Kūrybiškumas - nors ir nemažai tyrinėtas, tačiau vis dar gana nepažintas, sudėtingas reiškinys. Šiais laikais vis dažniau į kūrybiškumą žvelgiame ne tik kaip į „kažką meniško”, bet ir kaip į organizacijos vertybę ar itin vertinamą darbuotojų elgesį. Kūrybiškumas - tai nestandartinis, kūrybiškas mąstymas, leidžiantis rasti optimalius konkrečios problemos sprendimo būdus taip, kad ją būtų galima išspręsti su nedidelėmis pastangomis ir gauti geriausią įmanomą rezultatą.

Dažnai manoma, kad kūrybiškumas yra paslaptinga jėga, kuri atsiranda tik atsitiktinai. Kūrybiškumas nebūtinai turi būti įgimtas, bet dažnai atsiranda dirbant su savo protu ir nuolat peržengiant savo asmeninio komforto ribas mąstant ir veikiant. Tam tikra prasme kūryba yra logikos priešingybė, tačiau tai nereiškia, kad ja pasižymintys žmonės elgiasi nelogiškai, tiesiog žvelgia į pasaulį daug plačiau.
Viena iš teorijų, kas yra kūrybiškumas - tai netikėtų ryšių kūrimas tarp skirtingų komponentų ir žinių. Ar sukurtas produktas yra kūrybiškas, priklauso nuo to, kokiame laiko ir vietos kontekste jis pateikiamas: objektas bus kūrybiškas, kai aplinkiniams jis atrodys netikėtas, galbūt net smerktinas, tačiau tas pats objektas bus nekūrybiškas, jei aplinkiniams atrodys įprastas.
Yra žinoma, jog žmogus būna kur kas kūrybiškesnis, kai žino, kad jo veikla nėra vertinama ir nebus kritikuojama. Taigi, sukurkite aplinką, kurioje suklydus ar išsakius keistas, neįprastas idėjas, žmogus nebus baudžiamas ar išjuokiamas. Jei norite skatinti tam tikrą elgesį žmoguje, jį pagirkite!
Neribokite savęs ir savo kolegų sakydami „šioje srityje nėra vietos kūrybiškumui“. Taip, griežtai įstatymuose reglamentuotoje veikloje kūrybiškumas bus kur kas subtilesnis, bet vis tiek bus, nei reklamoje ar tapyboje. Kartais kūrybiškumas yra lyg mygtukas, kurį tiesiog reikia įjungti.

Kūrybiškumas taip pat ateina su pasitikėjimu savimi. Deja, kompleksų kupiniems žmonėms sunku kūrybiškai mąstyti, nes jie netiki savo sugebėjimais. Dėl šios priežasties, jei norite dirbti su savimi, pirmiausia turite atsikratyti neigiamo savęs ir savo sugebėjų vertinimo.
Žemiau pateikiame keletą idėjų, kaip išlaisvinti vaizduotę:
Taip pat svarbu paminėti aplinkos svarbą. Tyrimai rodo, kad kūrybingumą sužadinti gali paprasčiausias buvimas prie jūros ar kitų banguojančių vandens telkinių. Gamtos vaizdai, garsai ir kvapai sužadina vaizduotę, o buvimas gamtoje mažina nerimą ir didina dėmesio išlaikymą.
| Metodas | Poveikis kūrybiškumui |
|---|---|
| Atsipalaidavimas (žiovavimas, rąžymasis) | Mažina kognityvinį krūvį, leidžia mintims klaidžioti |
| Aplinkos pakeitimas (gamta) | Mažina kortizolio lygį, gerina nuotaiką |
| Naujų dalykų mokymasis | Suteikia naujų žinių „molio“ idėjų lipdymui |

Vaikų kūrybiškumas įprastai pasireiškia laisvumu, spontaniškumu, minčių, idėjų, sumanymų originalumu. Itin efektyvus metodas - multisensorinis mokymas. Kelių pojūčių naudojimas stimuliuoja daugybę smegenų sričių, todėl pagerėja mokymosi kokybė, stiprėja atmintis. Kol vaikas mokosi atsipalaidavęs, jo smegenys kuria naujas multisensorines asociacijas, taip mažėja nusivylimas ir kognityvinis krūvis.
Disleksiją turintiems moksleiviams naudingos priemonės, tokios kaip modelinas, lipnūs lapeliai ar pypkių valikliai. Šios priemonės padeda identifikuoti ir gebėti panaudoti visus penkis pojūčius, gerina smulkiąją motoriką ir padeda lengviau suprasti bei įsiminti informaciją. Svarbu prisiminti, kad vaikai išmoks tiksliai to, ko mes juos mokysime ir kokius jų gebėjimus diena iš dienos ugdysime.
tags: #issaugok #kurybiskuma #taip #gimsta #isradimai