Įvaikinimo ir globos skirtumai Lietuvoje
Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas poelgis. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia. Vaikams yra suteikiami namai, saugi aplinka, kurioje jie gali augti ir bręsti. Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis, taip yra išsklaidomi vyraujantys mitai, žmonės gauna daugiau informacijos. Gali pasirodyti, kad vaiko globa ir įvaikinimas yra tas pats, visgi skirtumų yra ir nemažai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius globos ir įvaikinimo skirtumus bei panašumus Lietuvoje.
Kodėl vaikai patenka į globos sistemą?
Vaikai į globos sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai - tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys.
Bendri reikalavimai globėjams ir įtėviams
Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra.
Amžiaus ir sveikatos reikalavimai
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:* kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį;* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų);* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;* kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;* kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).
Teistumas ir gyvenimo sąlygos
Apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau - GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus, kuriuose vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavyės teise priklausantį būstą).
Pajamos ir šeimos sudėtis
Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės. Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai.
Vaiko kilmė ir identitetas
Viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.
Gyvenamoji vieta
Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių. Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją. Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Pagrindiniai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo
Esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės.
Įsipareigojimo trukmė ir ryšiai su biologine šeima
Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Ar vaikas gali matytis su savo biologiniais tėvais, kaip dažnai jis gali matytis, kiek tai yra saugu vaikui ir kaip atitinka jo interesus, paprastai nustato VVTAĮT (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) prie SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius arba teismas. Susitikimai su vaiko biologine šeima gali vykti globos centro patalpose, prireikus, gali būti stebimi specialistų.
Teisinės teisės ir pareigos
Globos ir įvaikinimo atvejais vaiko įgyjamos teisės skiriasi. Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Jis įgyja paveldėjimo teisę į šeimos turtą taip pat, kaip ir biologiniai vaikai. Įvaikis turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Taigi globėjas, atlikdamas savo pareigas, įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku, jo fiziniu, psichiniu vystymusi, jo sveikata ir ugdymu.
Laikinoji ir nuolatinė globa
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Įvaikinimo procesas ir konfidencialumas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Finansinė parama globėjams ir įtėviams
Nuo 2022 m. planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (160 Eur) globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas (160 Eur), pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi.
Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įvaikinus vaiką, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką (22 str.), tėvystės išmoką (19 str.). Įsivaikinus skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama vaikui 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (70 Eur), o vienam iš vaiko tėvų 24 mėn. nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės atostogos turi būti suteikiamos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įvaikį prižiūrinčiam vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, jeigu vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vienintelis išskirtinumas, kad vaiko priežiūros išmoka mokama 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai, nepaisant įvaikinto vaiko amžiaus, t. y. iki vaikui sueis 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios. Įvaikinus vaiką vienam iš įtėvių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o skubaus vykdymo atveju - nuo sprendimo vykdymo pradžios, gali būti mokama speciali išmoka.
Kur kreiptis dėl daugiau informacijos?
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el. paštu ir telefonu +370 5 212 1453. Taip pat kviečiame apsilankyti tinklapyje www.vaikuteises.lt.
Saulutė Nr. 397 – realus kalimo procesas nuo ruošinio iki finiš
tags: #ivaikinimas #ir #globa #skirtuma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
