Kai pirmą kartą pažvelgiame į vaiką gimdykloje, jo lytis yra bene svarbiausias dalykas, kurį pastebime. Auginant sūnų, klausimų kyla daugiau, ypač apie jo lytinių organų vystymąsi ir priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia turi būti naujagimio berniuko varpa, kokie veiksniai daro įtaką jos dydžiui, priežiūrai ir galimoms problemoms.

Pirmąsias septynias savaites gimdoje vaisius neturi varpos. Aštuntą nėštumo savaitę lytiniai organai pradeda vystytis ir diferencijuotis. Gimimo metu varpos ilgis tiesiogiai priklauso nuo nėštumo trukmės, ir nėra reikšmingų sąsajų tarp varpos ilgio ir gimimo svorio. Didžiausias varpos augimo greitis pastebimas nuo gimimo iki 3 mėnesių - po 1,0 mm/mėn.
Varpos dydis yra paveldimas. Jį lemia tėvo (Y chromosomos) ir motinos (X chromosomos) sąveika. Mokslininkai nėra tikri, kuris iš tėvų turi didesnę įtaką kūdikio varpos dydžiui, tačiau rasta, kad genetiniai vaikai (broliai) gali turėti labai skirtingų dydžių varpas. Kai kurie ekspertai įtaria, kad varpos dydžiui daugiau įtakos turi dvi motinos X chromosomos.

Aplinkos veiksniai taip pat svarbūs: mokslininkai pastebėjo, kad jei motina nėštumo metu buvo paveikta ftalatų (dažnai randamų šampūnuose, muiluose, plastike), narkotikų ar alkoholio, tai gali turėti įtakos varpos dydžiui.
Jei kyla klausimų dėl vaiko varpos dydžio ir sveikatos, būtina su vaiko gydytojo siuntimu kreiptis į vaikų urologą. Daugeliu atvejų mažos varpos būklė yra lengvai gydoma. Jei paraudo varpos galiukas ar atsirado pūlingų išskyrų, nedelskite ir kreipkitės į vaikų chirurgą arba urologą.
Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia. Iki 5 metų maudant varpos galvutės odelės nebūtina atsmaukti. Po 5 metų fimozė dažniausiai išnyksta ir apiplauti apyvarpę bei varpos galvutę nesukelia jokių sunkumų.
Svarbu saugoti berniukus ne tik nuo šutimo sauskelnėse, bet ir nuo sėdėjimo ant smėlio ar žolės, kad nesušaltų lytiniai organai. Ypač berniukų lytinius organus reikia saugoti nuo traumų ir infekcijų, pavyzdžiui, infekcinio parotito (kiaulytės).
| Problema | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|
| Apyvarpės uždegimas | Paraudimas, skausmas šlapinantis, pūlingos išskyros. |
| Fimozė | Apyvarpės susiaurėjimas, šlapinimasis plona srovele, apyvarpės išsipūtimas. |
| Sėklidžių užsisukimas | Staigus intensyvus skausmas, kapšelio patinimas ir paraudimas. |
| Kriptorchizmas | Sėklidės nenusileidimas į kapšelį (būtina korekcija iki 2 metų). |
Berniukams lytinis brendimas prasideda nuo 9 iki 14 metų. Jis pasireiškia antrinių lytinių požymių atsiradimu: didėja sėklidės, vėliau pradeda didėti varpa, atsiranda plaukuotumas gaktos srityje ir pažastyse. Šis kelias nuo pirmos stadijos iki penktos pagal Talerį užtrunka apie penkerius metus.
Paauglystėje daugelį berniukų neramina savaiminės erekcijos arba tai, kad jų lyties organas auga per lėtai. Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus bręsta individualiai. Paauglio ūgis, raumenų masė ir lytinių organų formavimasis gali galutinai susiformuoti sulaukus ir 19 metų. Jei 15-16 metų paaugliui neįvyksta jokie brendimo požymiai, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju dėl hormonų veiklos.