Įstatymas dėl gyvūnų globos: išsami informacija ir praktiniai patarimai
2012 m. spalio 3 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, atnaujindamas galiojantį teisinį reguliavimą. Šis teisės aktas atnaujintas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus.
Pagrindinis teisės aktas, su kuriuo būtų naudinga susipažinti visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar augina gyvūnus - Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Gyvūnus laikantys gyventojai turėtų susipažinti su Gyvūnų laikymo taisyklėmis, kurias atskirai tvirtina kiekviena savivaldybė.
Gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio
Siekiant, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, naujojoje įstatymo redakcijoje nustatyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Taip pat nustatyti veiksmai, kurie nebus laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, bei leistini gyvūno nugaišinimo atvejai ir būdai.
Pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus (gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan.) reikėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyventojų pranešimai dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų registruojami Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jos teritoriniuose padaliniuose:
- visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8~800 404 03,
- internete - užpildžius elektroninę pranešimo formą,
- raštu - adresu: Siesikų g. 19, LT-07170, Vilnius,
- faksu - (8-5) 249 1717.
Gyventojų pateikta informacija apie gyvūnų gerovės pažeidimus yra labai svarbi - kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis pažeidimų tyrimas. Labai svarbu, kad pranešimas būtų ne anoniminis, kad esant būtinybei, galima būtų susisiekti su pranešėju dėl tyrimui reikalingos informacijos patikslinimo, arba pranešusiam žmogui pranešti apie skundo tyrimo eigą ir rezultatus.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo (gyvūnas nužudytas, kankintas, sužalotas ir pan.) reikėtų pranešti Policijai bendros pagalbos centro numeriu - 112.
Savivaldybių vaidmuo gyvūnų globojime
Nustatyta, kad savivaldybių teritorijoje bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globą organizuos savivaldybės. Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų klausimais (perteklinis gyvūnų laikymas daugiabučiuose, kai kaimynas daugiabučio balkone laiko vištas, ožką ar kitus ūkinius gyvūnus, kai gyvūnai kelia triukšmą, sklinda nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose ir t.t., kai be antsnukio vedžiojami šunys, ypač agresyvių veislių, gyvūnai teršia bendro naudojimo patalpose, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo klausimu ir t.t.) reikia kreiptis į savivaldybes. Savivaldybių kontaktus galima rasti Lietuvos savivaldybių asociacijos interneto svetainėje.
Už benamių gyvūnų augintinių gaudymą, prieglaudų jiems kūrimą ir kontrolę savo kompetencijos ribose atsakingos savivaldybės. Radus benamį gyvūną augintinį, reikėtų pranešti atitinkamam savivaldybės, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, skyriui arba nugabenti jį į veterinarinį patvirtinimą turinčius gyvūnų globos namus, kurių sąrašą galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.
Gyvūnų augintinių veisimas ir registracija
Įstatyme išsamiai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimai. Siekiant skatinti tikslingą ir planuotą gyvūnų augintinių veisimą, nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o gyvūnų augintinių laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, jeigu jie užtikrina šių gyvūnų jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi patys.
Kiekvienas gyvūno augintinio globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema.
Radus priklydusį šunį ar katę, svarbu specialiu skaitytuvu patikrinti, ar gyvūnas identifikuotas poodine mikroschema. Pagal unikalų identifikavimo priemonės numerį galima sužinoti pasiklydusio gyvūno šeimininką. Gyvūnų identifikavimo priemonių skaitytuvus turi gyvūnų globos namai ir dauguma veterinarijos gydyklų.
Ataskaitų teikimas ir informacijos skelbimas
Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje, kurios adresą teritorinei VMVT nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, arba visuomenės informavimo priemonėje, kurios pavadinimą nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, skelbia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios (jei veiklos pradžios data nesutampa su metų pradžia). Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą nurodomas gyvūnų, per ataskaitinį laikotarpį laikytų, priimtų, nugaišintų (nugaišusių), perduotų kitiems gyvūnų savininkams ir grąžintų gyvūnų savininkų, skaičius.
Kur kreiptis įvairiais gyvūnų globos atvejais
Gyventojai ne visada žino, kur kreiptis vienu ar kitu atveju, susijusiu su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais, įkandus gyvūnui, radus pasimetusį ar valkataujantį gyvūną ir kitais panašiais atvejais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsako į dažniausiai užduodamus piliečių klausimus ir informuoja visuomenę, į kokią instituciją kreiptis vienu ar kitu atveju.
Radus benamį gyvūną augintinį
Benamiai gyvūnai - problema ir širdies skausmas! Kad ir kaip gaila bebūtų, bet tokių benamių gyvūnų daug. Į žmonių pranešimus Vilniaus gyvūnų globos namai ir UAB „Grinda“ komanda reaguoja greitai ir atsakingai, vadovaudamasi gyvūnų apsaugos teisės aktais (pagal sudarytą dienos maršrutą). Nemokamai priimame gyvūnus iš gyventojų, registravusių savo gyvenamąją vietą Vilniuje, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus). Pristatytas gyvūnas turi būti vakcinuotas polivalentine vakcina ir ženklintas poodine mikroschema.
Radus sužeistą laukinį gyvūną ar paukštį
Radus sužeistą laukinį gyvūną ar paukštį, reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją arba tiesiogiai į Gamtos apsaugos departamentus visoje Lietuvoje. (8-5) 266 36 61. Mieste pastebėjus laukinį gyvūną, galima pranešti bendros pagalbos centro numeriu - 112. Jei kyla įtarimas, kad rastas gyvūnas gali sirgti pasiutlige (nekoordinuoti gyvūno judesiai, seilėtekis, agresyvumas), reikėtų pranešti ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Gamtos išteklių taupymas www.ismaniejirobotai.lt 1-4 klasei .Dirba ir planšetėse
Įkandus gyvūnui
Jeigu įkando gyvūnas, įtariamas sergantis pasiutlige, pirmiausia reikia suteikti pirmąją pagalbą - žaizdą plauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti 40-70 % alkoholiu arba jodo tirpalu ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą bei informuoti teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jei šuns šeimininkas žinomas, reikėtų paprašyti dokumento, patvirtinančio augintinio paskiepijimą nuo pasiutligės. Gyvūnų augintinių laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės. Jei kyla įtarimas, jog gyvūnas gali būti užsikrėtęs ar sirgti pasiutlige, reikia nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Įtariami pasiutlige benamiai ar pasiklydę gyvūnai augintiniai turi būti laikomi ir stebimi globos namuose ne mažiau kaip 14 dienų, kad būtų galima išaiškinti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis, taip pat kad suteikti pakankamai laiko gyvūnų laikytojams surasti ir atsiimti savo augintinius.
Laukinių gyvūnų globa ir laikymas
Paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis. Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas. Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
Gamtos išteklių taupymas www.ismaniejirobotai.lt 1-4 klasei .Dirba ir planšetėse
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
