Jūsų kelionė su apvaisinimu in vitro (IVF) netrukus prasidės arba jau gali būti. Vis dėlto jūs nesate vienas; Maždaug 1 iš 8 moterų reikia šios papildomos pagalbos, kad pastotų. Vaisingumo terapijos pradžia gali sukelti daugybę jausmų, įskaitant nerimą dėl to, ką galima ir ko negalima padaryti apvaisinimo in vitro arba IVF procedūros metu. Apskaičiuota, kad 1 iš 8 porų arba 12 % ištekėjusių moterų turi problemų pastoti ar išlaikyti nėštumą. PSO duomenimis, apie 17.5 % suaugusių gyventojų - maždaug 1 iš 6 visame pasaulyje - patiria nevaisingumą. Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora.

Norint pasiekti sėkmingą rezultatą, reikalingos kelios iniciatyvos, susijusios su mankšta ir IVF mitybos planu. Kokie yra dietos ir gyvenimo būdo patarimai siekiant IVF sėkmės? Pagrindiniai aspektai apima gyvenimo pokyčius, dėmesį mitybai, miego grafikui, svorio valdymui, streso valdymui bei rūkymo ir alkoholio valdymą. Kartu su IVF sėkmės patarimų dieta taip pat turite sutelkti dėmesį į didelius savo gyvenimo būdo pokyčius.
IVF procesas apima kelis etapus, kurių metu moters kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje ir susidarę embrionai perkeliami į gimdą.
Pirmasis IVF ciklo žingsnis - gydymas medikamentais, skatinantis kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Taikomos kelios gydymo schemos, kurios parenkamos priklausomai nuo moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, organizmo reakcijos į vieną arba kitą gydymo schemą. Gali būti skiriami Clostilbegyt, Gonal, Puregon vaistai, kurie gali būti vartojami vieni arba kombinuotai.
Dažniausiai stimuliacija pradedama 2, 3 arba 5 ciklo dieną (c.d.). Apžiūrai echoskopu paskiriama 9, 10, 11 ar 12 c.d., siekiant pažiūrėti, kas užaugo kiaušidėse ir koks gimdos gleivinės storis. Vidury ciklo gali tekti echoskopuotis 1-3 kartus. Tinkamas ovuliuoti folikulas laikomas nuo 18 mm, o 26 mm jau gali būti peraugęs ir nebetinkamas. Gleivinės storis prieš pat ovuliaciją geriausias apie 10 mm ir šiek tiek daugiau. Svarbu, kad ji būtų trisluoksnė. Tom, kas turi problemų su gleivinės storiu, rekomenduojama greičiau pereiti prie leidžiamųjų stimuliuojančiųjų vaistų gonadotropinų (Gonal, Puregon), nes jie padeda auginti gleivinę, o ir folikulai būna geresnės kokybės.
Kai užderi gražus derlius, paskiriami „sprogdukai“ (nors pirmomis stimuliacijomis su Clostilbegitu gali ir nepaskirti, galbūt folikulai patys gražiai ovuliuos), kurie suveikia maždaug po 36 val., ir prasideda ovuliacija. Jaučiasi kiaušidžių ir pilvo tempimas, nors tai daugiau dėl sprogdukų. Ovuliacija gali įvykti ir šiek tiek vėliau, ypač jeigu folikulas ne vienas, tai jie gali sproginėti skirtingu laiku.
Jeigu prasideda mėnesinės, ciklo pradžioje, 2-3 c.d., būtina pasitikrinti echoskopu dėl galimų cistų, ir tik tada pradėti sekančią stimuliaciją. Būna, kad užsilieka nesprogęs folikulas, tuomet reikia mėnesio pertraukos su KT arba Duphaston'u, kad išsivalytų kiaušidės ir vėl grįžtumėte prie stimuliacijos.
Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių yra procedūra, atliekama per makštį esant intraveninei nejautrai. Kontroliuojant ultragarsu specialia adata punktuojamos kiaušidės. Tuomet transvaginalinės punkcijos metu išsiurbiamas folikulų turinys.
Spermos gavimas - svarbus etapas. Esant prastai vyro spermos kokybei (mažesnei nei 5 mln. spermatozoidų mililitre), taikomos specialios technologijos. Naujoji IMSI sistema ypatingai gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus. Sistema turi 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, kuris leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius. Iki šiol naudota ICSI sistema vaizdą didino 400 kartų, galėdavo įžiūrėti tik labai stambius spermatozoidų pokyčius. TESA (testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją, taikoma tam tikrais atvejais.

Lytinių ląstelių apsivaisinimas vyksta laboratorijoje. Poros lytinės ląstelės apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris patalpinamas inkubatoriuje. Ar kiaušialąstės apsivaisino, pirmą kartą vertinama praėjus 18 val. Jei apsivaisinimas įvyko, pro mikroskopą yra matomi du probranduoliai. Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH (assisted hatching) metodas, siekiant padidinti nėštumo tikimybę. Natūralaus apvaisinimo metu embrionas pasiekia gimdą ir implantuojasi būtent šioje stadijoje. Ir taikant AH, ir natūralaus pastojimo metu, embrionai, patekę į gimdą, išsilaisvina iš dangalo ir, esant palankiom sąlygom, įsitvirtina gimdos sienelėje.
Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Perkeliami 2 arba 3 embrionai. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.
INTRAUTERININĖ INSEMINACIJA (IUI) - tai apvaisinimas moters kūne, kai paruoštos spermijų suspensijos kateteriu sušvirkščiama į gimdą, esant pratekantiems abiem ar vienam kiaušintakiams. IUI gali būti atliekamas natūraliame moters cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją. IUI efektyvumas - 10-15% nėštumų.
IUI procedūros metu 1-3 ciklo dieną (CD) moteris nueina pas ginekologę. Ginekologė su echoskopu pasižiūri, ar nėra cistų. Kai folikulai pakankamai užaugę, paskiriami „sprogdukai“, kurie priverčia folikulus ovuliuoti tam tikru laiku. Po IUI gali truputį „pateplioti“ - IUI metu su kateteriu gan dažnai užkliudomas kaklelis, iš įdrėskimo truputį pakraujuoja. Po IUI gali būti paskirti vaistai gleivinei auginti (pvz., Duphaston). Juos reikia gerti iki kol ateis mėnesinės, o jei jos neateina - tęsti, kol gydytojas nelieps nutraukti.
Šaldytų embrionų perkėlimas (FET) yra dažna procedūra, kurios metu į gimdą perkeliami anksčiau užšaldyti embrionai. Embrionų šaldymas Lietuvoje yra jau standartinė procedūra, yra nemažai ir gimusių vaikų. Valstybinėse klinikose, pavyzdžiui, RMC Kaune, pirmas FET, jei nebuvo kėlimo šviežiame cikle, yra nemokamas, nes tai yra to paties vieno IVF ciklo dalis ir, atrodo, pagal įstatymą taip numatyta. Galima rinktis kompensuojamą, tačiau daugelis renkasi mokėti visą kainą, nes gaunasi mažiau, nei dar vienas IVF. Jeigu viskas būtų tvarkoje, jie privalėtų kompensuoti FET, jeigu ne daromas įkėlimas šviežiame cikle. Kaip ir visą IVF, tik dalį susimoki, nes pilnai pas juos nekompensuoja.
Kiaušialąstes šaldo tik 10 proc. klinikų. DELFI seniau publikuotame tekste Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų HOTC MRMS Vaisingumo technologijų poskyrio embriologė m. dr. 2016 m. paskelbti Italijos Pagalbinio apvaisinimo registro beveik 10 metų tyrimų rezultatai rodo (Italian ART registry, 2005-2013), kad po kiaušialąsčių užšaldymo ir atšildymo porų pastojimo procentai išlieka mažesni, lyginant tiek su pirminiu IVF ciklu, tiek talpinant atšildytus embrionus. Pateikiami 2005-2013 metų rezultatai. Per šį periodą buvo atlikta 24173 kiaušialąsčių šaldymų, iš kurių vėliau buvo atlikta 19453 patalpinimo ciklų (atšildymo efektyvumas 80,5 %). Tačiau klinikinių nėštumų po šių ciklų buvo vos 3043 (15,6 proc.). Ir didžiausią nuostabą kelia, kad galutiniame rezultate pagimdė TIK 1882 moterys, gimė vos 2152 vaikai (vos 8,9 proc. nuo visų užšaldytų kiaušialąsčių). Ž. Gudlevičienės teigimu, galima tik diskutuoti, kodėl tokia nedidelė pastojimo sėkmė naudojant atšildytas kiaušialąstes. Praktiniu aspektu galima aiškinti tuo, kad kiaušialąstes atšildžius reikia dar jas ir apvaisinti, t.y. atlikti papildomą manipuliaciją su jomis. Po tokios dvigubos manipuliacijos, kaip matome iš Italijos registro duomenų, jau tik maža dalis kiaušialąsčių sugeba vystytis į embrioną. Tokie net ir implantavęsi embrionai nesivysto net 50% atvejų (nuo 15,6% nėštumų tik 8,9% gyvų gimusių vaikų). Tai taip pat rodo, kad metodas nėra efektyvus ir todėl nėra dažnai taikomas klinikinėje praktikoje. Tai atliekama tik kiaušialąsčių donoryste užsiimančiuose centruose, onkologinių ligų atveju, siekiant moterims atidėti nėštumą vėlesniam laikui, ar ypatingais atvejais, kai pagalbinio apvaisinimo procedūros metu negaunama vyro spermos. Tuo tarpu nėra aprašyta nė vieno gimusio kūdikio po kiaušialąsčių šaldymo.
Su amžiumi mažėja vaisingumas ir didėja genetinių apsigimimų rizika. Galimybė vėliau panaudoti jau surinktus kiaušinėlius išspręstų finansines, fizines ir psichologines neišsipildžiusio noro susilaukti vaiko pasekmes. Austrijoje vienišoms moterims draudžiama ne tik spermos donorystė, bet ir „socialinis šaldymas“, t. y. kiaušialąsčių paėmimas ir šaldymas be medicininės būtinybės.
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslauga kompensuojama jau aštuonerius metus, o kasmet ja vidutiniškai pasinaudoja apie 3 tūkst. žmonių. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 metais buvo suteikta apie 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) buvo skirta 3,56 mln. eurų. Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagalbinio apvaisinimo ribojimai, apibrėžiantys santuokos ar partnerystės būtinumą, prieštarauja Konstitucijai, todėl Seimui buvo pristatyta iniciatyva keisti diskriminacines nuostatas. Ją pasiūlė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Projektą po pateikimo palaikė 33 Seimo nariai, 17 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė. Projektas keliaus į Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus. Jei Seimas pritartų, pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik veiksniems asmenims, kurie turėtų pateikti asmens tapatybę bei amžių patvirtinančius dokumentus, taip pat medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą.
DELFI primena, kad Valstiečių-žaliųjų registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos šokiravo medikus. „Ši mokslo įrodymais nepagrįsta nuostata galioja tik vienoje iš 28 Europos Sąjungos valstybių - Maltoje.“ LŽVS pirmininkas R. Karbauskis savo ruožtu teigia, kad valstiečiai, laikydamiesi savo pozicijos, kaip tik remiasi mokslo pažanga bei saugo gyvybę. Pirmiausia, niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Visas ginčas ir triukšmas kyla dėl ketvirtosios pataisos, kurioje šnekama apie embrionų šaldymą ir nebereikalingų embrionų naikinimą. Prasidėjęs informacinis triukšmas, vengiant visuomenei paaiškinti, jog problema ne medicininė, o moralinė, yra akivaizdus verslo, užsiimančiu pagalbiniu apvaisinimu, interesas. Mes liksime ištikimi savo vertybiniam pasirinkimui, jog gyvybė nuo jos prasidėjimo momento negali būti naikinama ar naudojama eksperimentiniams tikslams. Norime, kad visos šeimos galėtų sulaukti vaikų ir mūsų šalis įveiktų demografinę krizę. Džiaugiamės, jog nuo sausio pirmosios į pagalbą šeimoms, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, ateis valstybė, skirdama kompensacijas už medicinines paslaugas.
Prezidentūros DELFI atsiųstame komentare buvo teigiama: „Dėl galimų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų konsultacijos vyko. Jų metu buvo pakartota Prezidentės pozicija dėl esminių įstatymo nuostatų ir pagalbos nevaisingoms poroms. „Matote, vertybių klausimai, ką mes pasakėme ir kalbėdami dėl Vyriausybės programos, nėra vieta derėtis. Vis dėl to, embrionas yra žmogaus gyvybė ir mes jam turime užtikrinti adekvačią apsaugą. Tikrai esu įsitikinusi ir ne kartą bendravau su medikais, kad kiaušialąsčių šaldymas yra pakankamai efektyvi procedūra, kuri neleis eiti į kompromisą su moters sveikata.“

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad nebūtų skatinamas socialiai pažeidžiamų Lietuvos moterų noras už pinigus rizikuoti savo sveikata ir tapti donorėmis. Mes pasisakome prieš donorystės anonimiškumą, kad būtų gerbiama prigimtinė vaiko teisė, sulaukus 18 metų ir išreiškus tokį norą, žinoti savo tikruosius tėvus. Embrionų ir lytinių ląstelių vežimas į kitas valstybes bus įmanomas tik jas vežantis asmeniniam gydymui. Tai svarbu todėl, kad embrionas - pradėta žmogaus gyvybė, nebūtų naudojamas eksperimentams užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje eksperimentams leidžiama naudoti tik iš užsienio atsivežtus embrionus.
Žmonės, kuriems reikia medicininės pagalpos norint sukurti šeimą, kiekvienoje ES šalyje susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, Austrijoje nevaisingumo gydymas prieinamas tik poroms. Nuo 2015 m. tai apima ir lesbiečių poras. Poros gali kreiptis į Austrijos dirbtinio apvaisinimo (IVF) fondą, kuris padengia 70 proc. išlaidų. Sveikatos apsaugos ministerijos valdomas fondas apmoka iki keturių gydymo ciklų. Visgi, ne visiems - turi būti žinomas reprodukcinis sutrikimas, o gydymas turi būti atliktas iki pacientei sukako 40 metų. Atkreipiamas dėmesys, jog vienišoms moterims ši parama netaikoma.
Pavyzdžiui, Fabianas ir Anna iš Austrijos, kuriems reikalinga kiaušialąsčių donorystė, turėjo už ją sumokėti iš savo kišenės. Pusę visų kiaušinėlių donorystės atvejų ES atlieka ispanės. Daugiau nei trečdalis jų skirtos užsienio pacientėms. Ispanijoje ketvirtadalis donorų yra studentai. Jų tapatybė yra saugoma: tėvai ir vaikai nežino, kas padovanojo kiaušinėlius. Austrijoje uždrausta ir mokėti pinigus už kiaušialąsčių donorystę, ir prekiauti lytinėmis ląstelėmis. Kai kuriose šalyse, kaip Danija, teisės aktai liberalūs, o medicininė pagalba apvaisinimo metu - įprastas dalykas. Apie 10 proc. Danijos kūdikių gimsta naudojant tokias technologijas. Daugelis jų yra vienišų motinų vaikai.
Asociacijos „Fertility Europe“ duomenimis, vienišos moterys spermos donoryste gali pasinaudoti 37 Europos šalyse, o kiaušialąsčių donoryste - 31 šalyje. Tačiau Austrijos moterims, norinčioms tapti motinomis be partnerio, nelieka nieko kito, kaip tik vykti į užsienį. Daugumoje šalių donorę parenka klinikos arba gydytojai. Taline, Estijoje, galima rasti klinikų, kuriose priimami ir vieniši žmonės, ir galima atlikti IVF gydymą su pasirinktu donoru. „Manau, kad pikta, jog vieniša moteris taip stigmatizuojama“, - sako moteris.

KHSS (kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas) - pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Jei jums keliama šviežiame IVF cikle, o ne FET, tai taip, normalu, kad kažkiek kiaušidės pasidėjusios. Kitaip ir nebūna po stimuliacijos, nes „užparinam“ jas metų normą folikulų per mėnesį užauginti. Tik reikia pasaugoti save, kad jos neapsisuktų.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti ilgas ir finansiškai skausmingas procesas. Iš viso kiaušialąsčių donorystei, gydymui ir tyrimams pora gali išleisti apie 10 000 eurų. Be to, emocinis krūvis yra didelis, poros gali patirti didelį stresą dėl medicininių ir finansinių poreikių.