Pagalbinio apvaisinimo (IVF) gydymas Lietuvoje: kompensavimas, iššūkiai ir finansinės naštos

Nevaisingumo gydymas yra sudėtingas procesas, teikiantis viltį daugeliui porų, svajojančių susilaukti vaikų. Lietuvoje teikiamos nevaisingumo gydymo paslaugos, kurios tam tikrais atvejais kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Vis dėlto, pagalbinis apvaisinimas (IVF) moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl ilgos procedūrų eilės, bet ir dėl didelių finansinių iššūkių, ypač toms, kurios neturi sutuoktinio.

Nevaisingumo apibrėžimas ir valstybės pagalba

Nevaisinga laikoma pora, kuri negali sulaukti nėštumo ar pagimdyti kūdikio, gyvendama aktyvų lytinį gyvenimą ilgiau nei vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).

Valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, įskaitant pagrindinius reikalingus medikamentus ir gydymo eigos stebėseną, poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus. Tačiau svarbu žinoti, kad, jeigu pora kreipiasi į vaisingumo specialistą dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos ar gydymo, esant kitoms, nei nustatytos indikacijos, taip pat jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. nustatytų sąlygų, valstybės kompensacijos negali tikėtis.

Be to, spermos banko naudojimas galimas tik tuo atveju, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui, arba jei pora yra įteisinusi savo santykius ir vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD).

IVF gydymo kaina ir finansinės išlaidos

Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, kaip teigia gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė. Privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. Šalia pagrindinių procedūrų, yra ir neprivalomų, bet pageidautinų, kurios taip pat didina bendrą kainą.

Privaloma procedūra, pavyzdžiui, yra embrionų užšaldymas, ir taip susideda bendros sumos. Bendros išlaidos gali siekti 4000 eurų, o kartais ir dar daugiau, priklausomai nuo individualaus atvejo - konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Vaisingumo asociacijos vadovės R. Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės teigimu, vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas, net ir besinaudojantiems valstybės finansavimu, gali papildomai kainuoti 300-2500 eurų.

Pigesnė, intrauterininės inseminacijos (IUI), kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210-350 eurų.

Vis dėlto, pasak Vaisingumo asociacijos vadovės, maždaug 1 iš 20 porų negali sau leisti pasinaudoti nefinansuojamomis procedūromis ir dėl lėšų stygiaus yra priversta laikinai sustabdyti gydymą ar netgi visam laikui jį nutraukti.

Vienišų moterų iššūkiai ir pagalbinio apvaisinimo paslaugos užsienyje

Lietuvoje vienišas moteris klinikos apgręžia atgal. „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių. Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką.

Taigi, kaip jau minėta, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris. „Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė.

Dėl šios priežasties 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. Vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas. „Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.

Viktorija, naujienų portalo tv3.lt kalbinta moteris, pasidalino patirtimi, kad Lietuvoje tikėjosi pasidaryti pagalbinį apvaisinimą, tačiau nesėkmingai, ir jai tai finansiškai sunkus sprendimas. Ji renkasi užsienio kliniką, atsižvelgdama į kainas ir kur lengviau būtų nuskristi. Pati procedūra yra ilga ir sudėtinga: „Pati esu tuose apmąstymuose, paieškose ir sprendimuose, kurie kartais gali būti liūdni ir linksmi, bet čia nėra taip, kad nuvažiuoji, pasidarai ir grįžti, viskas gali užtrukti metus laiko. Procedūrą, kurią pradedi, tam tikras etapas gali būti, pavyzdžiui, nesėkmingas, tada tą patį reiktų kartoti. Moters organizmui čia eilė procedūrų“, - sprendimo sudėtingumą paaiškina Viktorija.

Finansiniai sprendimai ir paskolos sveikatos paslaugoms

Poros Lietuvoje vis dar nedrąsiai skolinasi vaisingumo paslaugoms. Praėjusių metų spalį „4finance“ užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad dažniausiai sveikatos paslaugoms žmonės skolinasi iki 1000 eurų (19 proc.). 7 proc. apklaustųjų skolinosi daugiau - iki 5000 eurų, ir 3 proc. apklaustųjų - per 5000 eurų. Iš nesiskolinusių asmenų tik 16 proc. rinktųsi kreditą, skirtą sveikatinimuisi.

Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, tai rodo, kad žmonės sveikatos paslaugoms pirmiausia yra linkę kaupti iš savo lėšų, kartais nežino, kur pasiskolinti ar gėdijasi tai daryti. „Pastebime, kad žmonės vis dar nedrįsta prisipažinti ir skolintis pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nors, pavyzdžiui, dantų gydymui ar kitoms sveikatinimosi paslaugoms lietuviai skolinasi drąsiau. Pagalbinio apvaisinimo procedūra turėtų būti lygiai tokia pat svarbi, be to, susidūrus su vaisingumo problemomis, laikas yra ypač brangus“, - teigia G. Štuopė.

Emocinė parama - ne mažiau svarbi

Svarbu nepamiršti, kad gydant nevaisingumą, neįmanoma numatyti visų žingsnių į priekį, todėl geriau galvoti tik apie tą etapą, kuriame šiuo metu pora yra. „Žinoma, taip pat ne mažiau svarbu tikėti, kad kito etapo neprireiks. Niekas tiksliai negali pasakyti, nei kiek laiko užtruks gydymas, nei kiek tai kainuos“, - pabrėžia Vaisingumo asociacijos vadovė R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Svajonei susilaukti vaikų užtrukus ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni, kad galite būti išklausyti. Neretai poroms tiesiog būtina ieškoti emocinės pagalbos, kreiptis į psichologą arba į panašias patirtis išgyvenančias poras.

tags: #ivf #istatymas #sumos

• kaip išsirinkti čiužinį kūdikiui
• Atraskite interaktyvių kiaušinių džiaugsmą ir stebuklą
• Vida Asijavičienės darbai
• Priežastys, kodėl naujagimio šlapimas rausvas
• Gilesnis ryšys su vaikais