Vaikų dantų būklė ir mitybos įpročiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose: tyrimų duomenys ir prevencija
Teisingi sveikatai palankios mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai lengviausiai susiformuoja vaikystėje, o metams bėgant juos pakeisti vis sunkiau. Deja, vaikai šiandien vis dar vartoja pernelyg daug saldžių, nesveikų maisto produktų, pernelyg mažai juda, o tėvams skirti pakankamai dėmesio vaikų mitybai dažnai pritrūksta laiko.
Vaikystėje formuojami įgūdžiai ir įpročiai yra tvirčiausi - tai, ką išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, dažnai išlieka visam gyvenimui. Mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas yra trys pagrindiniai sveiko gyvenimo ramsčiai. Tai patvirtina tiek moksliniai tyrimai, tiek specialistų praktika.
Ugdymo įstaigose sveikatai palanki mityba yra užtikrinama vadovaujantis aiškiais principais, kurie nustatomi teisės aktais ir sveikatos specialistų rekomendacijomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas subalansuotai ir įvairiai mitybai, kad vaikai gautų visas reikalingas maistines medžiagas - baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus ir mineralus.
Stasė Ustilaitė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė, sako, kad vaikų sveikatai ir gerovei ugdymo įstaigose visada buvo ir yra skiriamas ypatingas dėmesys. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše išskirti - kasdienio gyvenimo įgūdžiai, sveikos mitybos ir higienos įpročių formavimas, fizinio aktyvumo skatinimas, emocijų suvokimo lavinimas, gebėjimas užmegzti santykius su suaugusiais ir bendraamžiais. Visa tai tiesiogiai prisideda prie vaiko sveikatos, nes sveikatai palanki mityba neatsiejama nuo sveiko gyvenimo būdo.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose daug dėmesio skiriama vaikų fizinio aktyvumo, sveikos mitybos bei higienos įgūdžių ugdymui. Darželiuose vaikų mityba yra griežtai reglamentuojama. Tad vaikams tiekiamas maistas, anot pašnekovės, yra subalansuotas, įvairus ir atitinka visus nustatytus reikalavimus.
Dantų ėduonis: paplitimas ir rizikos veiksniai
Dantų ėduonis - labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. 2019 metų duomenimis, šios ligos paplitimas išsivysčiusiose Šiaurės šalyse siekė 60-90 procentų. 2017 metų duomenimis, pasaulyje 621 milijonas vaikų turėjo negydytą dantų ėduonį. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje 1-9 metų amžiaus vaikų negydyto pieninių dantų ėduonies paplitimas siekė 48 procentus.
Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones.
I dalis: Kaip prižiūrėti pieninius dantis ir išvengti ėduonies
Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų, o laikui bėgant burnoje natūraliai esančios bakterijos ima gaminti rūgštis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį. Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gėrimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Tai paskatina greitas šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempas bei informacijos apie mitybą gausa (kuri dažnai būna klaidinanti ir prieštaringa, ypač internete ar socialiniuose tinkluose).
Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros. Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi.
Kėdainių lopšelių-darželių tyrimo rezultatai: mitybos įpročiai ir sveikatos vertinimas
Tyrimo metodika
Buvo vykdomas vienmomentinis anoniminės apklausos tyrimas 2020 m. spalio - gruodžio mėn. Kėdainių miesto dviejuose lopšeliuose-darželiuose. Taikyta tikslinė atranka. Apklausti buvo tik ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai. Pagal tuo metu Kėdainių rajone esančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių, taikant 95 proc. tikimybę ir 5 proc. paklaidą, gautas imties dydis - 318. Iš viso abi ugdymo įstaigas lankė 430 vaikų (vieną 214, kitą - 216). Užpildyti 319 (74,2 proc.) klausimynų. Vykdant apklausą buvo laikomasi konfidencialumo, anonimiškumo, savanoriškumo principų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 26 for Windows versiją. Taikyta aprašomoji statistika, buvo skaičiuojami vidurkiai, minimumas ir maksimumas tam tikriems rodikliams.
Sociodemografinių veiksnių įtaka mitybai
Nustatyta, kad sociodemografiniai veiksniai lėmė vaikų mitybos ypatumus. Aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikų, kurie pusryčiavo visada, buvo reikšmingai daugiau lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis. Taip pat dirbančių tėvų vaikai dažniau rinkosi sveikesnius pusryčius lyginant su tėvais, kurie nedirbo.
Socialinis statusas lėmė ir vaikų užkandžiavimo ypatumus; nedirbančių tėvų vaikų, kurie visada užkandžiavo, buvo reikšmingai daugiau, lyginant su dirbančių tėvų vaikais. Taip pat dirbančių tėvų vaikai dažniau valgė troškintus gaminius. Šviežių vaisių ir daržovių valgymo ypatumai bei mėsos rūšies pasirinkimas taip pat turėjo ryšį su tėvų išsilavinimu.
Vaikų mitybinė būklė ir sveikatos vertinimas
Vertinant vaikų mitybinę būklę ir subjektyvią sveikatą, nustatyta, kad daugumos (66,8 proc.) apklaustųjų šeimų mityba yra iš dalies subalansuota, taip pat 74,6 proc. apklaustųjų pažymėjo šeimose neturintys problemų su viršsvoriu ir savo vaikų mitybos įpročius dauguma (75,0 proc.) vertino patenkinamai.
Dauguma (73,0 proc.) tėvų savo vaikų sveikatos būklę įvertino teigiamai, ir per pastaruosius metus sveikatos būklė tik gerėjo. Sveikatos sutrikimai tokie kaip dantų ligos ar alerginės ligos - reti. Dauguma (62,7 proc.) tėvų savo vaikų dantų būklę vertino gerai, o maisto alergijas ar netoleravimus turėjo tik 8,8 proc.
| Rodiklis | Procentinė dalis |
|---|---|
| Iš dalies subalansuota mityba | 66,8% |
| Šeimose neturi problemų su viršsvoriu | 74,6% |
| Mitybos įpročius vertino patenkinamai | 75,0% |
| Sveikatos būklę vertino teigiamai | 73,0% |
| Vaikų dantų būklę vertino gerai | 62,7% |
| Turi maisto alergijų ar netoleravimų | 8,8% |
Apetito ir mitybos įpročių sąsajos
Taip pat nustatyta, kad vaikai, pasižymintis geru apetitu, pusryčius valgė dažniau nei vaikai, pasižymintys blogu apetitu. Tokie vaikai valgė daugiau kartų per dieną ir dažniau pusryčiams rinkosi košes. Tokie vaikai daugiau suvartojo ir mėsos produktų.
Vaikai, kurių mityba subalansuota, valgė daugiau šviežių daržovių, bet tuo pačiu ir saldumynų. Vaikai, kurių mitybos įpročiai yra blogi arba patenkinami, dažniau rinkosi gėrimus iš prekybos centrų.
Svorio ir mitybos ypatumų ryšys
Analizuojant subjektyvios sveikatos sąsajas su mitybos ypatumais, nustatyta mažai reikšmingų sąsajų. Vaikų svorio įvertinimas turėjo sąsajų su bulvių traškučių valgymo ypatumais. Vaikai, kurių svoris buvo įvertintas kaip normalus, bulvių traškučius valgė dažniau, lyginant su kitomis grupėmis.
Vaikų svorio kitimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp užkandžiaujančių ir neužkandžiaujančių vaikų. Vaikai, kurių svoris padidėjo per pastaruosius metus, užkandžiavo dažniau, lyginant su vaikais, kurių svoris nekito arba mažėjo. Vaikai, kurių svoris padidėjo, šviežių vaisių namuose valgė dažniau, negu vaikai su nepakitusiu ar sumažėjusiu svoriu.
Sveikos mitybos ir burnos higienos rekomendacijos
Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys.
Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4-6 m. vaikas turėtų gerti pakankamai vandens.
Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas.
Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai). Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta.
Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje. Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
Ugdymo įstaigų vaidmuo formuojant sveikus įpročius
Ugdymo įstaigos dalyvauja įvairiose sveikatą stiprinančiose programose. Pavyzdžiui, vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą. Darželiai nemokamai gauna šviežių vaisių, daržovių, pieno produktų. Tačiau svarbu ne tik tiekti sveiką maistą, bet ir ugdyti vaikų supratimą apie maisto kilmę, jo naudą, formuoti sveikos mitybos įpročius.
Darželiuose vykdomos patyriminės veiklos, leidžiančios vaikams pažinti maistą visais pojūčiais - paliesti, pauostyti, paragauti, stebėti, kaip jis auga. Tokios veiklos padeda įtraukti net ir išrankius valgytojus, nes vaikai, matydami valgančius draugus, drąsiau patys išbando naujus produktus.
Mokytojų darbas ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius glaudžiai siejasi su šeimos vaidmeniu. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį. Pastaraisiais metais pastebima, kad tėvų sąmoningumas mitybos klausimais auga. Vis daugiau šeimų domisi sveika mityba, rūpinasi vaikų gyvenimo būdu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
