Kūdikio galvos purtymas, lingavimas ar atlošimas miego metu gali kelti nerimą tėvams. Neretai tai yra normali kūdikio raidos dalis ar savęs nuraminimo mechanizmas, tačiau kartais gali nurodyti ir į tam tikrus aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiai taip elgiasi, ką daryti ir kaip užtikrinti tinkamą galvytės vystymąsi bei saugų miegą.
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu atsiminti, kad subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.
Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t.y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą.

Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.

Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).

Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems, t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Tėvai dažnai pastebi, kad jų kūdikiai prieš miegą ar migdydamiesi sukioja ar purto galvytę. Pavyzdžiui, vienos mamos 5.5 mėnesių sūnus gana stiprokai ir greitai prieš naktį užmigdamas, ir dar turbūt sąmoningoje būsenoje, sukioja galvytę į abi puses. Visiškai normalu, kad tėvams toks vaizdas kelia nerimą. Kai kurie tėvai sako, kad toks sukiojimas į šalis "blaško miegus". Tik pradeda merktis ir tik bac bac į šoną ir pyksta, nes supranta, kad miegas artėja. Kiti tėvai apibūdina judesį kaip "žuvytę" ir teigia, kad tai normalu.
Štai kelios galimos priežastys, kodėl kūdikiai purto galvą:
Apie vaiko jautrumą negalime spręsti vien pagal tai, kad vaikas taip padeda sau užmigti. Jeigu Jūs vaiką supate prieš miegą, arba vis tiek sukioja galvytę prieš užmigdamas, tai gali patvirtinti, kad tai tiesiog savitas nuraminimo būdas. Svarbu stebėti kūdikį ir, jei kyla abejonių, pasikonsultuoti su gydytoju.
Kartais mažyliai keistai elgiasi: daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu.
Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu. Štai keletas priežasčių, kodėl atsiranda šie įpročiai:
| Įprotis | Būdingas amžius | Paaiškinimas ir rekomendacijos |
|---|---|---|
| Nykščio čiulpimas | Nuo gimimo, iki 5 metų | Dažniausiai šis įprotis atsiranda pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio, bet yra ir tokių, kurie čiulpia pirštuką iki penkerių metų amžiaus. Čiulpimas ramina vaiką, padeda jam užmigti. Geriausia šio įpročio atsikratyti iki išdygstant nuolatiniams dantims. ![]() |
| Galvos trankymas ar lingavimas | Nuo 6-9 mėnesių, iki 2 metų | Didžiausią nerimą tėvams kelia galvos trankymas. Labiausiai tėvai bijo, kad vaikas nesusižeistų. Dažniausiai prasideda apie devintą gyvenimo mėnesį ir gali tęstis iki dvejų metų amžiaus. Galvos trankymo epizodai tęsiasi iki 15 min., nors kartais su pertraukėlėmis gali trukti ir iki kelių valandų. Kiti kūdikiai, gulėdami ant nugaros, mėgsta linguoti galvą į šonus. Šio įpročio mėgėjus dažniausiai išduoda nutrintas pakaušis. Minėti įpročiai atsiranda šeštą septintą gyvenimo mėnesį. Gali tęstis iki dvejų metų amžiaus. Paprastai galvos lingavimo ar supimosi epizodai trunka apie 15 min. Visi išvardyti judesiai nekelia jokios žalos. ![]() |
| Dantų griežimas (bruksizmas) | Nuo 6 mėnesių (pirmieji dantys), nuo 5 metų (nuolatiniai dantys) | Pastebėta, kad dantimis griežia apie 50 proc. normaliai besivystančių vaikų. Tai daryti tampa įmanoma tik apie šeštą mėnesį, kai prasikala pirmieji dantukai. Ši „muzika” gali prasidėti (arba iš naujo pasikartoti) penktaisiais gyvenimo metais, kai dygsta nuolatiniai dantukai. Dažniausiai vaikai dantimis griežia miegodami ir išauga šį įprotį be didesnių pasekmių. Itin retais atvejais dantimis griežia ir suaugę. |
| Nosis krapštymas | Bet koks amžius | Tai vienas dažniausių vaikų (ir net suaugusiųjų) įpročių. Paprastai nosį pradedama krapštyti tada, kai dėl infekcijos, alergijos ar nedidelės traumos joje susidaro plutelė arba šašeliai. Reikėtų paaiškinti vaikui, kad tai nepriimtina, ir pasiūlyti jam išsivalyti nosytę nosine. Pakrapštę ar išsišnypštę nosį mažieji būtinai turi nusiplauti rankas, o tėvai turi to iš jų reikalauti. Nosytę porą kartų per dieną galima patepti vazelinu - tai sumažina nosies dirginimą. |
| Plaukų sukimas/rovimas | Bet koks amžius | Kai kurie vaikai raminasi sukdami apie pirštą savo (ar mamos) plaukus, o kai kurie mėgsta išpešti sau plaukų kuokštelius. Šių veiksmų paprastai imasi nuobodžiaudami ar pavargę. Dažniausiai įprotis išnyksta savaime, vaikui augant. Kai kada plaukų rovimas gali būti rimtesnė problema, vadinamoji trichotilomanija, pasireiškianti plaukų rovimu nuo galvos, antakių, blakstienų ir kitų plaukuotų vietų. |
Dauguma vaikų visus šiuos minėtus judesius daro atsitiktinai. Bet vienas iš penkių taip daro daugiau ar mažiau reguliariai. Pastebėta, kad berniukams toks elgesys būdingas tris kartus dažniau nei mergaitėms.
Tikai yra staigūs, pasikartojantys, neritmiški judesiai ar garsai. Judesiai vadinami motoriniais tikais, garsai - balsiniais tikais. Motorinių tikų pavyzdžiai: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, galvos purtymas, gūžčiojimas pečiais ir pan. Balsinių tikų pavyzdžiai: kosčiojimas, šnarpštimas, kriuksėjimas. Tikai dažniausiai atsiranda penktaisiais šeštaisiais gyvenimo metais, bet gali atsirasti ir anksčiau - trejų ketverių metų. Paprastai vaikas jaučia įtampą toje raumenų grupėje, kur kyla tikai, o atlikus tam tikrą judesį įtampa atslūgsta. Tikų priežastis nežinoma. Manoma, kad juos sukelia pakitimai tam tikrose smegenų dalyse ir neurotransmiterių, atsakingų už tarpneuroninius ryšius, lygio sutrikimai.
Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos formos ir priepuoliai yra įvairūs, bet kai kurios formos labiau būdingos ar pasireiškia išskirtinai tik vaikams. Jeigu kyla įtarimų dėl tikų ar epilepsijos, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju neurologu.
Su šita bėda susiduria dauguma tėvelių ir visus kamuoja beviltiškas klausimas, ką daryti. Štai keletas bendrų rekomendacijų:

tags: #kudikis #miegodamas #atlosia #galva