Daržo gėrybės: ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo raktas

Vienas natūraliausių imuniteto stiprinimo būdų - vaisių ir daržovių kupinas mitybos racionas. Nors daugelis yra įsitikinę, kad vasarą maitinamės sveikai, dažniausiai tai tėra mitas. Mūsų organizmai gali būti išsekę dėl ilgalaikių prastos mitybos įpročių ir nuolat patiriamo streso, todėl vien tik šviežių daržovių, uogų ar vaisių įtraukimas į mitybos racioną nepadės, tačiau sudarys tvirtą pagrindą.

Mityba - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą. Ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje formuojasi mitybos įpročiai, paauglystėje tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų. Tačiau kaip išsirinkti sau tinkamiausias, maistingiausias ir sveikiausias daržoves? Kurios jų turi neginčijamų gydomųjų galių, o kurios vis tik negali pakeisti vitaminų ir maisto papildų?

Šviežios daržovės: vertingiausia dovana iš gamtos

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis pasakoja, kad vertingiausios organizmui yra šviežios, neapdorotos gėrybės, augančios tame klimate, kuriame žmogus įprastai gyvena. „Geriausiai žmogui tinka šviežios daržovės, bet, jei mėgstate, verta valgyti ir konservuotas daržoves. Jas galima šaldyti, džiovinti, rauginti ar sūdyti. Taip pat patartina kuo dažniau valgyti visą, gryną daržovę nei jos produktus - pavyzdžiui, gerti spaustas sultis“, - sako vaistininkas.

Taip yra todėl, kad spaudžiant sultis iš daržovės išskiriama grynoji, veikliausioji jos medžiaga, kuri veikia kur kas stipriau nei veiktų kartu su lydinčiomis medžiagomis. Grynos, nespaustos daržovės kokybė yra stabilesnė ir švelniau, tolygiau veikia organizmą: suvalgius morką gliukozė kraujyje nešoktels taip stipriai, kaip išgėrus morkų sulčių.

Vaistininkas pastebi, kad daržovių nauda priklauso ir nuo žemės, kurioje jos auginamos. „Daržovėse ar vaisiuose visko yra tiek, kiek yra žemėje, kurioje jos auga. Tikima, kad, pavyzdžiui, kukurūzai ar česnakai yra praturtinti selenu, tačiau, jei nėra šio elemento Lietuvos dirvožemyje, jo nebus ir ten augintose daržovėse“, - sako K. Beržinis. Jis pripažįsta, kad kartu su šeima pats augina daržoves, o žemę, kurioje jos auga, tręšia medžio pelenais. „Pelenus naudojame dirvos šarminimui. Mūsų daržo žemė yra rūgšti, tad neorganinėmis medžiagomis galime ją praturtinti. Juk medis prieš degdamas, turėjo labai gilias šaknis, per kurias gavo gal net ledynų laikus menančių, retų elementų. Manau, kad viena naudingiausių daržovių ir vaisių savybių yra būtent antioksidantai, kuriais augalas saugosi nuo žalingų aplinkos veiksnių“, - pasakoja vaistininkas.

Daržovės ir makroelementų poreikis: mitai ir realybė

Pasak K. Beržinio, renkantis daržoves ar vaisius kasdienai, svarbiausia nepulti į kraštutinumus ir palaikyti įvairią mitybą. Vaistininkas pastebi, kad dažnas žmogus į daržovę ar į natūralų produktą žiūri kaip į panacėją. Toks požiūris - nėra teisingas. Daržovės išties labai naudingos sveikatai, tačiau mineralinių ar kitų žmogui svarbių medžiagų jose ieškoti nereiktų. „Vaistinėje yra tekę sutikti klientą, kuris skundėsi, kad trūksta vieno svarbiausių makroelementų - magnio. Teigė, kad jokie magnio papildai jam nepadės efektyviai atstatyti jo kiekio kraujyje taip, kaip tai gali padaryti… kopūstai! Reikėjo pasistengti klientą perkalbėti.“

Suaugusiam žmogui magnio per parą patariama suvartoti 375 mg. Taigi, norint pasiekti rekomenduojamą paros normą, kopūstų reikėtų suvalgyti daugiau nei 3 kg per dieną, o tai gali būti labai žalinga sveikatai. K. Beržinis paaiškina, kad tokį didelį kiekį suvartoti reiktų dėl to, kad 100 g kopūstų magnio yra 12 mg. O kur dar ir kitos kopūstuose esančios aktyviosios medžiagos - visų jų padauginus gali sutrikti skydliaukės veikla ir netgi išsivystyti hipotireozė.

Tokiu atveju, tenka pripažinti, kad magnio preparatai ar kiti tikslingai vartojami vitaminai imunitetui stiprinti gali būti naudingesni organizmui. K. Beržinis primena, kad susidūrus su kasdieniais, lėtinių ar kitų ligų nereiškiančiais negalavimais, galima sau padėti ir nesigriebiant medikamentų.

Česnakas ir burokėlis: gamtos vaistinėlės perliukai

„Česnakas yra labai vertingas. Jo teigiamomis savybėmis jau kurį laiką domisi mokslininkai ir tiria veiksmingumą gydant sąnarių, kaulų ligas ir trombocitų agregaciją. Tikiuosi, kad ši daržovė karaliauja ne tik mano, bet ir visų kitų daržuose, nes ji - tikrai naudinga mūsų organizmui“, - mini K. Beržinis. Ir nors savo darbe jis kasdien yra apsuptas medikamentų, vyras pataria sveikatos visų pirma semtis gamtoje. „Turėtume džiaugtis gamtos gėrybėmis ir jomis dalytis - aš pats neretai dalijuosi daržininkystės patirtimi ir netgi sodinukais su savo bičiuliais, kartais - ir su vaistinėje apsilankančiais, pažįstamais klientais“, - pasakoja vaistininkas.

Burokėlis gali gydyti įvairiu pavidalu: galima spausti sultis, gaminti sriubą, valgyti virto burokėlio salotas. „Seni, geri liaudiški metodai kartais tikrai gali praversti - pavyzdžiui, gerklės skalavimas su rūgščiomis burokėlio sultimis gali būti labai veiksmingas žmonėms, besiskundžiantiems dažnu gerklės skausmu, linkusiems peršalti. Burokėlis mano šeimos darže užima garbingą vietą ir labai gražiai žaliuoja“, - pataria vaistininkas.

Mitybos įvairovės svarba ir „30 augalų per savaitę“ principas

30 augalų per savaitę (angl. 30 plants per week) - taip trumpai apibūdinamas principas, skatinantis per 7 dienas suvartoti bent 30 skirtingų augalinės kilmės produktų. Gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė pabrėžia, jog kartais didelį pokytį organizmui daro ne tai, ko atsisakome, o tai, kuo kasdien papildome savo lėkštę. Paprastas būdas didinti suvartojamų produktų įvairovę - kasdien valgyti daugiau skirtingų daržovių, vaisių, ankštinių, grybų, riešutų bei sėklų.

K. Nausėdė teigia: „Teigiami pokyčiai gali būti pastebimi tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, mokslinis tyrimas „The American Gut Study“ parodė, kad žmonės, kurie per savaitę suvartoja 30 ar daugiau skirtingų augalinės kilmės produktų, turi statistiškai reikšmingai įvairesnę žarnyno mikrobiotą nei tie, kurių mityboje augalinės įvairovės yra mažiau.“

Didelę įtaką mūsų savijautai daro žarnyno mikrobiota - virškinamajame trakte esantys mikroorganizmai, kurie padeda virškinti maistą ir gamina kai kurias organizmui svarbias medžiagas. Pasak K. Nausėdės, „įvairesnė augalinė mityba skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi, kurios gamina medžiagas, stiprinančias žarnyno gleivinę, palaikančias barjerinę funkciją, padedančias imuninei sistemai atskirti „sava“ nuo „svetima“ ir slopinančias žemo laipsnio uždegimą.“ Ji teigia, kad svarbu suprasti, jog skirtingi augaliniai produktai maitina skirtingas bakterijas. „Teigiamą poveikį mikrobiotai dar labiau sustiprina augaliniai riebalai iš riešutų, sėklų, augalinių aliejų. Jie padeda palaikyti bakterijų įvairovę ir stiprina medžiagų apykaitą. Ilgainiui tai gali reikšti lengvesnį svorio valdymą, stabilesnę energiją, mažesnį lėtinio uždegimo foną“, - pabrėžia K. Nausėdė.

Vartojant daugiau augalinės kilmės produktų ilgą laiką, gali tapti lengviau valdyti svorį, cholesterolį, gliukozės kiekį kraujyje, nes padidėja jautrumas insulinui. Taip pat fiksuojama mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų medžiagų apykaitos sutrikimų rizika, net geresnė gyvenimo kokybė ir bendra savijauta.

„Puikus pirmas žingsnis - termiškai apdorotos daržovės, tokios kaip morkos, cukinijos, moliūgai ar burokėliai. Jos lengviau virškinamos, rečiau sukelia pilvo pūtimą ir leidžia didinti skaidulų kiekį. Taip pat verta įtraukti paprastas, gerai toleruojamas kruopas, tokias kaip ryžiai, avižos, grikiai, kurie suteikia energijos ir tampa pagrindu kitiems augaliniams patiekalams. Augalinę įvairovę geriausia didinti pamažu - įtraukti po vieną naują augalinį produktą per dieną, derinti skirtingus produktus mažomis porcijomis bei rinktis termiškai apdorotas daržoves vietoje žalių“, - dalinasi K. Nausėdė. „Žmogus pradeda dažniau rinktis daržoves, kruopas, ankštinius, žoleles ir natūraliai mažina itin perdirbto maisto dalį racione, neturėdamas jausmo, kad kažko „negalima“. Įpročiai formuojami per mažus, lengvai pakartojamus veiksmus - pridėti vieną naują produktą, pakeisti garnyrą, išbandyti naują derinį.“

Daržovių auginimo nauda vaikams ir bendruomenės ugdymui

Retai vaikai, rinkdamiesi, ką valgyti, vadovaujasi sveikos mitybos principais. Nepakankamos žinios apie sveikatą skatina neigiamų nuostatų į sveiką mitybos formavimąsi, ugdo nesveiko gyvenimo stereotipą. Daržovių auginimas vaikų darželyje turi daugybę privalumų:

• Sveikos mitybos įpročių ugdymas: Vaikai, dalyvaujantys daržovių auginimo procese, labiau linkę valgyti daržoves. Jie susipažįsta su daržovių įvairove, sužino, kaip jos auga, ir didžiuojasi savo užaugintu derliumi.
• Gamtos pažinimas: Daržovių auginimas suteikia vaikams galimybę stebėti augalų augimo procesą, suprasti sėjimo, daiginimo, sodinimo ir auginimo ypatumus. Jie susipažįsta su augalų poreikiais, mokosi juos prižiūrėti ir puoselėti.
• Kūrybiškumo ir smalsumo skatinimas: Daržo kūrimas ir priežiūra - tai kūrybinis procesas, kuriame vaikai gali eksperimentuoti, ieškoti naujų sprendimų ir išreikšti save. Jie gali kurti sodininko kalendorių, apžiūrėti ir palyginti įvairias sėklas, dažyti jas, dėlioti ornamentus ar aplikacijas.
• Bendradarbiavimo ir atsakomybės ugdymas: Daržovių auginimas reikalauja bendradarbiavimo ir komandinio darbo. Vaikai mokosi dalintis atsakomybe, spręsti problemas ir padėti vieni kitiems.
• Ekologinio sąmoningumo formavimas: Daržovių auginimas skatina vaikus domėtis aplinka, suprasti tvarios žemdirbystės svarbą ir mokytis rūpintis gamta. Jie gali susipažinti su kompostavimo procesu, antrinių žaliavų naudojimu ir kitais ekologiškais sprendimais.
• Sensorinių įgūdžių lavinimas: Darbas su žeme, sėklomis ir augalais lavina vaikų sensorinius įgūdžius. Jie gali pajusti skirtingas tekstūras, kvapus ir spalvas.
• Fizinio aktyvumo skatinimas: Daržo priežiūra reikalauja fizinio aktyvumo. Vaikai laisto, ravėja, sėja ir sodina, taip stiprindami savo fizinę sveikatą.
• Savarankiškumo ugdymas: Galite vaikui paskirti nedidelį žemės plotelį, kur jis pats galėtų puoselėti savo pasodintus augalus. Besimokydamas juos prižiūrėti vaikas turi atlikti daug dalykų: valdyti, stebėti, fiksuoti, vertinti augalus ir su jais susijusius procesus. Tėveliams leidus vaikui laisvai šeimininkauti savo darželyje ugdomas ir mažylio savarankiškumas. Daržas gali tapti ta vieta, kurioje vaikas turi erdvės klysti bei iš to mokytis, nevaržomai eksperimentuoti.

Vaisiai ir daržovės aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, skaidulomis. Beje, vaisiai yra puikus pakaitalas saldumynams. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje 2012 metų spalio 16 dieną paminėta pasaulinė maisto diena. Sveikatos priežiūros specialistė Danutė Andriulaitienė, padedant pradinių klasių mokytojoms, suorganizavo 1 - 4 klasių mokinių piešinių konkursą „Darže auga - sveikatą saugo“. Renginio metu pradinių klasių mokiniai supažindinti su sveikos mitybos principais, akcentuota, kad kasdien vartojant šviežių daržovių ir vaisių stiprėja ir ilgiau išsaugoma gera sveikata. Piešdami vaikai dar kartą įtvirtino žinias apie daržovių ir vaisių naudą žmonių sveikatai, savo darbelius pristatė mokyklos bendruomenei.

Edukacinės erdvės vaikų darželiuose: praktiniai pavyzdžiai

Siekdami supažindinti vaikus su gamta ir skatinti jų domėjimąsi daržininkyste, darželiai kuria įvairias edukacines erdves. Daugelis vaikų darželių Lietuvoje sėkmingai įgyvendina daržovių auginimo projektus. Štai keletas pavyzdžių:

• Daržo edukacinė aplinkos erdvė: Šioje erdvėje įrengtos dvi pakeliamos lysvės, kuriose vaikai turi galimybę auginti įvairias daržoves, prieskonines žoleles ir kt. Vaikams sudaroma galimybė patiems paruošti žemę lysvėse, sėti, sodinti, stebėti jų augimo procesus, susipažinti su augalų žydėjimo ir vaisių nokimo laiku. Vaikai per patirtines veiklas ieško informacijos ir mokosi apie tai, kaip teisingai prižiūrėti ir puoselėti daigelius, kad būtų gausesnis derlius. Susipažįsta su daržovių ir kitų augalų teikiama nauda sveikatai.
• Atradimų laboratorija „Mažasis mokslinčius“ (lauko klasė): Ši erdvė skirta patirtinio ugdymo metodų taikymui (darnios plėtros, STREAM, projekto ir kt.). Sukurtoje atradimų laboratorijoje vaikai leidžiasi į pažinimo ir atradimų kelionę bei dalyvauja keturių metų laiko rato „Mažojo mokslinčiaus“ edukacinėse veiklose. 2024 m. spalio mėn. sukurta nauja edukacinė erdvė - atradimų laboratorija „Mažasis mokslinčius“ (lauko klasė).
• Žaliasis ratas: Šioje edukacinėje erdvėje vaikai stebi ir iš arčiau susipažįsta su įvairiais augalais, juos tyrinėja, ieško informacijos. 2024 metų rugpjūčio mėn. įkurtas „Žaliasis ratas”, kur vaikai stebi ir iš arčiau susipažįsta su įvairiais augalais, juos tyrinėja, ieško informacijos.
• Vandenio medelynas: Medelyne esančių augalų sodinimas, auginimas, priežiūra ir laistymas, skatina vaikus rūpintis gamta. Prižiūrėdami medelyno augalus, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis atsakomybe, spręsti problemas, įgauna supratimą apie medelių ir krūmų augimo procesą. 2024 m. balandžio mėn. darželio bendruomenė įkūrė dar vieną žaliąją erdvę - Vandenio medelyną.
• Dobilų pievelė: Šioje erdvėje mažieji gamtos detektyvai įtraukiami į įvairias gamtos pažinimo veiklas. Įstaigos pedagogai sukūrė edukacinį tentą, kurio dėka vaikai gali susipažinti su dobilo sandara, augimo ciklu, dobilų rūšių įvairove. 2024 m. gegužės mėn. buvo įrengta dar viena žalioji erdvė - Dobilų pievelė.
• Inkilų alėja: Šioje edukacinėje erdvėje didelis dėmesys skiriamas gamtos pažinimui ir aplinkosauginiam ugdymui. Tyrinėdami alėjoje esančius inkilus, skenuodami QR - kodus edukaciniuose tentuose, vaikučiai turi galimybę susipažinti su mūsų aplinkoje gyvenančiais paukščiais, jų gyvenimo ypatumais.
• Vabzdžių viešbutis: Vabzdžių namelyje yra visokio dydžio ertmių, skylių ir medžiagų, todėl daug daugiau vabzdžių rūšių ten apsigyvens, o visi plyšiai jame tampa saugiu prieglobsčiu vabzdžiams. Vabzdžių namelis turi kelias paskirtis: kaip vabzdžio vystymuisi tinkama buveinė ar kaip žiemojimui tinkama vieta, kaip slėptuvė dienos ar nakties metu.
• Kompostavimo vieta: Mokydamiesi kompostuoti, vaikai gilina žinias apie sveiką gyvenseną ir sveiką mitybą. Kompostavimas padeda sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose. Teisingai rūšiuodami atliekas vaikai prisideda prie aplinkos apsaugos. Taip pat įrengta vieta kompostavimui.

Ugdant bendruomenės ekologinę kultūrą augalų priežiūrai sudaryta galimybė naudoti antrines žaliavas. Naudodamiesi rinkiniais „Daržo laboratorija“ atliko augalų eksperimentus su gamtai draugiškomis priemonėmis. 2024 metais darželis dalyvaudamas konkurse „Tvariau” bei įgyvendindamas aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“ pritraukė lėšų už kurias įstaigos teritorijoje balandžio mėn. buvo įrengtas „EKO sodelis”.

Vaikai tyrinėjo ankštines daržoves (pupas, pupeles, žirnius), nusakė jų dydį, spalvą, formą. Žaidė edukacinius žaidimus: „Suskaičiuok“ (kiek iš viso? kiek daugiau?), „Augalai šviesoje ir tamsoje“. Su vaikais aptarėme, kad augalams patinka šviesa, šiluma ir drėgmė. Kaip veikia šiltnamio efektas vaikai sužinojo atlikdami bandymą: sėklytes pasodino drėgnuose vatos diskeliuose, kuriuos įdėjo į plastikinius šaldymo maišelius. Vaikai rado krepšį su įvairiomis daržovėmis. Apžiūrėję dalinosi patirtimis, kokias daržoves, jie pažįsta, kur jos auga. Išsiaiškino, kad sėklos užauga ir subręsta daržovės viduje. Vaikai papuošė indelius, skirtus svogūnų sodinimui, konstravo matavimo liniuotes iš lego kaladėlių, stebėjo svogūnų laiškų augimą. Žiūrėjo pažintinius mokomuosius filmus apie pupos dygimą ir augimą. Naudodamiesi programėle nuskaitė daržovių QR kodus. Vaikai puikiai žino pasaką ,,Pupa”, tad suradę knygelę ir priemones bei močiutės paliktą laišką leidosi į žaidybinius nuotykius: paruošė žemę, sodino ir prižiūrėjo savo pupas, gamino ant pagaliukų debesis bei pilis. Stebėjo ir diskutavo, kieno pupa pirmoji pasieks dangų.

Patarimai, kaip įrengti daržą vaikų darželyje

Neturintieji sodo ar šiltnamio neturėtų nusiminti - ne prastesnį darželį galima įsirengti ir balkone arba ant palangės. Štai keletas patarimų, kaip įrengti daržą darželyje ar namuose:

1. Pasirinkite tinkamą vietą: Daržui reikalinga saulėta vieta su geru drenažu. Jei neturite pakankamai vietos, galite įrengti daržą vazonuose arba pakabinamuose konteineriuose.
2. Paruoškite dirvožemį: Daržovėms reikalingas derlingas ir gerai drenuotas dirvožemis. Galite naudoti kompostą arba kitas organines trąšas.
3. Pasirinkite tinkamas daržoves: Rinkitės daržoves, kurios lengvai auginamos ir patinka vaikams. Tai gali būti ridikai, salotos, morkos, žirniai, pupelės, pomidorai, agurkai ir kt.
4. Įtraukite vaikus į procesą: Leiskite vaikams dalyvauti visuose daržo kūrimo ir priežiūros etapuose.

Populiariausios raudonos daržovės darželyje ir jų auginimo rekomendacijos

Raudonos daržovės yra ne tik gražios, bet ir vertingos dėl savo maistinių savybių. Štai kelios populiariausios rūšys, kurias verta auginti:

• Pomidorai - dažniausiai auginama raudonų daržovių rūšis.
• Paprikos mėgsta šiltesnę aplinką.
• Burokėliai gerai auga tiek šiltesnėse, tiek vėsesnėse sąlygose.
• Ridikėliai - greitažolė daržovių kultūra, kurią galima sėti ištisą sezoną.

Rekomendacijos auginant raudonas daržoves:

Socialinės atsakomybės projektai: „Sodinčius“

Jau antrus metus iš eilės tokią galimybę šalies darželinukams suteikia prekybos tinklo IKI socialinės atsakomybės projektas „Sodinčius“, kurio tikslas - padėti vaikams pažinti daržoves ir vaisius bei sudalyvauti jų auginimo procese. Šiuolaikiški šiltnamiai praėjusiais metais buvo padovanoti dvidešimčiai Lietuvos vaikų darželių. Dar tiek pat jų tokia dovana džiaugiasi ir šiemet.

Antrą kartą organizuojamas „Sodinčiaus“ šiltnamių konkursas sulaukia didžiulio susidomėjimo. Šiemet jame dalyvavo net trečdalis visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų Lietuvoje. Už labiausiai patikusius ir vaikų nupieštus svajonių šiltnamius aktyviai balsavo šalies gyventojai. Skirtingai nuo praėjusių metų, šių metų konkurse iššūkį didžiųjų miestų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms metė mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse įsikūrę darželiai. Pirmąsias tris vietas laimėjo Tauragės, Kauno r. Giraitės ir Gargždų darželiai.

Daugiausia balsų „Sodinčiaus“ konkurse surinkusio Tauragės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorės Laimutės Gudavičienės nuomone, laimėti padėjo didžiulis auklėtinių ir jų tėvelių entuziazmas. „Šiame konkurse dalyvavome pirmą kartą, tačiau nuo pat pradžių jautėme didžiulį vienybės jausmą - mus palaikė ne tik auklėtinių tėveliai, bet ir kitos Tauragės ugdymo įstaigos bei jų darbuotojai. Laimėjimas tiek vaikučiams, tiek mums, pedagogams, yra itin reikšmingas. Nors anksčiau kartu su vaikais jau sodinome įvairių augalų sėklas lysvėse, tačiau turint nuosavą šiltnamį atsivers visiškai naujos galimybės. Turėjome svajonę ir įdėję šiek tiek pastangų, šiandien turime džiuginantį rezultatą“, - sako L. Gudavičienė.

Pasak prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, kuomet vis didesnis dėmesys skiriamas sveikesnei vaikų mitybai, skatinti juos pačius auginti ir taip pažinti daržoves yra viena efektyviausių edukacinių priemonių. „Pradėję šį projektą įsitikinome, kad nuosavi šiltnamiai gali padėti sugriauti mitą, jog vaikai nepažįsta ir nemėgsta daržovių. Visa tai motyvuoja tęsti iniciatyvą ir toliau auginti vaikų draugystę su daržovėmis bei jų domėjimąsi sveika mityba. Juk padėti vaikams nuo mažų dienų formuoti sveikesnės mitybos įpročius yra būtina, siekiant, kad užaugę morkos ar pomidoro norėtų tiek pat, kiek saldainio. Tikimės, kad šiais metas šiltnamius laimėję darželiai noriai augins, prižiūrės, o vėliau su dideliu malonumu valgys savo užaugintą derlių“, - sako B. Čaikauskaitė. Prekybos tinklo IKI socialinės atsakomybės projektas „Sodinčius“ vyksta nuo 2016 metų rudens.

Papildomos natūralios priemonės sveikatai stiprinti

Gamtoje apstu naudingų medžiagų, kurios teigiamai veikia mūsų sveikatą ir savijautą. Populiarėjant tvarumo, ekologijos ir natūralumo idėjoms, vis dažniau atsigręžiame į tai, ką mums gali duoti gamta. Vaistinės žolelės, augaliniai ekstraktai ir kiti natūralūs produktai tampa mūsų sveikatinimosi programų dalimi.

• Ženšenis: liaudyje dažnai vadinamas jaunystės eliksyru. Ne veltui. Dar prieš 5000 metų Kinijoje buvo atrastas ir pastebėtas šios augalo šaknies poveikis - ji suteikia jėgų ir energijos. Ženšenio šaknis buvo minima senovės kinų medicinos raštuose kaip seniausias vartojimo tradicijas turintis vaistinis augalas. Ženšenio ekstraktas padeda sumažinti nuovargį, palaikyti normalią fizinę ir psichinę būklę bei gyvybingumą.
• Vitaminai D ir C: O jeigu jaučiate itin didelį nuovargį, vertėtų papildomai vartoti vitaminus D ir C. Tyrimai rodo, kad žemas vitamino D kiekis kraujyje gali turėti nemažos įtakos nuovargiui. Tad vitamino D terapija padeda efektyviai įveikti nuovargio simptomus. O kai organizme trūksta vitamino C, nuovargis jaučiamas dvigubai dažniau.
• Imbieras: Imbierinė arbata yra vienas iš natūralių peršalimo gydymo metodų, bet tai tikrai ne vienintelis šios prieskoninio augalo šaknies privalumas. Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Įdomu tai, kad imbieras išskirtinai svarbus kelių sveikatai - jis malšina artrozės simptomus. Tad jeigu turite kelių problemų, pravartu pagalvoti apie maisto papildų su imbieru vartojimą. O jeigu leisitės į paieškas, ieškokite preparato, kuriame taip pat yra ir vitamino D.
• Dirvinis asiūklis: Lietuvos pievose, laukuose ir pamiškėse auga mūsų grožiu ir sveikata galinti pasirūpinti piktžolė - dirvinis asiūklis. Asiūklio ekstraktą, kaip ir ženšenį, galime vadinti jaunystės eliksyru. Tik skirtingai nei ženšenis, asiūklis ne suteikia energijos, o rūpinasi plaukų ir nagų būkle, odos skaistumu, grožiu ir elastingumu. Jis gerina galvos odos būklę, stiprina plaukus, skatina jų augimą ir suteikia blizgesio. Iš džiovinto asiūklio verdami užpilai ir arbatos, kurias galima tiek gerti, tiek skalauti plaukus. Bet jeigu kvapas ar skonis jums yra nepriimtini, ieškokite maisto papildų su asiūkliu.

Organizmui reikalingų medžiagų yra kur kas daugiau nei trys. Šią vasarą nusprendę gyventi sveikiau, į subalansuotos mitybos racioną taip pat įtraukite kokybiškus maisto papildus. Šiuo metu rinkoje yra unikalių produktų, kurie straipsnyje išvardytas naudingas medžiagas derina su omega-3 riebalų rūgštimis ir kitais vitaminais bei mineralais. Atminkite, kad norėdami mėgautis gyvenimu, turime rūpintis savo sveikata. O pastebėję kamuojančius negalavimus - kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti, kokių medžiagų trūksta jūsų organizmui.

tags: #jei #darze #auga #gyvensi #ilgai

• Šventoji su vaikais
• Kenkėjų ir ligų atpažinimas
• Rinkimai Vilniaus lopšelyje-darželyje „Saulėtekis“
• Telšių rajono senelių globos namų paslaugos
• Vaikų gynimo dienos tradicijos