Vergė Izaura ir jos įkūnytoja Luselija Santos: pasaulinės šlovės istorija
Brazilų televizijos serialas „Vergė Izaura“ buvo pradėtas transliuoti dar buvusioje Sovietų sąjungoje, tačiau jo sėkmė ir populiarumas išliko iki pat šių dienų. Serialas tapo puikiu tramplynu į pasaulinę šlovę tyliajai, droviajai vergei Izaurai, kurios vaidmenį atliko aktorė Maria Lucélia dos Santos. Talentinga brazilų aktorė Luselija Santos įėjo į televizijos istoriją savo nepamirštamu vaidmeniu seriale „Vergė Izaura“, įkūnydama kilnią, tačiau vergijoje gimusią merginą, kuri kovoja už savo laisvę ir orumą. Pasaulinė šlovė ją aplankė dar jaunystėje, kai aktorei buvo vos 19 metų, ir ji greitai tapo kultine žvaigžde visame pasaulyje.
Serialas „Vergė Izaura“: siužetas ir kūrimo aplinkybės
„Vergė Izaura“ (portug. „Escrava Isaura“) - tai 1976 metais sukurtas Brazilijos televizijos serialas, televizijos kanalu „Rede Globo“ transliuotas nuo 1976 m. spalio 11 d. iki 1977 m. vasario 5 d. Kiekviena serija buvo rodoma lygiai 18.00 val. vietos laiku. Filmo siužetas paremtas to paties pavadinimo XIX a. vergovės panaikinimo šalininko Bernardo Guimarãeso parašytu romanu. Kūrinyje pasakojama baltaodės vergės Izauros kančių ir kovos istorija, jos laimės paieškos tuometinėje Brazilijoje. Pagrindinės veikėjos Izauros vaidmenį seriale atliko Luselija Santos, o aktorius Rubensas de Falco įkūnijo antagonistinį vergvaldžio Leoncio Almeidos personažą. Serialą sudarė 100 serijų.
Dramatiška Izauros istorija
Serialo veiksmas vyksta 1875 metais Brazilijoje, dar prieš galutinį vergovės panaikinimą. Vergė Izaura, gražuolės vergės ir dvaro prižiūrėtojo Migelio duktė, gyvena komandoro Almeidos dvare, globojama komandoro žmonos Gertrūdos. Ji Izaurą augino kaip savo dukterį ir išauklėjo kaip kilmingą merginą. Tačiau Izauros gyvenimas virsta tikru pragaru, kai į dvarą grįžta komandoro ir donjos Gertrūdos sūnus palaidūnas Leonsijus, kuris pajunta gražiajai vergei didžiulę aistrą.
Į skolas įklimpęs Leonsijus iš išskaičiavimo veda už turtingo pulkininko Sebastijano dukters Malvinos, bet siekia suvedžioti Izaurą ir atimti jai nekaltybę. Donja Gertrūda nusprendžia suteikti Izaurai laisvę, bet miršta nespėjusi to padaryti, paskui miršta ir komandoras Almeida. Nebepakęsdama žiauraus Leonsijaus elgesio, Izaura kartu su savo tėvu Migeliu pabėga iš Leonsijaus dvaro ir prisiglaudžia viename nuošaliame dvare netoli San Paulo. Pabėgėlė pasivadina Elviros vardu ir gyvena toli nuo miesto ir žmonių. Deja, ją suranda vergų medžiotojas Martinjas, ir Izaura grąžinama savo žiauriajam šeimininkui Leonsijui...
Pasaulinis serialo „Vergė Izaura“ fenomenas
„Vergė Izaura“ tapo vienu iš populiariausių pasaulyje rodomų serialų, pademonstruotu daugiau nei 80-yje šalių. Ypač didelį populiarumą jis pelnė Rytų Europoje, Azijoje ir Afrikoje, kur žiūrovai su nekantrumu laukdavo kiekvienos naujos serijos. Serija pasiekė aukščiausias populiarumo viršūnes Pietų Amerikoje, buvusio Rytų bloko šalyse, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje ir Kinijoje.
Šis serialas buvo pirmoji SSRS televizijos ekranuose pasirodžiusi muilo opera, tiesa, iš 100 serijų sutrumpinta iki 15-os. Jis taip pat buvo pirmasis, parodytas Kinijoje, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko ne kinų kilmės aktorė. Dėl šio serialo populiarumo Vengrijoje kilo net komiškų situacijų - žmonės ėmė rinkti pinigus, kad išlaisvintų vergę Izaurą. Laidos „Good Morning America“ atlikto tyrimo duomenimis, tai yra į daugiausiai kalbų išverstas televizijos serialas.
Vardas Izaura, kaip ir keletas kitų personažų vardų, tapo populiarus tarp tuo metu gimusių kūdikių. Kurį laiką izauromis buvo vadinami ir nedideli FIAT markės policijos furgonai komunistinėje Albanijoje, siekiant padaryti užuominą į vergiškas kančias, kurios laukia į juos pakliūvančių nelaimėlių. Be to, žodis „fazenda“, portugalų kalba reiškiantis ūkį, Sovietų Sąjungoje tapo humoristiniu sinonimu nedideliems žemės sklypams, kuriuos valdžia suteikdavo gyventojams pagal perestroikos ekonominę programą.
„Vergės Izauros“ transliacijų ir poveikio apžvalga
| Šalis / Regionas | Metai | Reikšmingas įvykis / Poveikis |
|---|---|---|
| Brazilija | 1976-1977 | Originali transliacija per „Rede Globo“ |
| Lenkija | 1985 | Didžiausias populiarumas Lenkijos televizijos istorijoje (81% auditorijos) |
| Sovietų Sąjunga | 1988-1989 | Pirmasis transliuotas užsienio serialas, sutrumpintas iki 15 serijų |
| Kinija | (prieš 1988) | Pirmasis serialas su ne kinų pagrindine aktore |
| Vengrija | Devintasis dešimtmetis | Žmonės rinko pinigus Izaurai „išlaisvinti“ |
| Albanija | Devintasis dešimtmetis | Serialas perdirbtas, vardas Izaura tapo populiarus |
| Pasaulis | N/A | Daugiausiai kalbų dubliuota televizijos programa istorijoje |
Lusėlija Santos: biografija ir karjeros kelias
Maria Lucelia dos Santos gimė 1957 m. gegužės 20 d. San Paulo valstijos Santo Andrė mieste, Maurilio Simoes dos Santoso ir Marios Mouros dos Santos šeimoje. Abu jos tėvai buvo paprasti darbininkai. Ji turi brolį Maurilio Wagnerį ir seserį Cristiną Santos, kuri taip pat yra aktorė. Nuo mažens Lucelija siekė aktorės karjeros. Būdama vos devynerių metų, ji per radiją išgirdo, kaip aktorė Cacilda Becker kviečia vaikus dalyvauti atrankoje dėl vaidmens, tačiau motina jai neleido ten nueiti. Mergaitė pamėgo scenos meną po to, kai mokyklos ekskursijos metu pamatė spektaklį „A Moreninha“, kuriame vaidino Marilia Pera. Lucelią taip sužavėjo šis spektaklis, jog ji nusprendė visą likusį gyvenimą būti aktore.
Scenoje ji debiutavo būdama 14 metų, spektaklyje vaikams „Dom Chicote Mula Manca e seu fiel companheiro Ze Chupanca“. Po to Eugenio Kusnet pakvietė ją į savo intensyvius dvejų metų aktorystės kursus. Vidurinę mokyklą ji baigė Rio de Žaneire, tačiau įstoti į universitetą jai nepavyko, nes jau buvo pernelyg įsitraukusi į aktorės karjerą. Kurį laiką Luselija dirbo vienos lieknėjimo klinikos registratūroje, o tuomet pradėjo vaidinti spektakliuose „The Rocky Horror Show“ ir „Transe no 18“.
Dėl ankstyvos sėkmės scenoje 1976 metais devyniolikmetė Lucelija buvo pakviesta vaidinti filme „Paranoia“. Prieš tai, kai scenarijaus autorius Gilberto Braga ir režisierius Hervalas Rossano pakvietė Luseliją atlikti Izauros vaidmenį, televizija „Rede Globo“ kelis kartus buvo jos atsisakiusi. Ji netgi buvo gavusi vaidmenį filme „Estupido Cupido“, tačiau dėl finansinių priežasčių jo filmavimo darbai buvo nutraukti. Tais pačiais metais ji gavo pagrindinį vaidmenį seriale „Escrava Isaura“ („Vergė Izaura“), kuris ir atnešė jai pasaulinę šlovę.
Karjera po „Vergės Izauros“ ir asmeninis gyvenimas
Po „Vergės Izauros“ sėkmės Luselija vaidino ir kituose populiariuose „Rede Globo“ serialuose, tokiuose kaip „Locomotivas“ (1977 m.), „Dancin' Days“ (1978 m.), „Água Viva“ (1980 m.), „Ciranda de Pedra“ (1981 m.), „Guerra dos Sexos“ (1986 m.), „Vereda Tropical“ (1984 m.) ir „Sinha Moca“ (1986 m.). Ji taip pat filmavosi televizijos seriale „Ciranda Cirandinha“ (1978 m.) ir miniseriale „Meu Destino e Pecar“ (1984 m.). 1987 metais ji paliko televiziją „Rede Globo“, kad atliktų pagrindinį vaidmenį „Rede Manchete“ seriale „Carmem“. 1990 metais Luselija nusifilmavo SBT seriale „Brasileiros e Brasileiras“, o 1995 metais atliko pagrindinį vaidmenį filme „Sangue do Meu Sangue“. 1996 metais ji nusprendė atlikti pagrindinį vaidmenį prieštaringai vertinamoje SBT telenovelėje „Dona Anja“.
Nuo 2000-ųjų Luselija rečiau vaidina filmuose, daugiausia dėmesio skirdama darbui teatre. Vis dėlto, 2001 metais ji sugrįžo į „Globo“ ir tais pačiais metais nusifilmavo seriale paaugliams „Malhacao“. 2007 metų rugpjūtį Luselija pradėjo vaidinti Suzaną Mayer seriale „Donas de Casa Desesperadas“ - braziliškoje „Nusivylusių namų šeimininkių“ versijoje. Naujausias jos vaidmuo - pradinių klasių mokytoja Luizo Inacio Lula da Silva filme „Lula, o filho do Brasil“.
Įvaizdžio laužymas ir socialinis aktyvizmas
Apie kukliąją ir darbščiąją vergę gerbėjai, galbūt, buvo susidarę klaidingą nuomonę, nes realiame gyvenime aktorė buvo visiškai kitokia. 1980 metais, norėdama atsikratyti „Brazilijos numylėtinės“ įvaizdžio, Luselija nuoga nusifotografavo braziliškajai „Playboy“ versijai. Tų metų balandžio mėnesio žurnalo numeris buvo išgraibstytas. Ji taip pat yra nusifilmuoti keliuose tik suaugusiesiems skirtuose filmuose.
1981 metais Luselija dar kartą fotografavosi nuoga žurnalui „Playboy“. Šį kartą jos tikslas buvo išgarsinti filmą „Luz del Fuego“, kuriame pasakojama apie baleriną, šokiravusią 6-ojo dešimtmečio pradžios Brazilijos visuomenę. Ši balerina buvo įsteigusi politinę nudistų partiją ir Brazilijos Gvanabaros saloje buvo įkūrusi pirmąją Brazilijoje erdvę, kurioje buvo galima būti be drabužių. Teigiama, kad šį filmą itin mėgo Fidelis Castro, turėjęs jo kopiją VHS formatu.
Lusėlija buvo ištekėjusi už klasikinės muzikos kompozitoriaus ir dirigento Johno Neschlingo, su kuriuo vėliau išsiskyrė. Jų sūnus Pedro Neschlingas, gimęs 1982 metais, taip pat yra aktorius ir yra žinomas savo šalyje. Luselija visuomet bičiuliavosi su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, nes jos tėvų namas stovėjo priešais Santo Andrė profsąjungos būstinę. 8-ajame dešimtmetyje ji pradėjo dalyvauti Darbininkų partijos veikloje ir tai daro iki šiol. Ji taip pat rėmė judėjimą „Diretas Ja“, reikalavusį įvesti Brazilijoje tiesioginius prezidento rinkimus, ir pasisakė už kūdikių maitinimą krūtimi.
Dabartinis Luselijos Santos gyvenimas ir požiūris
2024 m. gegužės 20 d. Luselija Santos minėjo jau 67-ąjį savo gimtadienį. Nepaisant to, jog moteris jau ir nebetęsia aktyvios aktorės karjeros, tačiau yra aktyvi socialiniuose tinkluose. Paskutinis didelis Luselijos Santos darbas televizijoje buvo 2011 metais. Dabar ji dalijasi kasdienybės akimirkomis socialiniame tinkle „Instagram“, jos paskyrą seka daugiau nei 150 tūkstančių sekėjų, kuriems ji pasakoja apie gyvenimą ir keliones.
Aktorė palaiko puikią fizinę formą ir nevengia savo figūros demonstruoti socialiniuose tinkluose, kur gerbėjai dažnai pabrėžia, kad ji atrodanti puikiai. L. Santos neslepia, kad jai išlikti jaunatviškai ir išlaikyti kūno linijas padeda joga ir krosas; kiekvieną dieną ji nubėga apie 10 kilometrų. Brazilė jau dvidešimt metų yra vegetarė ir yra prisipažinusi, kad per visą gyvenimą užsidirbo patogiai senatvei. Be to, dabar Luselija draugauja su Hare Krišnaitais ir sekmadieniais lanko Hare Krišnos šventyklą Rio de Žaneire, kurią laiko savo mėgstamiausia vieta mieste.
Požiūris į pasaulio įvykius
Lusėlija Santos prabilo ir apie Rusijos invaziją į Ukrainą, išreikšdama susirūpinimą dėl savo draugų, kurie yra Ukrainoje. Aktorė teigė, kad „nerimauja“ ir noriai priims savo draugus į rezidenciją. „2018 metais Ukrainoje lankiausi žurnalisto ir televizijos laidų vedėjo Dmitrijaus Komarovo kvietimu. Dabar nerimauju dėl šios Rusijos invazijos į Ukrainą, nes ten yra keletas kelionės kompanionų. Dmitrijau, aš čia dėl tavęs ir tavo šeimos, džiaugsiuosi galėdama jus pasveikinti“, - rašė ji. L. Santos taip pat atkirto žmonėms, kurie teigė, kad visi ukrainiečiai yra neonaciai, sakydama: „Pasakyti, kad visa Ukraina yra neonaciai, būtų tas pats, kas sakyti, kad Brazilija yra visa milicija.“
Naujosios „Vergės Izauros“ versijos
Serialo istorija buvo ekranizuota ne tik 1976 metais. Ir senąją „Vergės Izaura“ versiją, ir naująjį 2004 metų serialą režisavo tas pats Hervalis Rossano. 2004 metais brazilų kino kompanija „Rede Record“ sukūrė naują „Vergės Izauros“ versiją. Serialo filmavime dalyvavo net kai kurie tie patys aktoriai. Tarp jų - ir piktojo Leonsijaus vaidmens atlikėjas Rubensas de Falco, kuris naujoje versijoje vaidina gerietį Leonsijaus tėvą - Komandorą Almedą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
