Dovilė Šakalienė yra žymi Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Seimo narė, teisės psichologė ir žurnalistė. Jos veikla apima įvairias sritis, tačiau ypač ryškiai ji pasisako už žmogaus teises ir vaiko gerovę. Viešojoje erdvėje dažnai kyla klausimų apie jos asmeninį gyvenimą, įskaitant ir tai, ar Dovilė Šakalienė turi vaikų. Šioje apžvalgoje detaliau panagrinėsime jos šeimą, profesinį kelią, ypač svarbias iniciatyvas vaiko teisių srityje, ir su tuo susijusias diskusijas.
Dovilė Šakalienė yra ištekėjusi už Valdo Šakalio. Ji augina sūnų Dominyką.
Apie savo asmeninį gyvenimą ir iššūkius politikė atvirai kalbėjo ir viešai. Laidoje „Valanda su Rūta” Dovilė Šakalienė papasakojo, kaip prieš dvejus metus išgirdo sunkią diagnozę. „Jums vėžys”, - telefonu moteriai pranešė medikė. „Pirmoji mintis buvo, o, Jėzau, ne jau gi tikrai vėžys?! O antroji - taigi mano vaikas yra paauglys! Tada jam buvo 15 metų. Pagalvojau: kokia kiaulystė būtų numirti mamai. Ir tada pasakiau sau - nemirsiu!“ - pasakojo sunkią operaciją ir gydymą atlaikiusi D. Šakalienė. Šis patyrimas akivaizdžiai pabrėžia stiprų jos ryšį su sūnumi ir motinišką pasiryžimą.

Kritikos ir grasinimų akivaizdoje Dovilė Šakalienė taip pat atvirai išreiškė susirūpinimą dėl savo artimųjų. „Mes nieko blogo nepadarėme ir už ką mes turime taip kentėti? Už ką mano vyras turi patirti tokį stresą, už ką mano vaikas turi patirti šitą stresą?“, - su ašaromis akyse klausė politikė. Ji pabrėžė, kad „Dėkoju Dievui, kad aš esu tame pavojuje, nes lengviau yra būti pačiai, negu bijoti dėl savo artimųjų. Šioje visoje situacijoje geriausias dalykas yra tai, kad tai nutiko man, o ne kažkam iš mano artimųjų. Jeigu tai būtų nutikę mano vaikui, tai išgyventi būtų nepalyginamai sunkiau.“
Dovilė Šakalienė gimė 1978 m. birželio 1 d. Kaune. 1996 m. baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. 2001 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigė psichologijos studijas (bakalauras), o 2003 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės psichologijos magistro išsilavinimą. 2004-2005 m. ji dėstė Mykolo Romerio universitete asocialaus elgesio psichologiją bei kriminalinę psichologiją.
Nuo 2004 iki 2015 m. Dovilė Šakalienė dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute, kur jos karjera kilo nuo projektų vadovės iki vykdančiosios direktorės. 2011-2015 m. ji taip pat buvo „Žinių radijo“ laidų „Žmogus žmogui“, „Kas graužia tėvus” ir „Nepaprastos istorijos” autorė, vedėja ir prodiuserė. Iki 2016 m. ji aktyviai dirbo teisėkūros ir politikos įgyvendinimo darbo grupėse Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijose bei įvairiose tarptautinėse grupėse. Daugelį metų aktyviai dirbo inicijuojant perėjimą nuo institucinės globos prie paslaugų šeimoje bei bendruomenėje.

Dovilė Šakalienė yra žinoma dėl savo darbo smurto prevencijos ir vaiko teisių apsaugos srityje. Būdama Seimo nare, ji inicijavo naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris buvo priimtas 2017 m. vasario 14 d. Šiuo įstatymu buvo numatyta absoliuti nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus, aiškesnis mechanizmas vaikų teisių apsaugos tarnyboms, leidžiantis greičiau reaguoti į grėsmę vaikui, bei nustatyta grėsmės lygių sistema, pagal kurią galima spręsti, ar būtina vaiką laikinai paimti iš jam nesaugios aplinkos. Lietuva tapo 53-iąja pasaulio šalimi, uždraudusia visų rūšių smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba buvo reformuota (įsigaliojo nuo 2018 m.).
Ši iniciatyva, visuomenėje žinoma kaip „Matuko reforma“, sulaukė ne tik teigiamų vertinimų, bet ir didelio visuomenės pasipriešinimo. Dalis Lietuvos šeimų teigė, kad „tarnybos ėmė atiminėti vaikus iš šeimų be jokios didelės priežasties, o tėvai po truputį pradėjo nebetekti galių auklėjant savo vaikus.“ 2018 m. visą Lietuvą sudrebino Kručinskų drama, kai iš kauniečių šeimos buvo atimti vaikai po to, kai praeivis užfiksavo, kaip motina suduoda vaikui per sėdmenis. Po to laiko šalyje nuvilnijo dar ne vienas skandalas. Akivaizdu tapo, kad „Matuko reforma“ tapo puikia manipuliacine priemone besiskiriantiems tėvams ir tą parodė pernai metais Palangoje tarnybų jėga nuo mamos išplėštas vaikas, šiems besislapstant, kad mažametis nebūtų grąžintas tėvui.
Dovilė Šakalienė tvirtai gina įstatymo nuostatas, teigdama, kad „kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus, nebijodamas eiti namo, nebijodamas, kad jį muš ar jam neduos valgyti. Aš už tai stovėsiu tol, kol būsiu gyva.“ Ji pabrėžia, kad smurtas gimdo smurtą, o vaikai yra mūsų veidrodis - jei norime juos išmokyti pagarbos ir atsakomybės, turime to mokyti savo pavyzdžiu. Politikė teigia, kad tėvystė be smurto, vaiko auginimas be diržo, nepanaikina vaiko atsakomybės jausmo. Priešingai, būtent smurtinės patirtys vaikystėje didina agresyvaus elgesio ir nusikaltimų tikimybę tiek paauglystėje, tiek suaugus.
Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų liudija, kad vaikų patirtas smurtas bei nepriežiūra prognozuoja padidintą delinkventinio elgesio tikimybę paauglystėje (Lansford, Dodge, Pettit, Bates, Crozier, & Kaplow, 2002; Cicchetti & Manly, 2002; Loeber & Stouthamer-Loeber, 1998; National Counsel on Crime & Delinquency, 1993; Dodge, Pettit, Bates, & Valente, 1995; Kelley, Thornberry, & Smith, 1997; Patterson, 1995; Widom, 1992). Smurtinė tėvystė 9 kartus padidina vėlesnio vaiko delinkventinio elgesio tikimybę bei tokio elgesio tęstinumą (Crowley, Mikulich, Ehlers, Hall, & Whitmore, 2003; Wiebush, Freitag, & Baird, 2001).
Tyrimai liudija, kad iš artimiausių žmonių patirtas smurtas neigiamai paveikia vaiko emocinės empatijos lygį - gebėjimą įsijausti į kito žmogaus savijautą (Matto, Strolly-Goltzman, Ballan, 2014). Kai dėl smurto patiriama psichologinė kančia tampa nepakeliama, vaikas, saugodamas save, ima neigti savo jausmus. Tyrimai rodo, kad dažna bei intensyvi fizinė prievarta prieš vaiką susijusi su dar sunkesniu sutrikimu - psichopatinių bruožų išsivystymu bei asocialios asmenybės sutrikimu (Dargis, Newman, Koenigs, 2015). Emocinė prievarta vaikystėje, sąsajoje su neurobiologiniais ir asmenybės ypatumais, taip pat padidina psichopatinių bruožų išsivystymo tikimybę (Schimmenti, A., Di Carlo, G., Passanisi, A., & Caretti, V. 2015). Vaikai, turintys specifinę monoamino-oksidazės-A geno variaciją, yra labiau linkę išvystyti delinkventinį elgesį, jei patyrė smurtą vaikystėje (Davies N., 2018). Smurtinė tėvystė ne tik veikia paauglių polinkį nusikalsti tiesiogiai, bet ir iškreipia jų emocijas ir suformuoja vidinį smurto pateisinimo mechanizmą.

2016-2020 m. Dovilė Šakalienė buvo Seimo narė, išrinkta su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o nuo 2020 iki 2024 m. - Seimo narė, išrinkta Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše. Ji taip pat ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Etikos ir procedūrų komisijos narės pareigas.
2024 m. gruodžio 12 d. Dovilė Šakalienė tapo Lietuvos krašto apsaugos ministre, po to, kai Gintautas Paluckas buvo paskirtas premjeru. Jos pavardė tapti naująja krašto apsaugos ministre ne vieną nustebino, ypač turint omenyje jos ankstesnę veiklą socialinių reikalų srityje. Visuomenė klausė, ar apskritai nėra galimybės į tokias pareigas paskirti „adekvataus“ gynybos ministro, turinčio ilgametę patirtį šioje srityje. Šis sprendimas buvo argumentuojamas D. Šakalienės pastangomis priklausant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) praėjusios kadencijos metu ir taip ketverius metus „kuriant savo įvaizdį kaip išmanančios nacionalinio saugumo politikos klausimus.“

Tapusi ministre, D. Šakalienė teigė, kad naujų vėjų pūsti į ministeriją iškart nesiimtų - tęstų savo pirmtako Lauryno Kasčiūno darbus, tarp kurių - Vokietijos brigados priėmimas, finansavimo gynybai didinimas, ginkluotųjų pajėgų stiprinimas, divizija. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikina, kad Lietuvai ruošiantis galimoms grėsmėms reikia veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj. Nors, akcentuoja ji, artimiausiu metu valstybei karinė intervencija negresia - jai nutikus nebebūtų laiko kažką keisti.
Ministrės kadencijos metu kilo ir kontroversijų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kritikavo Dovilę Šakalienę dėl netinkamai vykdomų pareigų bei kompetencijos trūkumo, o Prezidentūra ją gynė. Taip pat generalinei prokuratūrai buvo perduota informacija apie neva ministrės nurodymą ministerijos pavaldžioms struktūroms saugoti jos šeimos namus. Buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Elegijus Paulavičius teismui apskundė sprendimą jį atleisti iš pareigų, tvirtindamas, kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, atleisdama pulkininką, piktnaudžiauja įgaliojimais.

Pagal turimą informaciją, 2025 m. spalio 22 d. Dovilė Šakalienė buvo atstatydinta ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės po nesutarimo dėl 2026 m.