Ankstyvieji nėštumo požymiai ir patikimi patvirtinimo būdai
Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Moteris nėštumo simptomus gali patirti netrukus po apvaisinimo - nuo 8 iki 14 dienų po ovuliacijos. Ankstyvi nėštumo požymiai dažniausiai būna panašūs, tačiau jie ne visoms moterims būna vienodi. Vis dėlto, nors jaudintis normalu, atminkite, kad vienintelis būdas įsitikinti, jog esate nėščia, yra namų nėštumo testas arba tyrimas, kurį paskiria gydytojas. Nuo pat pastojimo momento jūsų kūnas pradeda keistis. Nors išoriškai - bent jau iš pradžių - šių pokyčių nematyti, skirtumus galite pradėti jausti vos po kelių savaičių.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Vėluojančios mėnesinės ir kraujavimas
Neretai pirmasis ženklas, kad esate nėščia, yra nepasirodžiusios mėnesinės. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo. Tačiau jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, o jūs mylėjotės vaisingomis dienomis be apsauginių priemonių, o mėnesinės vėluoja daugiau nei 3-4 dienas, tikimybė, kad laukiatės yra didelė, ypač jei be vėluojančių mėnesinių yra ir kitų nėštumo simptomų.
Šiek tiek kraujo nėštumo metu yra įprastas dalykas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Kraujavimas nėštumo metu būna labai negausus, trunka mažiau nei dieną ir pasirodo anksčiau, nei turėtų prasidėti mėnesinės. Paprastai šis nemenstruacinis kraujavimas būna gerokai silpnesnis nei mėnesinės, išskyros dažnai būna rusvos, o ne skaisčiai raudonos spalvos.
Krūtų pokyčiai ir spenelių jautrumas
Pabrinkusios ir skausmingos krūtys gali būti nėštumo ženklas, ypač jei laukiatės pirmojo vaiko. Atsiranda daugiau krūtų audinio, nes jos ruošiasi pieno gamybai. Krūtų jautrumas gali būti ir PMS požymis, tačiau jei pabrinkimas yra didesnis nei įprastai, labai tikėtina, kad tai nėštumo požymis, o ne PMS simptomas. Venos gali pasidaryti matomesnės, o speneliai - tamsesni. Krūtys gali dilgčioti, būti patinusios ar jautresnės.
Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Be to, jų aureolės nėštumo metu padidėja ir patamsėja.
Lytinių organų ir išskyrų pokyčiai
Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Šių nėštumo požymių reiktų tikėtis apie 6-8 nėštumo savaitę.
Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Gausesnių išskyrų galima tikėtis jau ketvirtą nėštumo savaitę. Jei jos neturi nemalonaus kvapo ir yra balkšvos, nerimauti pagrindo nėra.
Pykinimas ir vėmimas
Net iki 80 proc. besilaukiančių moterų pykina, o apie pusę besilaukiančiųjų kankina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas. Rytinis pykinimas dar vadinamas rytiniu pykinimu, tačiau tai yra klaidinantis terminas, nes, nors pykinimas gali prasidėti ryte, pykinti gali ir visą dieną. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus.
Pykinimą, manoma, sukelia nėštumo pradžioje didėjantis choriono gonadotropinio hormono (hCG) ir estrogenų kiekis. Didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis - jis susijęs su nėščiųjų pykinimu ir vėmimu I-ąjį nėštumo trimestrą. Rytinis pykinimas paprastai nekenkia nei motinos, nei vaisiaus sveikatai, tačiau pykinimas, vėmimas, šleikštulio pojūtis gali labai varginti. Sunkiausiais atvejais (iki 3 proc. nėštumų) gali pasireikšti užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, galintis lemti svorio netekimą, dehidrataciją, kitas komplikacijas.
Dažnas šlapinimasis ir kiti diskomfortai
Dažnas šlapinimasis dažnai būna ankstyvas nėštumo požymis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Dėl to kalta didėjanti gimda ir pasikeitimai hormonuose, dėl kurių kraujotaka pasidaro intensyvesnė. Taip nutinka dėl padidėjusio skysčių kiekio organizme ir augančios gimdos spaudimo. Jei šlapinimasis pasidaro skausmingas ar įtariate, jog jums šlapimo organų sistemos infekcija, apsilankykite pas gydytoją.
Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir rėmuo prasideda ankstyvoje nėštumo stadijoje ir paprastai trunka iki gimdymo. Dėl hormonų poveikio sulėtėja virškinimo procesai, todėl žarnyne ima kauptis dujos. Užsikimšusi nosis - nėštumo simptomas, į kurį kartais nekreipiama dėmesio. Kadangi organizme padaugėja kraujo, nosies kanalai šiek tiek patinsta ir gali užsikimšti.
Nuovargis, nuotaikos ir pojūčių pokyčiai
Nuovargis ir silpnumas yra vienas dažniausių ankstyvų nėštumo požymių. Padidėjus progesterono lygiui kraujyje ir vaikeliui reikalaujant vis daugiau energijos, net po įprastos dienos galite jaustis tarsi po maratono distancijos, nusnūsti gali norėtis net ir po dešimties valandų nakties miego. Didelis progesterono kiekis, jau nekalbant apie tai, kad organizmas dirba viršvalandžius augindamas kūdikį, gali kelti nuovargį. Nuovargis jo pradžioje yra normalu, moterys turėtų daugiau miegoti, sveikai maitintis ir mankštintis, kad jaustųsi geriau. Po nuovargio pirmame trimestre laukia energijos antplūdis antrame.
Irzlumas ir nuotaikų kaita, padidėjęs emocingumas gali būti požymiai, rodantys, kad esate nėščia. Dėl didelio hormonų kiekio nėščios moterys gali tapti emocingesnės nei įprastai. Žinoma, iš šono tai matyti geriau, bet jei susigraudinote be rimtos priežasties ar erzina net katės murkimas, tikėtina, kad hormonai dirba savo darbą. Nuotaika ankstyvo nėštumo metu dažniau keičiasi dėl pasikeitimų hormonuose, nuovargio ir streso. Normalu tuo laikotarpiu būti jautresnei. Jei nuotaikos pasikeitimai trukdo kasdieniam gyvenimui ir bendravimui, pagalbos prašykite profesionalų. Nėštumas gali pabloginti jau anksčiau egzistavusias problemas, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą, net jei tai nebuvo diagnozuota.
Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Tai gali būti šalutinis didėjančio estrogeno lygio organizme poveikis.
Skonio pasikeitimas ir pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Jei siekiate mėgstamo užkandžio ir pastebite, kad negalite pakęsti jo skonio ar kvapo, galbūt esate nėščia. Mėgstamiausi patiekalai nėštumo metu gali tapti atgrasūs - nieko baisaus, po gimdymo viskas turėtų grįžti į vėžes. Svarbu, kad nėštumo metu gautumėte pakankamai kalorijų bei tokių maisto medžiagų kaip baltymai ir folio rūgštis. Stenkitės savo užgaidas ir nenorą valgyti tam tikrų produktų tenkinti sveikomis alternatyvomis. Daugelis moterų prisipažįsta nėštumo metu geidžiančios maisto, kurio kažkada nemėgo, o anksčiau mėgti skanėstai dabar jas atstumia.
Galvos svaigimas gali užklupti netikėtai, ypač jei staigiai pakeičiate padėtį. Tai normalu, bet reikėtų susirūpinti, jei vėl atsigulus svaigimo jausmas nedingsta. Šio pojūčio galima išvengti, jei padėtį keičiate lėtai, geriate daug skysčių ir valgote nedidelius patiekalus, bet tai darote dažnai. Galvos svaigimas gali atsirasti ir dėl kitų ligų, pavyzdžiui, mažakraujystės, todėl apsilankykite pas gydytoją, jei simptomai nedingsta. Net nėštumo pradžioje hormonų pokyčiai gali sukelti galvos svaigimo jausmą. Jei dažnai jaučiate galvos svaigimą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Galvos skausmai ankstyvo nėštumo metu pasitaiko dažnai dėl pasikeitimų hormonuose.
Be to, bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Jei matavote bazinę kūno temperatūrą ir po ovuliacijos ji išlieka pakilusi - ko gero, jūs laukiatės.
Nėštumo patvirtinimas: Testai ir tyrimai
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės, yra didelė. Visus taškus ant "i" gali sudėti nėštumo testas. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo.
Nėštumo testas namuose
Daugelis buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Kad jo atsakymas būtų patikimas, nėštumo testas turi būti atliktas tinkamu metu ir laikantis tam tikrų taisyklių. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Nenusivilkite, jei pajutote tam tikrus simptomus, o testo rezultatas neigiamas.
Medicininiai tyrimai
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. ultragarso tyrimu. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas - didelis stebuklas tiek moters, tiek visos šeimos gyvenime! Mums duoti 9 mėnesiai pasirengti vaikelio atėjimui, todėl tuo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių.
Hormoninės ir cheminės reakcijos
Nėštumo metu didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis. Taip pat didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Rūgštėja seilių reakcija, tai lemia spartesnį dantų irimą. Be to, didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt.
Matomi fiziniai pokyčiai
Nėštumui progresuojant, kinta pilvuko forma ir apimtis (dėl augančios gimdos), didėja moters svoris. Krūtys taip pat keičiasi: jos didėja ir apvalėja (vyksta pieno liaukų hipertrofija). Ant šlaunų, krūtų, pilvo srityse gali atsirasti strijos (strijos - t.y. elastinių skaidulų atrofija). Taip pat išryškėja veido, baltosios linijos, spenelių ar tarpvietės pigmentacija.
Nėštumas be akivaizdžių simptomų ir kraujavimas
Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Tačiau vienas jų yra neišvengiamas: vėluojančios (dingusios) mėnesinės. Kiti požymiai gali pasireikšti, gali ir ne - kiekvienas nėštumas yra individualus. Be to, kai kurie nėštumo požymiai yra tapatūs PMS (priešmenstruacinio sindromo) simptomams (pavyzdžiui, jautrios krūtys, irzlumas).
Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai.
Psichologinis nėštumas (Pseudocyesis)
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą.
Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą.
Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m. amžiaus.
Sveikata ir savijauta nėštumo metu
Ankstyvojo nėštumo metu labai svarbu saugoti sveikatą, tinkamai ilsėtis ir stengtis kaip galima geriau organizmą paruošti vaisiaus augimui. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Fizinis aktyvumas ir higiena
Dažniausiai nėščiosioms yra rekomenduojamas sportas, jis padeda atsipalaiduoti, mažina skausmus, stiprina raumenis. Tačiau neverta persistengti, intensyvios ir varginančios treniruotės gali pakenkti vaisiui.
Intymioji higiena svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu - ypatingai, nes turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos.
Svarbios konsultacijos ir tyrimai
Rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Pasitarti su gydytoju dėl skiepo nuo gripo. Pasikonsultuoti su gydytoju, ar verta atlikti NIPT tyrimą. Atlikti būtinus (rekomenduojamus) tyrimus.
Svarbiausias vaizdo įrašas nėščioms moterims
Neplanuotas nėštumas: Emocijos ir sprendimai
Šioje situacijoje gali atsidurti bet kuri moteris ar šeima. Jei ką tik sužinojote, kad esate nėščia, ir to neplanavote, jausti šoką, stresą bei nerimą yra normalu. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Leiskite sau išjausti visas emocijas, jas priimkite. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kurios sukelia fizines reakcijas - pykinimą, kūno skausmus. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas.
Jei esate santykiuose ar turite šeimą, gali kilti nesutarimų. Nepamirškite, kad greičiausiai jūsų partneris taip pat labai nustebo, jaučia stresą bei nerimą, todėl būtinai skirkite šiek tiek laiko situacijos stabilizavimui. Kiekvienas turi savo gyvenimo vizijas, svajones, matymą koks turėtų būti gyvenimas, jei galėtų pasiekti visus savo tikslus. Nebijokite permąstyti šias svajones. Net moterys, planavusios nėštumą, būdamos geroje finansinėje, šeimyninėje situacijoje išgyvena baimę, kad nebus pakankamai geros mamos. Nerimauti dėl savęs ir vaiko ateities bei sveikatos yra normalu. Atminkite, kad neįmanoma kontroliuoti visų savo gyvenimo aspektų. Stenkitės suprasti baimių priežastį ir bandykite rasti sprendimus, kurie pagerintų jūsų savijautą.
Psichologės Karolinos Gurskienės patarimai
Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras pabrėžia, kad moters nerimas ir išgąstis yra visiškai normalus. Nėštumas visada yra reikšmingas įvykis moters gyvenime, todėl visada sukelia nemenką jausmų audrą. Neplanuotas nėštumas priverčia permąstyti savo gyvenimą ir susidėlioti prioritetus - galbūt kažkas gali būti atidėta vėlesniam laikui, o kažkam metas atėjo jau dabar.
- Pirmiausia, informuokite vaiko tėvą apie nėštumą, pasikalbėkite su juo apie galimus jūsų bendrus ateities planus, išreikškite jam savo nuogąstavimus dėl buvimo mama - kokia jo nuomonė apie tai?
- Susirašykite ant popieriaus lapo, kas konkrečiai jus neramina, taip galėsite nieko neužmiršdama ramiai viską apgalvoti ir aptarti su draugu. Kai jums bus aišku, kas kelia daugiausia nerimo, galėsite lengviau bandyti tai išspręsti. Nerimauti dviese visada yra geresnis sprendimas.
- Pasikalbėkite su jau vaikus auginančiomis draugėmis, galbūt tarp jų yra tokių, kurios neplanavo nėštumo, tačiau dabar jau turi ūgtelėjusius mažylius? Paprastai artimų draugų patirtys padeda lengviau priimti tinkamus sprendimus.
- Jūs turite teisę jaustis taip, kaip jaučiatės ir neapsimetinėti. Nuoširdžiai išsipasakokite jums artimam žmogui nebijodama savęs ir savo žodžių - jeigu vaikelio jūs nenorėjote, taip ir pasakykite. Kartais savęs išgirdimas duoda geriausius patarimus.
- Neskubėkite priimti jokio sprendimo, kol nuoširdžiai nepriėmėte fakto, kad laukiatės. Nesvarbu, kad mažylis nebuvo planuotas, net nesvarbu, kad dabar jums kirba mintis apie galimą abortą - svarbu jūs pati ir jūsų entuziazmas aktyviai gyventi. Į jūsų gyvenimą jau atėjo jūsų mažylis, ar tai jūsų entuziazmo dalis, spręsti jums pačiai.
Vaikelio auginimas tikrai iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. Minėjote, kad esate verslus žmogus, tad nebūtina to atsisakyti turint mažylį. Nors kūdikis tikrai atsiriekia savo dėmesio dalį, yra mamų, sugebančių suderinti motinystę ir darbą. Nors susilaukus kūdikio daugelis dalykų gali pasikeisti, aptarkite su draugu apie tai, kas bus šeimoje labiau atsakingas už finansinę gerovę, kokios galimybės, kad tėtis kažkiek laiko praleis su mažyliu. Šiuo metu jums sudėtinga objektyviai įvertinti situaciją po kūdikio gimimo, nes dabar jums gali atrodyti, kad nenorėsite atsisakyti savo darbo ir likti verslia moterimi toliau, tačiau realus susitikimas su mažyliu gali daug ką pakeisti. Savo vaiko priglaudimas prie krūtinės priverčia dar kartą „perkratyti” savo vertybių sistemą ir atitinkamai pasirinkti.
Vizualizacija yra labai naudinga priemonė daugybei gyvenimo situacijų. Įsivaizduokite save savo namuose su naujuoju mažyliu - koks jausmas jus apima? Įsivaizduokite, kaip einate į maisto prekių parduotuvę ar kavinę su savo mažyliu vežimėlyje. Stenkitės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie jūsų nesmerkia, palaiko, leidžia išsikalbėti. Jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Net ir po visų šių žingsnių abejonės savimi gali vis kartotis. Priklausomai nuo to, kokį palaikymo ratą sukursite, šie jausmai gali visai išnykti arba, atvirkščiai, būti stipresni.
Atkreipkite dėmesį, kad nėštumo savaitės pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo nesaugaus sekso ar pastojimo momento.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
