sutarimu palikti senelių ar kitų artimų giminaičių priežiūrai, o neretai vyresni vaikai - ir vieni, nes tėvai išvykę į užsienį uždarbiauti.
Tokios situacijos gali turėti skaudžių pasekmių. Audrius buvo jau paauglys, kai jo mama išvažiavo padirbėti į Vokietiją. Palikusi sūnų globoti tėvams, vaiko seneliams, žadėjo ir berniuką pasiimti pas save. Pajutęs laisvę vaikas pradėjo blogai mokytis, nebeklausyti senelių ir mokytojų. O mama, nors padėjusi tėvams ir sūnui materialiai, neskubėjo pasiimti berniuko. Susiradusi draugą užsienietį, už jo ištekėjo, susilaukė kitos atžalos. Seneliai, nebegalėdami susitvarkyti su anūku, nuvežė jį į Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą. Savivaldybės globos namų direktorė Elena Trimonienė prisimena: „Nieko kito nebeliko, kaip apgyvendinti Audrių globos namuose. Motiną turintis paauglys tapo mūsų globotiniu. Berniukas buvo sunkaus charakterio, nenorėjo mokytis. Jį labai traumavo tai, kad motina jį paliko, vaikas pyko ant visų ir vis laukdavo, kol mama jį pasiims pas save.“ Audrius, nors dabar beveik pilnametis ir gyvena kitoje globos įstaigoje, moraliai traumuotas liko visam gyvenimui. Jei seneliai turėtų juridinius įgaliojimus anūku rūpintis, jam atstovauti, galbūt viskas būtų susiklostę kitaip. Kito auklėtinio, Ramūno, likimas panašus: mama, išvažiavusi į Ispaniją, paliko sūnų močiutei, o vietos sau nerandančio vaiko irgi laukė valdiška globos įstaiga. Laimei, Ramūną motina po kelerių metų pasiėmė pas save.
Pedagogai patvirtina, kad ši problema kasmet aštrėja. Vilijampolės vidurinės mokyklos mokinės sesutės Jolanta ir Vilma irgi blaškosi be tėvų globos: jos nelanko mokyklos, mokytojai su jomis labai vargsta. Direktoriaus pavaduotoja Dangirūta Krivickienė įsitikinusi, kad taip iš dalies yra todėl, kad devintokė ir septintokė neturi juridiškai įteisintų globėjų. „Mama uždarbiauja Italijoje, tėtis sukūręs kitą šeimą. Močiutė, kuriai paliktos mergaitės, su jomis nesusitvarko. Mes, pedagogai, irgi esame bejėgiai padėti,“ - sako pavaduotoja. Jos teigimu, jei močiutei būtų patvirtinta laikina globa, ji galėtų griežčiau kontroliuoti anūkių elgesį, o jos atsakomybė už mergaites esą būtų daug didesnė. Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos direktorė Janina Zaparackienė pastebi, kad tėvai, ieškodami pragyvenimo šaltinio, mažiausiai galvoja apie vaikus, kurie dėl to labai liūdi ir jaučiasi lyg pamestinukai.
SĖKMINGOS GLOBOS LINK 2025 (1 DIENA)
Tėvų pareigos ir laikinosios globos įteisinimas
Tėvų pareiga yra prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str.). Jei vienas iš tėvų (tėvas ar motina) dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku, tai kito iš tėvų pareiga yra pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu, ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais.
Todėl tėvai, išvykdami į užsienį, privalo išspręsti atstovavimo vaikui klausimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, numatyta, jog vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, išvykdami ilgesniam laikui į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieš išvykdami pasirūpinti tinkamu atstovavimu vaikams tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu yra būtina tam, kad vaiko interesams būtų tinkamai atstovaujama institucijose (ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose) tėvų išvykimo iš Lietuvos laikotarpiu.
Laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesas
Su prašymu dėl laikinos globos (rūpybos) nustatymo Lietuvoje paliekamiems vaikams tėvai turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT). Prašyme turi būti nurodomas asmuo, kuriam tėvai patiki savo vaikus, vaiko gyvenamasis adresas, taip pat data, iki kada tėvai išvyksta, ir įsipareigojimai siųsti tam tikrą sumą pinigų vaikams išlaikyti. Šis prašymas yra laisvos formos.
Reikia nepamiršti, kad dokumentų sutvarkymui dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu savivaldybės VTAT reikės laiko, nes bus reikalingas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo, kuriame bus nurodomas laikinosios globos (rūpybos) steigimo pagrindas, jos trukmė, globojamo vaiko gyvenamoji vieta, tėvų įsipareigojimai siųsti išlaikymą vaikui ir kt. Todėl tol, kol nebus tokio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo vaikui, tėvų prašymas, kuriame jie paveda savo nepilnamečių vaikų priežiūrą nurodytam asmeniui, jokios teisinės galios neturi. Tai nėra teisinis dokumentas, kuris, esant reikalui, leistų tėvų paskirtajam asmeniui priimti sprendimus, susijusius su vaikų sveikatos priežiūra ar kitais klausimais.
Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu, o jos trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa.
Finansinė parama ir vaiko pinigai
Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius vaiko laikiną globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globos (rūpybos) išmoka nemokama, nes vaikus privalo išlaikyti jų tėvai. Pernai birželį priimti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai patvirtina, kad tais atvejais, kai laikina globa vaikui steigiama tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos, išmoka (t.y. vaiko globos pašalpa) neskiriama.
Vis dėlto, vaiko pinigų išmokos arba kitaip - vaiko pinigai - tai parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Tiesa, prieš pretenduojant į vaiko pinigus gyvenantiems užsienyje ar Lietuvoje bet kurioje valstybėje, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai.
Vaiko pinigai Lietuvoje ir ES kontekste
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma, mokama iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), jam taip pat priklauso vaiko pinigai, bet ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami. Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP). Papildomos išmokos dydis šiais metais sudaro 72,10 Eur per mėnesį.
Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse. Pavyzdžiui: mama su vaiku gyvena Lietuvoje. Mama nedirba. Tėvas dirba Vokietijoje. Šiuo atveju vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija. Vaiko pinigų gauti Lietuvoje mama neturi teisės.
Išmokų vaikams apžvalga (ne laikinosios globos atveju, kai tėvai išvykę)
Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas. Žemiau pateikiama informacija apie tai, kokios išmokos gali būti skiriamos vaikams, jų tėvams, įtėviams ir globėjams, nepamirštant, kad tėvų prašymu nustačius laikiną globą, globos išmokos nėra mokamos.
| Išmoka | Dydis | Mokėjimo sąlygos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 Eur/mėn. | Mokama kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. |
| Papildomai skiriama išmoka vaikui | 72,10 Eur/mėn. | Mokama vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia. |
| Vienkartinė išmoka vaikui | 605 Eur | Mokama vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą). |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. | 280 Eur/mėn. (2 vaikai), 440 Eur/mėn. (3 vaikai), 220 Eur/mėn. (kiekvienas paskesnis vaikas) | Mokamama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai. |
| Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui | 105 Eur/mėn. | Mokama privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu. |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 Eur/mėn. | Mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros”. |
| Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 Eur | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros”, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui | 286 Eur/mėn. (iki 6 m.), 330 Eur/mėn. (nuo 6 iki 12 m.), 357,50 Eur/mėn. (nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia) | Mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas | 220 Eur/mėn. | Mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 4125 Eur | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynais pinigais. |
| Išmoka įsivaikinus vaiką | 560 Eur/mėn. | Mokama vienam iš įtėvių 24 mėnesius, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. |
| Vaiko laikinosios priežiūros išmoka | 330 Eur/mėn. | Mokama fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos poreikis. |
Siūlomi teisės aktų pakeitimai ir ateities perspektyvos
Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vedėjo pavaduotoja Nijolė Vizbarienė mano, jog tokių vaikų ir paauglių globėjams būtinai reikėtų įteisinti laikinąją globą, neskiriant jiems piniginės pašalpos. Tokie globėjai galėtų atstovauti vaikams mokykloje, gydymo įstaigoje, sutvarkyti jiems dokumentus, kai vaikai nori važiuoti aplankyti užsienyje gyvenančių tėvų arba juos ten palydėti. Kita vertus, tėvai, išvažiuodami į užsienį ir palikdami vaikus, turėtų būti gerokai rūpestingesni - nepalikti atžalų bet kam, o kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasirūpinti laikinąja globa.
Jei Seimas papildys Civilinį kodeksą, situacija galbūt šiek tiek keisis. Seimo narės Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Giedrės Purvaneckienės vadovaujama darbo grupė yra parengusi kodekso papildymo projektą. Juo siūloma pasirūpinti, kad tėvams išvykus į užsienį vaikas turėtų įstatymo tvarka patvirtintą atstovą. Projekto darbo grupės narys, Vaiko teisių kontrolieriaus patarėjas Aurimas Miškinis teigia: „Jei tėvai išvyko dėl objektyvių priežasčių, nėra pagrindo teigti, jog vaikas neteko tėvų globos. Bet tokioje situacijoje vaikas netenka kasdienės tėvų priežiūros, niekas jam neatstovauja, kai tenka skubiai priimti svarbius sprendimus. Todėl jam turėtų būti paskirtas juridinis atstovas.“ Projekte siūloma, kad tėvai savo valią dėl laikinosios priežiūros prieš išvykdami į užsienį pareikštų kreipdamiesi į teismą. Anot A. Miškinio, tokiu atveju globos (rūpybos) išmoka jam nebūtų mokama, o tokia šeima galėtų būti remiama tik ypatingais atvejais. Pasak projekto rengėjų, vaiko atstovu gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis sutikimas. Siūloma, jog atstovo teises ir pareigas jo globojamiems nepilnamečiams, taip pat atstovavimo terminą apibrėžtų tėvai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
