Meniu

Nėštumo kraujo tyrimai: išsami informacija apie rodiklius ir jų reikšmę

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kuriuos padeda stebėti ir įvertinti įvairūs kraujo tyrimai. Šie tyrimai yra gyvybiškai svarbūs ne tik ankstyvam nėštumo nustatymui, bet ir vaisiaus vystymosi stebėsenai, galimų komplikacijų ar apsigimimų rizikos įvertinimui, taip pat motinos sveikatos priežiūrai.

Chorioninis gonadotropinas (HCG): pagrindinis nėštumo rodiklis

Chorioninis gonadotropinas (hCG) - tai hormonas, natūraliai gaminamas nėštumo metu. Jis yra vienas ankstyviausių biologinių nėštumo žymenų. HCG - tai hormonas, kurį pradeda gaminti moters organizmas labai ankstyvame nėštumo etape. Jį išskiria besiformuojanti placenta, todėl šis hormonas yra pagrindinis ankstyvo nėštumo rodiklis. HCG pradeda gamintis po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdos gleivinėje. Iš pradžių hormonas aptinkamas kraujyje, vėliau - šlapime. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu hCG palaiko geltonkūnio funkciją ir skatina progesterono gamybą. HCG yra hormonas, sudarytas iš alfa (α) ir beta (β) subvienetų. Beta HCG gamina placenta nėštumo metu, taip pat germinatyvinės vėžinės ląstelės. Šį hormoną sekretuoja placentinis audinys po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos į gimdos sienelę. Ankstyvuoju nėštumo periodu HCG palaiko geltonkūnio funkcionavimą, kuris yra būtinas progesterono (PGN) sintezei ir nėštumo palaikymui. Šis hormonas yra ne tik svarbus fiziologinis reguliatorius, bet ir vienas pagrindinių normalaus nėštumo laboratorinių rodiklių.

Nenėščioms moterims ir vyrams hCG paprastai neaptinkamas arba jo koncentracija yra labai maža. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml).

Nėštumo nustatymas ir eigos stebėjimas HCG tyrimu

HCG tyrimas atliekamas tiriant kraują arba šlapimą. Beta-HCG kraujyje gali būti aptinkamas praėjus 6-10 dienų po ovuliacijos. Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą atliekant hCG tyrimą praėjus 6-10 dienų nuo apvaisinimo pradžios. HCG tyrimas dažniausiai atliekamas, kai įtariamas nėštumas - pvz., vėluoja mėnesinės, pasireiškia pykinimas, krūtų jautrumas ar kiti pirmieji nėštumo simptomai. Vėluojančios menstruacijos - bene dažniausia priežastis griebtis nėštumo testo. Pykinimas, vėmimas ar dėl hormono progesterono ėmęs kamuoti nuovargis - taip pat stiprūs ankstyvo nėštumo požymiai. HCG kraujo tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia - jį galima atlikti tiek nevalgius, tiek po valgio. HCG tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį iš venos. HCG tyrimas gali būti atliekamas po 3 - 5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo.

HCG tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti ankstyvą nėštumą (jau 6-8 dienos po pastojimo), nustatyti nėštumo laiką bei stebėti jo eigą. Jo tikslumas siekia iki 98 %. Jei HCG lygis pakilęs, tai dažniausiai parodo nėštumą. Kuo daugiau nėštumui savaičių, tuo didesnė HCG koncentracija nustatoma. Normalaus nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje auga labai greitai - per pirmąsias 6 savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienos ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 U/L). Normalaus nėštumo metu po šio laikotarpio HCG koncentracija pradeda laipsniškai mažėti. Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, HCG kiekis padvigubėja kas 2 - 3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. Įprastai daugiavaisio nėštumo metu HCG lygis būna aukštesnis.

HCG ir nėštumo komplikacijos

HCG lygis taip pat yra svarbus diagnostikos rodiklis negimdinio (ektopinio) nėštumo arba gresiančio persileidimo atvejais. HCG tyrimas gali padėti nustatyti negimdinį nėštumą. Jei nėštumas - už gimdos ribų, hCG koncentracija serume - mažesnė, palyginti su normalaus nėštumo. Šis tyrimas parodo tiek gimdinį, tiek negimdinį (ektopinį) nėštumą - kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje, todėl rekomenduojama gydytojo ginekologo konsultacija. Tokiais atvejais HCG ir progesterono lygiai būna sumažėję, todėl rekomenduojama šiuos hormonus matuoti pakartotinai, kas keletą dienų, siekiant patikslinti diagnozę.

Tačiau, jei HCG lygis toliau didėja arba nenormaliai keičiasi, tai gali rodyti trofoblastines ligas, tokias kaip chorionkarcinoma. Šios retos patologijos išsivysto gimdoje, dažniausiai po pūslinės nėštumo, aborto ar net normalaus nėštumo. Nors chorionkarcinoma sudaro tik apie 1 % ginekologinių navikų, ankstyvas HCG tyrimas, ypač laisvo beta subvieneto matavimas, yra labai svarbus šiai ligai diagnozuoti.

Kadangi HCG lėtai pasišalina iš organizmo, po aborto jo koncentracija kraujyje ir šlapime gali būti aptinkama dar 3-6 savaites. Chorioninis gonadotropinas iš kraujo pasišalina lėtai, todėl po persileidimo ar aborto praėjus 3-6 sav. hCG tyrimas atliekamas daugelyje laboratorijų.

HCG lygio supratimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu 📈🤰

HCG tyrimas vaisiaus apsigimimų rizikos įvertinimui

HCG yra naudojamas ir vaisiaus apsigimimų rizikos įvertinimui. Beta-hCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Nėštumui vystantis tyrimas gali padėti nustatyti dviejų pagrindinių genetinių ligų - Dauno arba Edvardso sindromų - tikimybę. Antrojo nėštumo trimestro metu kartu su AFP (alfa fetoproteinu) ir uE3 (laisvu estrioliu) atliekamas PRISCA-II tyrimas, kuris leidžia įvertinti genetinių ir vystymosi anomalijų riziką. Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Taip pat gali būti atliekama choriono gaurelių biopsija.

HCG kaip vėžio žymuo

Be nėštumo diagnostikos, HCG taip pat naudojamas kaip vėžio žymuo gemalo (sėklidžių ir kiaušidžių) navikų diagnozei bei jų stebėsenai. Šis rodiklis taip pat yra naudojamas kaip vėžio žymuo, nes jo β subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių. Beta-hCG tyrimas naudingas ne tik onkologinių ligų diagnostikai, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui - gydymo metu rodiklio mažėjimas rodo gerą atsaką į gydymą, o išliekant aukštam ar kylant rodo neefektyvų gydymą. Jeigu po gydymo randame padidėjusį beta-hCG - galime įtarti ligos atsinaujinimą.

Kiti svarbūs kraujo tyrimai nėštumo metu

Ginekologui akušeriui nustačius nėštumą, suplanuojami sekantys vizitai ir tyrimai. Štai keletas pagrindinių kraujo tyrimų, kurie atliekami nėštumo metu, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą:

Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas

Tyrimas atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.

Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM)

Atliekamas pirmo apsilankymo metu (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės suvartojimo). Pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. imamas kraujas. Šis tyrimas skirtas gestacinio diabeto diagnostikai.

Infekcijų patikra

Daugelis infekcijų nėštumo metu gali būti itin pavojingos motinai ir vaisiui. Todėl atliekami įvairūs kraujo tyrimai, siekiant nustatyti buvusias ar esamas infekcijas:

Sifilis

Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Atliekamas nėštumo pradžioje.
ŽIV

ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti. Atliekamas nėštumo pradžioje.
Hepatitas B

Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Atliekamas nėštumo pradžioje.
Raudonukė

Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
Toksoplazmozė

Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Atliekami antikūnų (IgG ir IgM) tyrimai iš kraujo, jeigu nustatoma indikacijų.
Citomegalo virusas

Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą arba ascendentiniu būdu (pro šlaplę). Eiga nėščiajai dažniausiai besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso, tačiau esant simptomams ar rizikos veiksniams, gali būti atliekami kraujo tyrimai antikūnams nustatyti.
Lytiškai plintančios ligos

Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Atliekamas nėštumo pradžioje.
Herpes Simplex virusas (HSV)

HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. Tyrimai atliekami nustatant antikūnus kraujyje.

Pagrindinių nėštumo kraujo tyrimų apžvalga

Šioje lentelėje apibendrinami svarbiausi nėštumo metu atliekami kraujo tyrimai, jų atlikimo laikas ir pagrindinė reikšmė:

Tyrimas	Atlikimo laikas	Ką rodo ir kodėl svarbus
HCG kraujo tyrimas	Nuo 6-8 dienos po pastojimo, 11-14 sav. ir vėliau pagal poreikį	Ankstyvas nėštumo patvirtinimas, nėštumo eigos stebėjimas, negimdinio nėštumo ar persileidimo rizikos vertinimas, chromosominių anomalijų (Dauno, Edvardso) rizikos įvertinimas, trofoblastinių ligų diagnostika, vėžio žymuo.
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas	Pirmo apsilankymo metu (iki 12 sav.), kartojamas 27-28 sav.	Svarbus dėl galimos Rh konflikto rizikos tarp motinos ir vaisiaus.
Sifilio patikra	Nėštumo pradžioje	Ligai negydant, gali sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir kūdikiui, įgimto sifilio prevencija.
ŽIV patikra	Nėštumo pradžioje	Užkerta kelią viruso perdavimui kūdikiui nėštumo metu, gimdant ar žindant.
Hepatito B patikra	Nėštumo pradžioje	Svarbus siekiant išvengti viruso perdavimo naujagimiui.
Raudonukės antikūnų tyrimas	Iki 13 sav., neigiamo rezultato atveju kartojamas 24 sav.	Raudonukės virusas turi stiprų teratogeninį poveikį, sukelia vaisiaus apsigimimus.
Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM)	Pirmo apsilankymo metu	Gestacinio diabeto diagnostika.