Institucinės globos pertvarka Vilkaviškio regione: Laimutės Bagdanavičienės ekspertizė ir iššūkiai
Vilkaviškio rajono savivaldybė aktyviai dalyvauja procese, kuris skirtas pertvarkyti ilgalaikę globą, siekiant pereiti nuo institucinės prie bendruomeninių paslaugų. Šis perėjimas yra dalis didesnio projekto, kuris apima Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionus, ir yra orientuotas į tai, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo ar jos negalios, turėtų galimybę gyventi visavertį gyvenimą savo bendruomenėje.
Ekspertės Laimutės Bagdanavičienės indėlis ir koordinavimas
Laimutė Bagdanavičienė, iki šiol Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė, aktyviai koordinavo projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ eigą Vilkaviškio rajone. Lapkričio 9 d. savivaldybėje ji pristatė institucinės globos pertvarką, kurios tikslas - sudaryti sąlygas be tėvų likusiems vaikams augti šeimoje ar jai artimoje aplinkoje, o ne valdiškose įstaigose.
L. Bagdanavičienė taip pat pristatė ir supažindino Savivaldybės vadovus su naująja projekto koordinatore Daiva Jermaliene, kuri perims visas pareigas. Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė atkreipė dėmesį, kad institucinės globos pertvarka siekiama sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo artimiesiems gauti individualias, pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui - augti šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje. Ilgalaikė Vilkaviškio rajono savivaldybės vizija yra sukurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi reikalingas ir suprastas.
Projekto „Tvaraus perėjimo...“ etapai ir įgyvendinimas
Projektas "Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Vidurio ir vakarų Lietuvos regione" yra svarbus žingsnis. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija deda pastangas įgyvendinti šį projektą. Šio projekto rėmuose buvo skelbtas socialinių dirbtuvių Vilkaviškio rajono savivaldybėje partnerių atrankos konkursas. Tai rodo savivaldybės įsipareigojimą bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą prie bendruomeninių paslaugų.
Pertvarka vykdoma etapais:
- Pirmasis etapas (2014-2018 m.): Šis etapas, prasidėjęs 2014 m. ir trunkantis iki 2018 m., apima parengiamuosius darbus, sąlygų kūrimą ir paslaugų teikimą, didinant jų prieinamumą.
- Antrasis etapas (iki 2020 m.): Jo metu bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujų formų paslaugos tikslinėms grupėms. Šios grupės apima vaikus bei kūdikius, likusius be tėvų globos, vaikus ir jų šeimas, patiriančias riziką, vaikus ir jaunimą bei suaugusiuosius, turinčius proto ar psichikos negalią, bei jų šeimas.
Institucinės globos žala ir bendruomeninių paslaugų būtinybė
Viešnia L. Bagdanavičienė akcentavo, kad institucinės globos įtaka vaikui, netekusiam tėvų, yra neigiama. Anot jos, visavertis gyvenimas gali būti tik gyvenant šeimoje ar šeimai artimoje aplinkoje (įtėviai, globėjai, šeimynos). Ekspertė pabrėžė:
„Asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove. Atsižvelgus į kaštus, tampa akivaizdu, jog institucinė globa, lyginant su kitomis alternatyvomis, yra pati neekonomiškiausia sistema.“
Negalią turinčių žmonių gyvenimas, kaip kalbėjo L. Bagdanavičienė, turi būti orus, jie turi gauti reikiamas paslaugas - to šiuo metu trūksta. Ne kartą pabrėžta ir tai, kad reikia keisti visuomenės požiūrį. Susitikimo metu buvo apžvelgta bendra situacija regionuose, pastebint tendenciją, kad asmenų, turinčių emocinių ar psichikos sutrikimų, daugėja. Dėl to sparčiai auga bendruomeninių paslaugų asmenims su negalia poreikis.
Statistika apie globą institucijose
Kaip rodo statistika, 2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų - iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc. vaikų, elgesio ir emocijų sutrikimų - 20 proc. vaikų, vidutinė ir sunki negalia nustatyta 10 proc. vaikų. Šalyje be tėvų globos yra likę beveik 2 proc. vaikų nuo bendro Lietuvos vaikų skaičiaus (2015 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 525 tūkst. vaikų). Iš jų apie 38 proc. (2015 m. duomenimis, - 3275 vaikams) vaikų globa nustatyta socialinės globos institucijose.
Vilkaviškio rajono progresas ir susiduriantys iššūkiai
Susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Simona Bikaitė, aptarti Vilkaviškio rajone jau vykdomi pertvarkos darbai. Taip pat kalbėta ir apie netolimoje ateityje laukiančias veiklas - Savivaldybėje įkurto globos centro veiklų stiprinimą.
Pokalbio metu daug dėmesio skirta siekiui pertvarkyti Kybartų vaikų globos namus į Bendruomeninius globos namus. Reorganizuojant šią įstaigą, vaikai bus apgyvendinti butuose ar namuose įvairiose rajono vietovėse. Vilkaviškio mieste jau pritaikytas Savivaldybės 4 kambarių butas Bendruomeniniams šeimos namams, kuriuose gyvens 5 Kybartų vaikų globos namų auklėtiniai. Diskutuota, koks likimas laukia Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namų.
Atvejo vadybos paslaugų svarba
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre vyko susitikimas, skirtas aptarti atvejo vadybos paslaugų teikimą asmenims, turintiems psichikos ir (ar) intelekto negalią. Atvejo vadybininkai atlieka esminę koordinacinę funkciją, ieškodami potencialių pagalbos ir paslaugų stokojančių asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, bei vertindami jų poreikius. Tai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo gautų individualizuotą pagalbą ir paramą, atitinkančią jo unikalius poreikius.
Regiono trūkumai ir poreikiai
Ekspertė Laimutė Bagdanavičienė kalbėjo ir apie laikino atokvėpio bei palydimosios globos teikimą (savarankiškas gyvenimas, prižiūrint atitinkamam darbuotojui), tačiau kol kas tai tik planuose. Kaip regiono trūkumus Laimutė Bagdanavičienė įvardijo neišplėtotą vaikų globos (rūpybos) šeimoje sistemą - globėjai, globodami (rūpindamiesi) vaikus (vaikais), pasigenda įvairios specialistų pagalbos. Kuriant institucinei globai alternatyvias socialines paslaugas planuose pasigendama vaikų globos formų įvairovės, konkrečių priemonių ir lėšų. Tik Šakių ir Marijampolės savivaldybės 2017 m. teikė šias paslaugas. Pastebėta, kad trūksta strategijos, kaip užkirsti kelią kūdikių ir vaikų iki 3 metų patekimui į vaikų globos įstaigas. Atkreiptas dėmesys, kad nepakankamai teikiama socialinės priežiūros paslaugų vaikams su negalia (proto ir psichine) bei jų šeimos nariams, neefektyviai dirba šias paslaugas savivaldybėje teikiančios visuomeninės organizacijos. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad regione labai trūksta vaikų dienos centrų, daug socialinės rizikos šeimų.
Institucinės globos pertvarkos klasterio susitikimai ir diskusijos
Marijampolės regione, Vilkaviškio socialinės pagalbos centre, gegužės 11 d. įvyko Institucinės globos pertvarkos klasterio dalyvių susitikimas. Jo metu buvo apžvelgta Projekto ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ eiga, veiklos ir artimiausi planai. Susitikime dalyvavo Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė Laimutė Bagdanavičienė, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr. konsultantė, lektorė Jūratė Griciūtė, Vilkaviškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė. Po ekspertės pranešimo apibendrinimo diskusija pakrypo savivaldybių prioritetų klausimo link. Susitikimo metu kaip ypatingai svarbus akcentuotas savivaldybių bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis institucijomis, vietinio verslo atstovais, įvaikintų vaikų šeimomis, bendruomeninių namų vadovais.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus partnerė visų savivaldybių, kurioms rūpi, kurioms svarbu ir kurios nori kalbėtis apie šeimos gerovę, socialinių paslaugų plėtrą. Kviečiame savivaldybes bendrauti su jau įkurtais bendruomeniniais šeimos namais, iš jų semtis patirties, nebijoti klausti, nebijoti veikti. Pagalbos visuomet galima atrasti, reikia tik pirmo žingsnio, strateginio sprendimo bei aiškių prioritetų paskirstymo“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Kritika ir abejonės dėl pertvarkos įgyvendinimo
Išklausęs pristatymą pirmasis pratrūko vicemeras Edgaras Pilypaitis. Jis piktinosi, kad didžiuliai pinigai (vien pertvarkos vykdymo pasirengimui skirta 7 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų) nueina planų kūrimui, situacijos aiškinimuisi ar leidinukams, o tie, kam iš tikrųjų reikia pagalbos, jos negauna.
„Nežinau, ar gerai, kad kalbu, nes gal pasėsiu daugiau abejonių, bet nežinau, kaip galima nutylėti. Mes vietoj vienos didelės institucijos padarom daug mažų, o to, kas yra, mes niekaip nesustiprinam. Pristatyme daug kartų girdėjau: darbuotojai, darbuotojai, bet jie irgi besikeičiantys. Kokybiškai nemanau, kad tai bus gerai“, - skeptiškai viešnios pristatymą vertino E. Pilypaitis. Jis retoriškai teiravosi: nejau manoma, kad be tėvų likusių vaikų globą perkėlę bendruomenėms mes išspręsime problemą? Juk probleminių vaikų dažniausiai niekas nenori, tad kas pasikeis, perėjus nuo institucinės globos prie globos šeimoje, bendruomenėje?
„Gal tuos probleminius vaikus aptverti? Nežinau, kaip čia pagerės, bet vienas vaikas tebelaukia eilėje, kad patektų į globos namus. Neišspręsta, ir kur dėti neįgalius vaikus“, - nevyniodamas žodžių į vatą kalbėjo vicemeras. Jis svarstė, kodėl, tarkim, didesnės pagalbos negalėtų sulaukti šeimynos, kurios būdamos stipresnės taptų pavyzdžiu kitiems, gal atsirastų daugiau norinčių jas steigti. Kodėl negalima prie dabar esančių įstaigų padidinti specialistų skaičių?
„Valstybė tiesiog diskredituoja ir tyčiojasi iš to, ką turi. Taip ministerijai ir galite perduoti“, - konstatavo mero pavaduotojas. Pinigai, skirti pertvarkai (iš viso planuojama išleisti 77,5 mln. eurų), didžiuliai, bet kol kas, kaip daugelis mano, einama ne ta linkme, nes vaikų gyvenimas nuo dokumentų ir studijų kūrimo nepagerės. Taigi ar tikrai pertvarka pradėta nuo to galo? Tai, kad kol kas ypač daug klausimų, pritarė ir Sveikatos ir socialinės politikos komiteto pirmininkas Arvydas Šlėderis. Jis teiravosi, kas bus po bandomojo paslaugų teikimo laikotarpio.
„Tarkim, teikiame atokvėpio ar kitą paslaugą, o kas paskui, po tų 16 mėn.? Paimame ir nutraukiame? Kokioje vietoje atsiduria tas žmogus?“ - klausimus kėlė tarybos narys. Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė patikino, kad tęstinumą turės užtikrinti savivaldybė. Šis jos paaiškinimas sukėlė susirinkusiųjų juoką, nes jau dabar, kaip kalbėjo šeimyną turinti Genovaitė Dobilevičiūtė, dažnai savivaldybė į juos žiūri kaip į prašytojus, o ir padėti ji nieko dėl savo ribotų galimybių negali. „Ačiū už realias mintis vicemerui, o visa kita - tik gražūs žodžiai“, - kalbėjo šeimynos motina.
Šakių socialinio darbo organizatorė Irena Šakėnienė sakė, jog apie laikino atokvėpio paslaugą jau kalbėta prieš 15 m. „Seniai apie visa tai kalbama. Psichiatro reikia normalioms šeimoms, o ką kalbėti apie problemines. Kodėl negalima tobulinti to, kas sukurta? Apie atokvėpio ar pavadavimo paslaugas jau kalbame 15 m. ir niekas negirdi“, - sakė I. Šakėnienė. Viešnia ragino pasidžiaugti, kad visgi išgirdo... kad ir po 15 m. Tad, nors ir kritikuojama, pertvarka jau vykdoma ir iki 2020 m. turėtų būti įgyvendinta. „Džiaugiuosi, kad kalbamės ir diskutuojame, nes mano misija - jums padėti“, - sakė L. Bagdanavičienė.
Savivaldybės vaidmuo ir iniciatyvos
Visų paslaugų prieinamumą bei teikimą, kaip pabrėžė ekspertė, turi užtikrinti savivaldybė - tai esą jos kompetencija. Vilkaviškio rajono savivaldybė ne tik dalyvauja projekte, bet ir inicijuoja bei remia įvairias veiklas, skirtas gerinti gyvenimą rajono gyventojams. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad nepakankamai teikiama socialinės priežiūros paslaugų vaikams su negalia (proto ir psichine) bei jų šeimos nariams, neefektyviai dirba šias paslaugas savivaldybėje teikiančios visuomeninės organizacijos. Susitikimo metu kaip ypatingai svarbus akcentuotas savivaldybių bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis institucijomis, vietinio verslo atstovais, įvaikintų vaikų šeimomis, bendruomeninių namų vadovais.
tags: #institucines #globos #pertvarkos #eksperte #regione #laimute
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
