Ko gero, dažna šeima svajoja tapti tėvais. Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Ką turi žinoti šeima, nepavykstant pastoti? Mokslui sparčiai žengiant pirmyn, išeitis, atrodo, yra, tiesiog reikia įvertinti aplinkybes. Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus.
Nevaisingumas paliečia apie 10-15 proc. porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių). Nevaisingumo problema didėja pasauliniu mastu. Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek porų yra nevaisingų, tačiau manoma, kad ji panaši į kitų Europos ir pasaulio šalių statistiką. Nevaisingumas - su juo susiduria net penktadalis Lietuvos šeimų.

Remiantis tarptautine statistika, nevaisingumo priežastys skirstomos taip:
Iš moteris kamuojančių nevaisingumo priežasčių, viena dažniausių, kurią gali patirti kone kas trečia - ovuliacijos sutrikimai. Apie 15 proc. nevaisingumo lemia endometriozė; taip pat po anksčiau buvusių operacijų ar uždegiminių procesų pilve atsiradusios sąaugos, dėl kurių gali atsirasti ir kiaušintakių nepratekėjimas. Dalį priežasčių sudaro įvairūs hormoniniai sutrikimai, kurie siejami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės, antinksčių ar kasos patologija, galvos smegenų liaukų sutrikimais ir pan. Alergija spermai - spermai patekus ant moters odos ir gleivinių jos paburksta, parausta, peršti. Problemą išsprendžia prezervatyvų naudojimas, tačiau suprantama, kad tuomet nepavyksta pastoti.
Iš vyrų pusės, net trečdalis priežasčių - neaiškios kilmės sutrikimai. Nemažą dalį pacientų sudaro vyrai, kurie vaikystėje, paauglystėje ar šiuo gyvenimo metu turėjo operacijų, susijusių su lytine sistema, urogenitalinių infekcijų, varikocelę ir kita. Didelę riziką kelia nuolatinis rūkymas ar alkoholio vartojimas. Karštis yra neigiamas veiksnys vyriškiems organams ir jų funkcionavimui. Pavyzdžiui, sportininkai ar darbuotojai, kurie visą dieną turi vilkėti specialius aptempus kostiumus, dirbti karštoje aplinkoje bei vyrai, labai dažnai besilankantys pirtyse ar karštose voniose, patiria didesnę riziką, kad jų spermos kokybė bus blogesnė. Dar nemaža grupelė - sportininkai, vartojantys steroidinius preparatus.
Džiugi žinia vyrams ta, kad kartais, kai pašalinami minėti žalingi įpročiai, pakeičiamos laisvalaikio ar darbo sąlygos, atsisakoma steroidų - spermos kokybė pagerėja arba pilnai atsistato iki normos per 3-6 mėn.
Deja, bet moters biologinis laikrodis yra negailestingas reprodukcinei funkcijai. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Nustatyta beveik tiesinė amžiaus ir vaisingumo priklausomybė - didėjant amžiui, vaisingumas mažėja, tik 28-33 metų moterų vaisingumas išlieka nekintamas. Po 35 metų pakankamai staigiai mažėja vaisingumas, o po 40 - vaisingumas sumažėja dar labiau. Jaunesnės nei 30 metų moterys turi apie 20 proc. tikimybę pastoti per vieną mėnesį, tačiau sulaukus 40 metų ši tikimybė sumažėja iki 5 proc. Su amžiumi keičiasi moteriškų hormonų kiekiai, kiaušinėlių rezervas, implantacinės savybės.

Vyrų vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus priklauso mažiau, tačiau jei yra žinoma aiški vyro nevaisingumo priežastis - kreiptis reiktų nedelsiant.
Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius be jokių nenatūralių pertraukų kas 2-3 dienas. Susilaikymas nuo lytinių santykių ir pastangos planuoti lytinius santykius tik per vaisingas mėnesinių ciklo dienas mažina sėkmės galimybes.
Gyvenimo būdas taip pat turi didelę reikšmę. Yra teorijų, kad dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų, greito maisto, maiste esančių cheminių priedų, konservantų, aplinkos užterštumo, didelio patiriamo streso, mažo fizinio aktyvumo, piktnaudžiavimo žalingais įpročiais, atsiranda tam tikros būklės ar ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui bei smarkiai mažinti pastojimo šansus. Taip pat turime sunerimti ir atkreipti dėmesį į per didelį ar per mažą kūno masės indeksą (KMI) turinčius pacientus. Nemaža dalis moterų, turinčių per mažą svorį, antsvorį ar nutukimą, turi ovuliacijos sutrikimų. 18,5 ar mažesnis KMI (per mažas svoris) dažnai sukelia nereguliarų menstruacinį ciklą ir gali visiškai sustabdyti ovuliaciją. Tyrimai parodė, kad nutukusios moterys rečiau pastoja ir turi didesnį persileidimo dažnį. Vyrų nutukimas gali būti susijęs su testosterono ir kitų reprodukcijai svarbių hormonų kiekio pokyčiais, kurie lemia mažą spermatozoidų skaičių ir judrumą.
Pora laikoma nevaisinga ir reikėtų ją pradėti tirti bei gydyti, jei turėdami reguliarius santykius, nevengiant nėštumo, per 12 mėn. nepastojama. Tačiau, jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, galaktorėja, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, t. y., jei moteris nepastoja 6 mėnesius.
Prieš planuojant pastoti visada gerai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, t. y. apsilankyti pas ginekologą ir šeimos gydytoją.
Pagalbinio apvaisinimo būdų nevaisingų porų gydymui naudojimas auga. Intrauterininė inseminacija (angl. IUI) - viena iš dažniausiai atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Tai paprasta, greita, minimaliai invazinė, neskausminga, palyginti nebrangi procedūra, sukurianti apvaisinimo natūralioje aplinkoje galimybę. IUI - daug privalumų turinti pagalbinio apvaisinimo procedūra, patraukli savo paprastumu ir paliekanti erdvės natūraliam pastojimui moters kūne.
IUI procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą. Nėštumo tikimybė yra didesnė nei natūraliu būdu, nes spermatozoidai patenka tiesiai į gimdą pačiu vaisingiausiu ciklo metu. IUI yra nesudėtingas, efektyvus, neinvazinis gydymo metodas.

Intrauterininė inseminacija gali padėti, kai nevaisingumo priežastys neaiškios arba yra nedidelio laipsnio endometriozė, nežymių spermos pakitimų. IUI turi dvi pagrindines indikacijas: 1) neaiškios priežasties nevaisingumas ir 2) kai kurios vyrų nevaisingumo formos. Ši procedūra netiks moteriai, kurios kiaušintakiai nepratekami, ji nebus veiksminga, jei yra didelių spermos pakitimų (jautrumo, kiekio, morfologijos) ar diagnozuota infekcija. Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.).
IUI procedūra yra greita ir neskausminga. Ji panaši į tradicinę ginekologinę apžiūrą.
Intrauterininės inseminacijos sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Pastojimo galimybė - 9-21 procentas skirtingose klinikose. Kodėl IUI efektyvumas skiriasi? Lemia įvairūs dalykai: poros, ypač moters, amžius, nevaisingumo priežastis ir trukmė, taip pat būklės, galinčios daryti įtaką vaisingumui. Reikšmės turi ir tai, per kokį ciklą - natūralų ar stimuliuotą - inseminacija atliekama. Didžiausia pastojimo tikimybė - kai naudojamas ovuliacijos indukcijos metodas, t. y. stimuliuotas ciklas.
Daugiausia nėštumų registruojama per 4 gydymo ciklus. Dažniausiai rekomenduojama atlikti 3 IUI ciklus. Jei per tą laiką moteris nepastoja, papildomos inseminacijos vargu ar padidins pastojimo tikimybę. Tačiau, be abejo, kiekviena situacija individuali. Kiek domėjausi paskutiniais moksliniais straipsniais apie IUI, pastojimas priklauso nuo daugelio faktorių: nevaisingumo kilmės, bendros poros anamnezės, pasirinkto stimuliacijos būdo ir protokolo. Pasaulyje būtent nuo to priklauso pastojimo ir išnešiojimo po IUI statistiką.
Naujausios rekomendacijos rekomenduoja iki 6 IUI procedūrų. Galima daryti ir 12 IUI procedūrų, nes tiek dabar pastaruoju metu leidžiama stimuliacijų. Tačiau saugios yra 6. O vėliau rezultatai negausėja (po tos šeštos). Iki šeštos - organizmas įsibėgėja. Jei užkimba - užkimba, jei ne - tikimybė ženkliai mažėja.
IUI yra laikoma labai saugia procedūra ir įvairūs šalutiniai poveikiai pasitaiko retai. Kadangi ji minimaliai invazinė, yra nedidelės infekcijos rizika.
Jeigu nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. IVF). IVF daroma tada, kai tam yra indikacijos. Kadangi IVF dažnai būna efektyvus bet kuriais nevaisingumo atvejais, IVF pasirinkimą taip pat apsprendžia kainos sumetimai. Taip pat verta paminėti, kad pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. in vitro fertilization), yra geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.

| Moterų amžiaus grupė | Vidutinė IVF sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) |
|---|---|
| Jaunesnėms nei 35 metai | Apie 30-40% |
| 40-44 metai | Apie 10% |
| Vyresnėms nei 45 metai | Beveik nulinė |
Kaip tik todėl, kad dažnai vienos procedūros nepakanka, dalis embrionų (jų lėkštutėje užsimezga daugiau nei vienas) gali būti užšaldomi ateičiai arba jeigu žmonės pageidauja, į gimdą įdedami keli embrionai ir taip padidėja tikimybė pastoti. Vienas, du embrionai yra įdedami į gimdą antrą parą užsimezgus gyvybei, o kiti yra auginami iki šešių parų, kol virs vadinamosiomis blastocistomis. Paprastai iki šešių parų iš 5-6 išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą. Taip yra ne dėl dirbtinio apvaisinimo, o dėl natūraliosios atrankos, kuri vyksta ir natūraliai pastojus.
Pasaulinės Reprodukcinės medicinos asociacijos (WARM) konferencijoje buvo pristatyti prietaiso "DuoFertility" efektyvumo tyrimo rezultatai, padedančio moterims pastoti. Pasak jos, naudodamos šį prietaisą po 6 mėnesių pastojo 19,5 proc. moterų, kurioms lig tol tai padaryti nepavykdavo. Toks rezultatas esą prilygsta kur kas brangesniems dirbtinio apvaisinimo metodams. Mokslininkų teigimu, 495 svarus kainuojantis prietaisas yra tikslesnis už kitas vaisingų moters dienų nustatymo priemones, tad moterys kaip niekada tiksliai gali žinoti, kurios dienos yra pačios geriausios sueičiai. Ir nors apvaisinimas paliekamas "natūraliai" eigai, pagal statistinius tyrimus aiškėja, jog tikslios dienos nustatymas yra labai efektyvi priemonė kovojant su nevaisingumu. "DuoFertility" prietaisas statistiškai yra toks pat efektyvus, kaip ir dirbtinis apvaisinimas, tačiau kainuoja žymiai mažiau.

"DuoFertility" naudoja specialų pleistrą su labai tiksliu temperatūros davikliu, kurį pastoti siekiančios moterys turi prisiklijuoti pažasties srityje. Prieš ovuliaciją nežymiai pakyla moters kūno temperatūra, todėl šis monetos dydžio daviklis turi būti dėvimas ir dieną, ir naktį. Per parą daviklis 20 000 kartų registruoja moters kūno temperatūrą, todėl "DuoFertility" gali vaisingas moters dienas nustatyti 99 proc. tikslumu, teigiama pranešime. Remiantis sukauptais temperatūros matavimo duomenimis, apie artėjančias vaisingas moters dienas labai dideliu tikslumu informuojama prieš savaitę. Išimtis taikoma tik tiems nevaisingumo atvejams, kai moterys negali pastoti dėl nekokybiškos vyro spermos ar užakusių kiaušintakių - šiuo atveju be dirbtinio apvaisinimo jau išsiversti neišeis. „Visais kitais atvejais, tarp jų kylančiais dėl vidutinio stiprumo vyrų nevaisingumo faktorių, nereguliaraus mėnesinių ciklo, antrinio ar nepaaiškinamo nevaisingumo, mūsų stebėjimo prietaisas pasiekia puikių rezultatų“, - teigia „DuoFertility“ išradėjas daktaras Shamus Husheeras.
Nevaisingumas gali būti sunkus išbandymas porai, tačiau svarbu nenuleisti rankų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
tags: #iui #statistika #pastojau