Kaip natūraliai numušti temperatūrą kūdikiui
Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Vis dėlto, kartais aukšta kūno temperatūra tampa pavojinga sveikatai, ypač jei ji užsitęsia ilgesnį laiką arba sparčiai kyla. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Tad išsiaiškinkime, kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su infekcija. Taip pat pakalbėkime, kokie veiksmingiausi būdai temperatūrai mažinti bei kada reikia kreiptis į gydytoją.
Karščiavimas - ne liga, o organizmo gynybinis atsakas į infekciją ar uždegimą, rečiau - į jame vykstančius medžiagų apykaitos procesų pokyčius. Taigi karščiavimas yra naudinga reakcija. Jis trukdo organizme daugintis ligų sukėlėjams, mažina jų atsparumą vaistams, intensyfikuoja organizmo jėgas kovai su ligos sukėlėjais. Labai klysta tie tėveliai, kurie, nors ir truputį pakilus mažylio temperatūrai, įvairiausiais būdais stengiasi ją padaryti normalią. Taip jie trukdo organizmui kovoti su liga. Negerai elgiasi tos mamos, kurios duoda vaistų nuo temperatūros kelias dienas iš eilės ir nesikonsultuoja su gydytoju.
Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija.
Kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau to nedaryti?
Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos. Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti. O jei temperatūra nekrinta ilgiau nei 2-3 dienas, organizmas gali išsekinti savo energijos atsargas. Tokiu atveju taip pat verta imtis priemonių temperatūrai sumažinti. Taip pat nepamirškite palaikyti imuninės sistemos funkcijos. Tam jums padės specialūs papildai ir vitaminai imuniteto stiprinimui.
Sveiko žmogaus organizmo temperatūra gali varijuoti nuo 36,2 iki 37,5 ⁰C. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių tokių kaip amžius, kūno masė, aplinkos temperatūra, temperatūros matavimo būdas ir pan. Paprastai suaugusiųjų ir vaikų temperatūra matuojant pažastyje neviršija 37,0⁰C, o kūdikių, ir ypač naujagimių temperatūra gali būti ir virš 37,0⁰C. Tai, kad organizmo temperatūra pakilo, dar nereiškia, jog reikia kuo greičiau ją numušti. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, taip organizmas natūraliai kovoja su infekcijomis - virusais ir bakterijomis. Padidėjus kūno temperatūrai, prasideda įvairios imuniteto reakcijos, kraujo ląstelės kovoja su į organizmą patekusiais virusais, juos žudo, organizme gaminamos įvairios medžiagos, tokios kaip prostaglandinai ir interferonai, kurie padeda kovoti su mikrobais. Taigi, jei žmogus, jaučiasi gerai, turi jėgų, galima leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Temperatūros mažinti nebūtina tol, kol ji nesiekia 38,5⁰C, nebent vaikas jaučiasi labai prastai, karščiavimas trunka ilgai arba labai retai, bet pasitaiko, kad mažiems vaikams ar kūdikiams prasideda traukuliai.
Jei temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvas, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti.
Kai termometras rodo 39 °C, daugelį tėvų apima panika - vaikas karščiuoja, atrodo pavargęs, atsisako valgyti ar žaisti. Tačiau aukšta temperatūra ne visada reiškia pavojų. Daugeliu atvejų tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į virusus ar bakterijas. Kai kūnas atpažįsta infekciją, imuninė sistema pakelia temperatūrą, kad sukurtų nepalankią aplinką ligos sukėlėjams. Tai padeda organizmui kovoti greičiau.
Gydytojai sutaria, kad temperatūrą reikia mažinti ne pagal skaičius termometre, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas vangus, neramus, sunkiai kvėpuoja ar atsisako gerti - būtina imtis veiksmų. Pirmiausia - išlikite ramūs. Karščiavimas nėra pavojingas pats savaime, tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas būtų hidratuotas, pailsėjęs ir stebimas.
Natūralūs būdai numušti temperatūrą
Pateikiame jums keletą paprastų būdų, kuriuos galima taikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jie yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui.
Skysčių vartojimas
Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinchimas. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą.
Pirmiausia ir svarbiausia, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, kadangi negaunant adekvataus kiekio skysčių net ir vaistai gali neveikti taip, kaip iš jų tikimės. Karščiuojant ir prakaituojant prarandama daug daugiau organizmo skysčių nei įprastai. Taip organizmas natūraliai vėsta, todėl privalome jam padėti papildyti skysčių atsargas. Svarbu priminti atsigerti ir girdyti vaiką dažniau nei įprastai.
Karščiavimas sukelia gausų prakaitavimą, todėl vaikas greitai netenka skysčių. Siūlykite vandenį, arbatą, sultinį ar elektrolitų tirpalus mažais gurkšneliais kas kelias minutes.
Vaiko karščiavimas gali sukelti dehidrataciją ir organizmo išsekimą. Tinkama hidratacija yra būtina.
Drėgni kompresai ir vėsinančios vonelės
Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Šis metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Galima taikyti fizines šaldomąsias priemones: vaiką nurengti (kai labai aukšta temperatūra), dėti vėsinančius kompresus ant blauzdų.
Taip pat galima naudoti vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
Galima naudoti vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
Jeigu vaikas priešinasi minėtoms vėsinančioms procedūroms, ant žastų ar blauzdų uždėkite vėsius (+15-17°C temperatūros) kompresus. Kiekvienam žastui ar blauzdai paimkite atskirą audinio (tik ne sintetinio!) gabalą. Jį suvilgykite minėtos temperatūros vandeniu, nugręžkite tiek, kad vanduo netekėtų, ir užvyniokite. Po blauzdomis, jei kūdikis guli, padėkite polietileno maišelį, kad nesušlaptų patalynė. Vėsinantį kompresą keiskite kas 5-10 min. Jei vaikas užmigo, kompreso nekeiskite. Vėsinantys kompresai dedami tik tuomet, kai vaiko žastai ar blauzdos yra šilti, ir jis nesušalęs.
Jei karščiuojančio vaiko kojos, rankos šaltos, jis išblyškęs, jas švelniai vėsiu rankšluosčiu trinkite - masažuokite, kol sušils ir paraus.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius
Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti. Jei yra patalpoje yra labai šilta, galima atidaryti langą, tačiau vėsa neturėtų būti per intensyvi, kad nesušaltumėte.
Leiskite vaikui ilsėtis, nes miegas padeda organizmui kovoti su liga.
Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C. Vėdinimas padeda palaikyti šviežią orą ir mažina perkaitimo riziką.
Eteriniai aliejai ir aromaterapija
Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių. Pavyzdžiui, pipirmėčių aliejus, gali būti naudojamas švelniam masažui atlikti, arba kaip kompreso sudedamoji dalis. Jo sudėtyje esantis mentolis suteikia švelnų vėsinimo efektą, kuris gali padėti sumažinti juntamą diskomfortą dėl aukštos temperatūros. O levandų aliejus turi raminamųjų savybių, padedančių atsipalaiduoti, kas itin svarbu organizmui, kovojančiam su infekcija.
Vaistai temperatūrai mažinti
Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti, o ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba juntamas stiprus diskomfortas. Temperatūros sukeltam diskomfortui mažinti gali būti naudingi ir kiti vaistai, pavyzdžiui, Theraflu.
Kaip numušti temperatūrą suaugusiam, ko gero, žino kiekvienas - tereikia išgerti paracetamolio. O vaikų karščiavimo mažinimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų. Tuo tarpu patiems mažiausiems, temperatūros mažinimui dažniausiai naudojami geriamieji tirpalai. Taip pat svarbūs ir vitaminai vaikams, kurie padeda greičiau susidoroti su infekcijomis bei tuo pačiu stiprina imunitetą.
Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja. O jei temperatūra nesumažėja net ir vartojant vaistus, tokiu atveju norint sužinoti kaip numušti temperatūrą vaikui - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o ne didinti dozę ar vaisto vartojimo dažnį.
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Nuo gimimo. Kadangi vaisto poveikis trunka ilgiau, ibuprofeną rekomenduojama duoti vaikams nuo 6 mėn. Maža tikimybė perdozuoti, šalutinis poveikis yra itin retas. Dažniausiai šalutinis poveikis (paprastai, jei vaistas naudojamas kelias dienas) - sudirgintas skrandis.
Įprastai naujagimiams ir mažiems kūdikiams yra naudojamos žvakutės. Vyresniems kūdikiams (nuo 3 mėn. Pavyzdžiui, jeigu vaikas kategoriškai atsisako gerti sirupą, jį išspjauna arba iškart išvemia, verčiau naudoti žvakutę. Žvakutės gali būti priimtinesnis pasirinkimas ir jei temperatūra pakilo naktį, tačiau mažylis miega ir jį sunku pažadinti, kad pavyktų sugirdyti sirupą.
Tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis ima veikti praėjus ~ 30 min. po vaisto davimo (tačiau praktiškai tai gali užtrukti ir kiek ilgiau). Normalu, kad per tas pirmąsias 30 min. Normalu, jeigu temperatūra sumažėja praėjus 1 - 1,5 val. Normalu ir tai, kad labai ūmių, sunkių ligų atveju, esant stipriam karščiavimui temperatūra „nenusimuša“ iki normalios, t.y.simeq 36,6°C.
Ar vaikui duota pakankama vaistų dozė? T.y. Ar vaistai buvo pasisavinti? Ar vaikas nėra dehidratavęs? Esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja su pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt.
Jeigu žvakutę nuo temperatūros gavęs kūdikis pasituštino per 15 min. Jeigu kūdikis pasituštino praėjus daugiau nei 15 min. Jeigu vaikas apsivėmė per 15 min.
Vaikams tinka du pagrindiniai vaistai - paracetamolis ir ibuprofenas.
Paracetamolis tinka nuo 1 mėnesio, o ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus.
Svarbu tinkamai dozuoti šiuos vaistus. Labai svarbu, kad būtų vartojama pakankama dozė atsižvelgiant į vaiko svorį.
Svarbu paminėti, kad šie vaistai yra skiriami ne tik esant karščiavimui, o taip pat kaip uždegimą ir skausmą slopinantys vaistai.
Jei temperatūrą mažinti reikia dažniau nei kas 6 valandas, šiuos du vaistus galima vartoti pakaitomis, bet neviršijant leistinų paros dozių. T.y. jei praėjus 3-4 valandoms po kurio nors vaisto vartojimo temperatūra vis dar laikosi aukšta, galima vartoti kitą vaistą.
Griežtai negalima viršyti maksimalios paros dozės: paracetamolio - mažiems vaikams ne daugiau 60 mg/kg, pradinukams ne daugiau 1g/parą, o vyresniems ne daugiau 2 g/parą; ibuprofeno - jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams maksimali dozė 40 mg/kg, o 12 metų ir vyresniems - 1200 mg.
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Kada vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas
Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
Temperatūrą lydi kiti simptomai
Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai: sloga; kosulys; gerklės ir galvos skausmas; bloga savijauta; vėmimas; viduriavimas; išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
Kai karščiuoja kūdikis ir mažas vaikas
Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C. Be to, jei nežinote kaip matuoti temperatūrą kūdikiui, turime jums puikų patarimą! Įsigykite bekontaktį termometrą. Su bekontakčiu termometru galėsite pamatuoti temperatūrą netgi mažyliui miegant.
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 °C, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikiai karščiuoja dėl įvairių priežasčių, kartais tai susijęs su: perkaitimu; stipriu verksmu; ausies uždegimu; angina; peršalimu; skiepais; virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.
Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.
Kūdikių karščiavimo priežastys
Kūdikių karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.
Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą? Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C.
Kada karščiavimas vaikui tampa pavojingas? Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kūdikio karščiavimas be jokių kitų simptomų
Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.
Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę.
Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant: veido; nugaros; krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją, kai kūdikis karščiuoja? Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Kai karščiavimas kartojasi
Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.
Kaip pasimatuoti kūno temperatūrą su Kentix SmartXcan? | Altas IT
Kai karščiavimas yra „blogas“, temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
tags: #kaip #naturaliai #numusti #temperatura #kudikiui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
