Knygų svarba vaiko ugdymui: nuo kūdikystės iki paauglystės
Skaitymo nauda vaiko vystymuisi jau seniai įrodyta moksliniais tyrimais. Teigiama, kad knygas skaitantys vaikai užauga empatiškesni, turi aukštesnį emocinį intelektą. Šį klausimą iš tėvų dažnai išgirsta ir mokyklų pedagogai. Skaitymas padeda ir vaiko emociniam vystymuisi.
Šiaurės licėjaus mokykloje lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Perednienė sako, kad didžioji dalis tėvų supranta skaitymo naudą, tačiau patys tam skiria labai mažai laiko. „Aš visiems tėvams sakau - skaitykite kartu su savo vaiku. Tai bus jūsų laikas drauge, kurį paversite tam tikru malonumu. Užsidarykite su vaiku kambaryje, atsisėskite ar atsigulkite šalia ir skaitykite… Ramiai, neskubėdami, pakaitomis, išsiaiškindami visus nesuprantamus žodžius, aptardami veikėjų poelgius, iliustracijas, juokdamiesi kartu. Ir nesvarbu, ar šiandien jūsų vaikas perskaitė 10 ar 20 puslapių. Labai svarbu skaitymo netapatinti su bausme (už neatliktą užduotį, per ilgą telefono naudojimą ir pan.), tad kitas būdas, kurį siūlo mokytoja J. Perednienė, - paversti skaitymą žaidimu! „Už kiekvieną perskaitytą skyrių, knygą apdovanokime vaiką, ir tai nebūtinai turi būti materialus atpildas. Vaikas tikrai apsidžiaugs išgirdęs tėvų pagyrimą, pajutęs švelnų apkabinimą ar gavęs galimybę padiskutuoti apie netinkamą knygos veikėjo poelgį.
„Pasidalinsiu patarimu, kurį man pasakė patys vaikai. Šis metodas skatina laikytis drausmės, tačiau knyga perskaitoma lengvai ir be streso. Tereikia turimą puslapių skaičių padalinti iš to mėnesio dienų skaičiaus, pavyzdžiui, jei knygą sudaro 255 puslapiai, tai įveikta ji bus kiekvieną dieną skaitant po 8-9 puslapius. Galima leisti sau neskaityti savaitgaliais, tačiau tuomet darbo dienomis reikės perskaityti po 13 puslapių“, - moksleivių skaitymo metodu dalijasi lietuvių kalbos pedagogė. Labai panašus skaitymo skatinimo būdas yra susijęs su laiku. Reikia susitarti su vaiku, kad bus skaitoma kasdien po 15 minučių. Skaičius nebauginantis, laikas lygus nusiprausimui duše, tad vaikams nesunku įsipareigoti ir pasiekti reikiamą rezultatą. Mokytoja turi patarimą ir azartiškų vaikų tėvams. Ji sako, kad tokiems vaikams derėtų pasiūlyti dalyvauti knygų skaitymo lenktynėse. „Skaitykite tą pačią knygą ir pamatysite, kaip smagu įsitraukti į skaitymo varžybas, ypač jeigu laimėtojo laukia prizas. Žinoma, knyga visuomet turi būti aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, visada po ranka, kad turint kelias laisvas minutes nereikėtų jos ilgai ieškoti“, - pataria tėvams mokytoja J. Perednienė.
Knygos vysto kritinio mąstymo įgūdžius. Knygos lavina vaikų fantaziją ir praplečia jų pasaulius. Knygos padeda suprasti save ir išsiaiškinti, kas mes esame. Knygos padeda vaikams ir suaugusiesiems atsiverti, rasti ryšį su kitais žmonėmis. Knygos mums parodo, kad gyvenime yra daugiau nei viena kelias ir į pasaulį galima žvelgti daugiau nei vienu būdu. Knygos padeda vaikams suformuoti savo moralines ir etines nuostatas. Jos skatina susimąstyti, kas pasaulyje teisinga, o kas ne, kas yra gera, o kas - bloga. Knygos suteikia galimybę dalintis kultūrine patirtimi. Kai vaikai skaito tą pačią knygą, jie mėgaujasi bendra skaitymo patirtimi ir užsimezga tarpusavio ryšį. Tas pats įvyksta ir šeimoje, kai vaikai, tėvai ir seneliai skaito klasikines knygas ir vėliau dalijasi nuomonėmis ir diskutuoja. Knygos suteikia daug informacijos, patirties ir žinių. Knygos leidžia pažinti kitus žmones, kitas šalis, kitus papročius ir kultūras. Jos padeda mums suprasti istoriją, meną, religiją, gamtos mokslus, matematiką ir technologijas - viską mūsų visatoje ir už jos ribų. Knygos kelia nuotaiką ir siūlo puikų pabėgimą nuo realybės. Jos verčia mus juoktis. Taip pat ir verkti. Knygos, skirtingai nei daugelis kitų pramogų, yra visiems prieinamos. Knygos yra puikios kompanionės. Knygos yra puiki paguoda.
Knygų skaitymo nauda pagal amžiaus tarpsnius
Pasak specialistės, skaitymo požiūriu ypač svarbūs yra patys pirmieji kūdikio gyvenimo metai ir net laikotarpis iki jam gimstant. „Daugybė mokslinių tyrimų patikimai rodo, kad kalba, smegenų jungtys, įpročiai formuojasi būtent tuo metu ir netgi prieš kūdikiui gimstant. Taigi skaityti vaikui galima pradėti jam dar negimus - gal kiek keistai skamba, bet iš tiesų tai yra be galo svarbu, nes taip kuriamas santykis tarp kūdikio ir jo aplinkos, o drauge tai ir galimybė kurti ryšį tarp kūdikio ir tėčio“, - pasakoja I. Mitunevičiūtė.
Vos tik kūdikiai pradeda tyrinėti pasaulį, pats laikas parodyti, kad vienas iš šio pasaulio objektų yra knyga. Todėl tikrai nereikia bijoti duoti knygų, kurias vaikas veikiausiai tiesiog... suniokos. „Tokiame amžiuje su knyga tikrai galima daryti viską: vartyti, kramsnoti, apsukti aukštyn kojomis ar numesti ant žemės, ištraukti kokią nors detalę, padraskyti. Tikrai rekomenduoju turėti kelias knygas, kurios būtent tam ir bus skirtos - sudėvėti, tiesiog „suskaityti“. Knyga tokio amžiaus vaikui nėra šventa karvė, tad nesijaudinkite, kad jie dar nesupranta ypatingos knygos vertės ir tyrinėja ją kaip objektą. Tokių tyrinėjimų metu lavėja smulkioji motorika“, - pabrėžia specialistė.
„Paradoksalu - kūdikiams tiesiogiai knygų tikrai nereikia, bet jiems reikia jūsų dėmesio, skaitymo, jūsų glėbio ir sakinių, kurie yra knygose. Girdėti skaitant - štai kas be galo svarbu, nes vaikų kalba formuojasi iš klausos iš girdimų sakinių, žodžių, jų junginių. Todėl kūdikėliams tikrai puikiai tiks balsu skaitomos receptų knygos ar tiesiog ištrauka iš patarimų knygos, kurią šiuo metu jums reikia perskaityti, ar kokio nors naujo aparato instrukcija. Tiesiog tai, ką skaitote, skaitykite balsu, nes vaikams svarbu išgirsti kuo daugiau ir kuo įvairesnių žodžių. Ir, žinoma, jeigu norite užauginti skaitytoją - pats turite būti skaitytojas ir skaityti su malonumu. Skaitykite, mėgaukitės ir atvirai tai demonstruokite. Labai svarbu, kad tas skaitymas būtų matomas, kad vaikai matytų, kaip skaito tėvai“, - akcentuoja I. Mitunevičiūtė.
Natūralu, kad tėvams bei seneliams kyla daugybė įvairių klausimų: kiek čia tų knygų reikia turėti namuose? O jei aš skaitau ir vaikas nesidomi, tai ar tęsti? Kiek laiko turi trukti skaitymas? Gal ateis laikas ir pats knygomis susidomės? „Visi šie klausimai labai natūralūs. Iš dalies dėl noro turėti labai aiškius, tarsi akmenyje iškaltus atsakymus visada vengiu įvardinti konkretų amžiaus tarpsnį kalbėdama apie tai, kaip parinkti knygą vaikui. Svarbiau suprasti, koks jo raidos tarpsnis, o ne žinoti, kiek jam metų, nes tai labai individualu. Tačiau yra tam tikri bendri su amžiumi nesusiję principai, formuojantys tinkamą skaitymo aplinką, kuri yra be galo svarbi. Tarkime, labai svarbu, kad namuose apskritai būtų knygų. Paklausite, kiek? Apskaičiuota, kad namų bibliotekoje reikėtų turėti mažiausiai 80 knygų. Maža to - geriausia skaitymo skatinimo strategija yra skaitantys tėvai, nes nėra nieko paveikiau už konkretų tėvų pavyzdį“, - įsitikinusi I. Mitunevičiūtė.
Pasak jos, kasdien kartu su vaiku reikėtų skaityti bent 15 minučių. Tiesa, nebūtinai tiek laiko iš karto. Skaitymui skirtą laiką galima skaidyti intervalais - pavyzdžiui, skaityti penkis kartus po tris minutes ar tris kartus po penkias. „Labai svarbu suprasti, kad vaizdo ir garso įrašai niekada iki galo knygos nepakeis, jie gali tik ją papildyti. Yra gausybė tyrimų, kurie rodo, kad lemiamas veiksnys mokantis naujų dalykų ir formuojantis smegenų jungtims yra gyvo žmogaus balsas, kalba kaip gyva, organiška aplinkos dalis. Tiesa, svarbu įtraukti ir kitus pojūčius, ne vien klausą. Glostymas, lytėjimas, uostymas, kramsnojimas, detalių pajudinimas čia labai svarbus. O labiausiai siūlau atsipalaiduoti, nesijaudinti ir nesitikėti pozityvaus atgalinio ryšio. Tikrai bus momentų, kai atrodys, kad vaikai knygomis ir skaitymu nesidomi, kad jie nekreipia dėmesio ir jiems neįdomu. Pamatysite, kai mažiausiai to tikėsitės, paaiškės, kad viską jie matė, viską suprato ir viskas jiems buvo įdomu“, - ramina specialistė.
Vėlesniame raidos etape prasideda sąmoningas santykio tarp garso, vaizdo ir teksto kūrimas ir tada jau knygos, kad ir pačios paprasčiausios, kuriose yra labai nedaug žodžių, turi lemiamą reikšmę, nes padeda vaikui susieti pasaulį su knyga. „Kai vaikai šiek tiek paauga, aktualios tampa paveikslėlių knygos, tačiau svarbu suprasti, kad jų tikslas dar nėra išmokyti vaiką skaityti. Teksto tokiose knygose sąmoningai yra labai nedaug ir esu pastebėjusi, kad dėl to suaugusieji kartais net išsigąsta ar nusivilia. Svarbiausia šių knygelių užduotis - padėti vaikui suprasti santykį tarp vaizdo ir teksto, padėti pajusti, kad tai, kas nupiešta, kas parašyta ir kas tariama balsu, yra vienas ir tas pats. Tokio suvokimo susiformavimas yra labai svarbus raidos etapas, kurį reikia pereiti, jei norima tapti skaitytoju. Žinoma, gali būti taip, kad tekstas knygoje sakys viena, o vaizdas jį papildys, išplės, gal net pasakos visai ką kita, tačiau tos istorijos turės kokį nors tarpusavio ryšį. Vėlgi - reikia atsipalaiduoti, vartyti knygas ir skaityti tai, ką matai. Ne tik tai, kas parašyta“, - paveikslėlių knygų funkciją aiškina I. Mitunevičiūtė.
Vaiko raida neišvengiamai prieina tokį etapą, kurį žaismingai galima pavadinti „Didžiuoju kodėl?“ Tai laikas, kai vaikui viskas tampa įdomu, jis nuolat klausinėja, nori sužinoti atsakymus į netikėčiausius klausimus. Ir ne vienas tėtis ar mama šį etapą prisimena su lengvu siaubu. „Gera naujiena ta, kad yra tikrai nemažai knygų, kurios gali padėti atsakyti į pačius įvairiausius „kodėl“, ir daug dalykų galima išsiaiškinti ir sužinoti būtent skaitant knygas. Šiuo laiku labai svarbu jau ne tik balsu skaityti knygas, žiūrėti paveiksliukus, bet ir įtraukti vaiką klausimais jį kviečiant knygoje ieškoti panašių ir skirtingų objektų, padėti skaičiuoti, surasti, kiek tokių pačių daiktų ar detalių yra viename puslapyje. Taigi šiuo laikotarpiu tinka visos knygos, su kuriomis galima ką nors nuveikti. Pavyzdžiui, klausytis garsų, ką nors paspausti, ką nors surasti, ieškoti paslėptų detalių. Šiuo tarpsniu itin tinka knygos su smulkiomis iliustracijomis“, - sako specialistė.
Būtent šiuo metu paaugę vaikai pradeda suprasti, kad jaučia labai įvairius jausmus, tačiau dažnai jiems sunku suvokti, kas su jais vyksta ir kaip tuos jausmus galima atpažinti, atskirti vieną nuo kito ir įvardyti. Čia į pagalbą taip pat ateina knygos. „Knygų, lavinančių emocinį intelektą, tikrai yra labai nemažai ir jos paprastai veikia trimis lygmenimis: pirmiausia kaip saviidentifikacija, t. y. kai vaikas iš knygos supranta, kad jaučiasi kaip triušiukas, meškiukas ar kitas knygos herojus, jam ir pačiam tampa lengviau įvardyti, kas vyksta ir kaip jis jaučiasi. Taip pat emocijos būna apibūdinamos kaip kokia nors spalva ar daiktas, ir tai padeda dar aiškiau atpažinti savo jauseną. Trečiasis lygmuo - sprendimas, kaip pasijusti geriau. Tokiose knygose dažniausiai papasakojama, ką reikia padaryti, kad nuotaika ar situacija pagerėtų, o vaikai paprastai yra linkę perimti ir kartoti tokius veiksmus, kol patys pasijunta geriau“, - emocinio intelekto lavinimo knygelių naudą apibūdina specialistė.
Neilgai trukus ateina ir tas amžiaus tarpsnis, kai pamažu pradedama galvoti apie mokyklą, kur skaitymas tikrai taps ypač svarbiu dalyku, ir čia atsiranda toks naujas knygų žanras - abėcėlė. „Šis žanras tikrai yra klasikinis, visiems pažįstamas ir visada atrodo daugmaž vienodai. Knygoje visada yra raidė, paveikslėlis, kuriame vaizduojamas daiktas pavadinimu iš tos raidės, ir tekstu užrašytas pats žodis. Tokia struktūra puikiai veikia, bet norisi atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Neseniai teko matyti abėcėlę, kurioje šalia raidės C buvo nupieštas vabzdys ir parašytas žodis „cikada“. Prisipažinsiu, toks pasirinkimas tikrai privertė kilstelti antakį. Labai svarbu žinoti, jog tokio amžiaus vaikams pasaulis, kuris juos supa, ir pasaulis, kurį jie randa knygose, turi sutapti. Tik taip stiprėja suvokimas, kad yra ryšys tarp objektų pasaulyje ir objektų knygoje. Žinoma, vėliau, kai dar labiau paaugs, vaikai iš knygų mokysis apie kultūras, daiktus, reiškinius ir objektus, kurių jų aplinkoje nėra, ir tai taps jų žinių šaltiniu. Tačiau iki tam tikro amžiaus realijos, kurios juos supa, turi sutapti su tuo, ką jie mato knygose. Todėl čia tikrai didelė atsakomybė tenka tėvams, kuriems rekomenduočiau gana įdėmiai apžiūrėti, ką autorius ar autorė pasirinko kaip žodžius ir vaizdus, kuriuos susies su abėcėlės raidėmis“, - rekomenduoja specialistė.
Pradėję eiti į mokyklą vaikai yra daugiausia skaitanti amžiaus grupė, o skaitymas jiems tampa absoliučiai natūralia veikla. Ir tai būtent tas laikas, kai formuojasi skaitymo kaip malonumo suvokimas. „Pradinė mokykla - tai laikas, kai labai svarbu pamėgti knygas ir atrasti tą savo knygą. Nesvarbu, ar ji apie vienaragius, ar apie nuskriaustus gyvūnėlius, ar apie nuotykius - svarbu, kad tokia knyga atsirastų. Ir būtent ta knyga paprastai tampa lūžio tašku, nuo kurio ir pradedama su džiaugsmu savarankiškai skaityti. Taip formuojasi ir yra stiprinamos smegenų jungtys, kurios mums signalizuoja, kad skaitymas yra kai kas malonaus, todėl pradinėse klasėse svarbiausia nenužudyti skaitymo malonumo“, - įsitikinusi I. Mitunevičiūtė.
O ką daryti, jeigu taip neįvyksta, jeigu vaikas neskaito, jei knygos jam vis dar neįdomios? „Priežasčių gali būti tikrai įvairių. Galbūt tėvai ar mokytojai pernelyg spaudė skaityti knygas, gal jis pernelyg dažnai girdėjo, kaip reikia skaityti knygas ir kaip bus blogai, jei neskaitys. Galbūt jis neatrado savo knygos. Taigi čia reikėtų, kad tėveliai ir vaiką supantys žmonės pastebėtų ir atkreiptų dėmesį į tai, ką vaikas mėgsta, kas jam įdomu, ir pasiūlytų knygą ta tema. Kai vaikas supranta, kad apie sau patinkančius, įdomius dalykus jis gali paskaityti ir knygose, dažnai toks lūžis įvyksta“, - sako specialistė.
Kai atkeliaujame į paauglystę, prasideda vadinamosios skaitymo duobės, kurios ištinka ir ankstyvuosius, ir vidurinio amžiaus paauglius. Tai laikas, kai jie atranda kitų interesų, nustoja skaityti, pamato ir nusprendžia, kad skaitymas nėra madingas ir „kietas“ užsiėmimas. „Tuo metu iš skaitymo duobės galima išlipti... arba ne. Jei iki tol jau buvo susiformavęs skaitymo įprotis, jei skaitymas buvo tapęs maloniu laiko leidimo būdu, kurį tereikės prisiminti, - išlipti bus tikrai gerokai lengviau. O jei ne, tuomet padėti gali skaitančių draugų atradimas. Priklausyti grupei, kuri skaito, kuriai patinka skaityti, šnekėtis apie knygas, paauglystėje yra labai svarbu. Taip pat padeda įtakingi paauglių autoritetai. Tik čia labai svarbu nesupainioti, kas yra autoritetai suaugusiems, vaikams ir paaugliams. Šiuo atveju tai žinomi žmonės, visuomenės veikėjai ir muzikos, sporto ar kitų sričių žvaigždės, kurių nuomonė vaikams yra svarbi ir į kuriuos vaikai nori lygiuotis. Jei jie skaitys knygas ir apie jas kalbės, labai didelė tikimybė, kad ir skaitymą užmetęs paauglys noriau prie to sugrįš. Ir, aišku, labai svarbu užkabinanti, gera, įdomi literatūra paaugliams. Jos kartais gal sunkiau atrasti, bet tikrai galima“, - patarimais dalijasi I. Mitunevičiūtė.
Skaitymo svarba vaiko raidai
Skaitymas garsiai nuo pirmųjų dienų skatina smegenų vystymąsi, ugdo kalbą, raštingumą ir socialinius bei emocinius įgūdžius bei stiprina tėvų ir vaikų ryšį.
Skaitymas skatina vaiko kalbos ir klausos vystymąsi
Klausydamasis vaikas susipažįsta su naujais žodžiais, frazėmis, mokosi tarimo, ritmo ir intonacijos. Amerikos pediatrų akademijos atliktas tyrimas, kurio metu 4 metus buvo stebimos mamos, skaitančios knygas savo kūdikiams, parodė, kad šių vaikų žodynas buvo žymiai platesnis, jiems buvo lengviau mokytis skaityti ir rašyti.
Įdomus faktas, jog minėtos akademijos atliktos apklausos rezultatai parodė, jog vaikai dažnai jau ankstyvame amžiuje turi savo mėgstamas knygas. Tėvai nurodė, jog 54% dviejų metų ar jaunesni vaikai pasirenka norimas knygas patys. Tai rodo, kad net patys mažiausi domisi knygomis ir supranta skaitomas istorijas arba garsus.
Skaitymas lavina vaiko vaizduotę ir kūrybiškumą
Knygų istorijos padeda vaikui pasinerti į kitą pasaulį, išmokti pasitelkti vaizduotę. Tai skatina ir jo kūrybiškumą, kuris vėliau padės ne tik kūrybiniuose darbuose, bet ir sprendžiant įvairias problemas, užduotis.
Skaitymas padeda vaikui pažinti pasaulį, ugdo empatiją, supratingumą
Knygų istorijos padeda vaikui sužinoti apie gyvūnus, socialines situacijas, šalis, augalus, kultūras ir kitus dalykus. Tai padeda formuotis visapusiškam pasaulio suvokimui. Knygose aprašomi įvykiai leidžia pažinti emocijas skirtingose situacijose, tai ugdo empatiją, supratingumą.
Skaitymas padeda vaikui atsipalaiduoti ir nusiraminti
Knygų skaitymas yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir nusiraminti. Tai padeda vaikui sumažinti stresą ir pagerinti emocinę savijautą. Kartu tai yra puiki veikla stiprinant ryšį su vaiku.
Kaip pasirinkti tinkamą knygą?
Knygas galite rinktis pagal vaiko amžių ir pomėgius. Mažiausiems galite rinktis knygeles su daugiau paveikslėlių, skirtingomis detalėmis. Pavyzdžiui, labai tiktų interaktyvios klasikinių pasakų knygutės. Jose yra judančios detalės, kurias mažylis pats galės pajudinti, be to, tekstas eiliuotas, todėl net mažiausiam skambės įdomiai ir įtraukiančiai.
Taip pat mažiesiems knygas galite parinkti pagal esamą etapą: ėjimo į darželį pradžia, puoduko reikalai ir pan. Skaitant ir aptariant knygutėse vaizduojamas situacijas vaikams lengviau suprasti veiksmų eigą, priežastis.
Nepamirškite, kad knygų skaitymas vakarais paprastai tampa jaukia ir intymia vakaro rutina su tėvais prieš miegą. Tai leidžia vaikui nusiraminti, pasijusti saugiai, net jei diena ir buvo sunki. Nuostabiai tam tinkanti, be galo graži ir interaktyvi knygutė vaikams "Labanakt, Meškiuk!".
Vyresniems labai rekomenduoju knygas vaikams iš serijos Mažų žmonių didelės svajonės. Tai istorijos apie mums gerai žinomus žmones.
Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų skaitymas, knygų pasirinkimas, daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų. Į ką derėtų atkreipti dėmesį renkant grožinės literatūros knygą mažam vaikui? Kad ir kokio žanro kūriniai būtų parenkami vaikams, dažniausiai tai bus paveikslų knygos, kurių esama 4 tipų: paveikslų knygos (jose vyrauja paveikslai); aiškinamosios knygos (jose dažniausiai prie paveikslo, kuriame, tarkime, nupieštas gandras, parašyta „gandras“); tekstinės-iliustracinės knygos (jose tokie pat svarbūs ir paveikslai, ir tekstas); tekstinės knygos su iliustracijomis (jas gali sudaryti vien tekstas, be iliustracijų). Visų šių knygų poveikis yra dvigubas - per iliustracijas ir tekstą.
Kokios knygos patinka patiems vaikams? Pirmiausia - tokios iliustruotos knygos, kurių iliustracijos kiekviename puslapyje vis kitokios, perteikiančios nuolatinį judėjimą, leidžiančios į tuos pačius dalykus pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Vaikai mėgsta gerai pažįstamus personažus, kurie knygoje įveikia kliūtis vaikiškais būdais; deja, vaikams patinka ir blizgios princesiškos knygos, kurios leidžia žaisti, keisti princesių apdarus ir pan. Knygose būtinos humoristinės situacijos, koks nors pasikartojimas, kuris, skleidžiantis įvairiems pasakojimo aspektams, priverčia vaiką stebėtis ir kartoti; kūrinyje svarbus tikslus rimas (jis kartais net svarbesnis už prasmę, nes vaikas trokšta prisiminti). Kita vertus, suaugusiesiems reikia turėti omenyje, kad pats vaikas, kuriam skirta knyga, yra iš esmės nekritiškas - jam gali patikti bet kokia knyga, net visiška grafomanija.
Knygų vertinimo komisijose dirba labai skirtingų sričių žmonių: ne tik literatūrologų, bet ir pedagogų, menotyrininkų, vaikų psichologų. Pavyzdžiui, psichologai knygose pastebi tokių subtilių dalykų, kurių neįžvelgia literatūrologai. Tarkime, jau keleri metai Lietuvoje vyksta dailininkės ir rašytojos Linos Žutautės sukurto personažo Kakės Makės bumas. Vaikai džiaugiasi, o tėvai su malonumu perka šios rašytojos seriją knygų apie mergaitę Kakę Makę. Šias knygas puikiai vertina tiek literatūrologai, tiek menotyrininkai. Praeitais metais pasirodė nauja Kakės Makės serijos knyga „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“. Joje kalbama apie mergaitės svajonę į savo gimtadienį pasikviesti monstrų. Mama ir tėtis, išgirdę apie šią jos svajonę, prisimena savo neįgyvendintas svajones - kad mama vaikystėje norėjusi pasikviesti į savo gimtadienį princesių, o tėtis prie savo gimtadienio stalo pasodinti piratų. Pasakojimo logika tokia: siekiama parodyti, kad per mergaitės gimtadienį išsipildo visų svajonės - ir mergaitės, ir jos tėvų. Be to, mergaitė pati įdeda pastangų, kad jos tėvų svajonės per jos gimtadienį išsipildytų. Atrodo, viskas labai gerai, bet psichologai pastebi įdomų knygos aspektą: mergaitė, vaikas, išpildo savo tėvų svajones, tampa priemone joms išsipildyti! Tai tikrai nereiškia, kad ši įžvalga yra esminė ir vaikui nereikėtų leisti džiaugtis mėgstamu personažu. Knygų vertinimas yra subjektyvus dalykas, tačiau turi ir tam tikrų objektyvių kriterijų.
Knyga „Chameleono sapnai“ (Jurga Vilė, Lina Sasnauskaitė, „Tikra knyga“) padeda atpažinti skirtingus veikėjų išgyvenimus, juos lengva įvardyti. Jei šią knygą skaitysite aptardami tik nespalvotas iliustracijas, atrasite visą knygos personažų jausmų puokštę - susižavėjimą, džiaugsmą, laimę, nusivylimą, pyktį, agresiją, liūdesį ir kt. Galite paklausti mažojo skaitytojo, kaip jaučiasi chameleonas? Kodėl vaikas taip mano? Remiantis tyrimo, vykdyto su 2-3 m. vaikais, duomenimis, po perskaitytos knygos užduodami klausimai apie emocinę personažų būklę padeda vaikams geriau suprasti savo jausmus ir moko juos empatijos.
Knyga „Keturios paslaptys, kaip pažinti raides ir natas“ (Linas Kontrimas, Inga Dagilė, „Tikra knyga“) yra iliustracija, kurioje pavaizduoti lankytini Lietuvos objektai: Gedimino bokštas, Kryžių kalnas, Neringos švyturys, Katedros aikštė.
Knyga „Drambliai ėjo į svečius“ (Evelina Daciūtė, Inga Dagilė, „Tikra knyga“) skirta mokyti vaikus skaičiuoti iki 10 ir atgal. Šią knygą galima panaudoti pažindinant vaikus su gyvūnais, šalimis, kuriose jie gyvena, gyvūnų gyvenimo būdu. Ta pačia knyga galima pasiremti ir kalbant apie sveiką mitybą. Vienoje iš knygos iliustracijų nupieštas dramblys, suėdęs 92 bananus. Pasvarstykite su vaikais, kiek bananų drambliai gali suėsti, bananas yra vaisius ar daržovė? Šią knygą skaitant su pradinuku galima mokytis matematikos pagrindų: paprašyti vaiką įsivaizduoti, kokią kambario dalį užimtų dramblys, kokio ilgio galėtų būti jo straublys, uodega.
Tyrimai rodo, kad skirtumas tarp vaiko, kuriam skaitė nuo gimimo, ir vaiko, kuris iki šešerių metų neperskaitė nė vienos knygos - milijonas žodžių! Milijonas neišmoktų žodžių reiškia neišreikštus jausmus, neišsakytus norus, nepapasakotas istorijas ir neįvykusius pokalbius. Nežinoti milijono žodžių - tai gyventi pasaulyje be daugelio spalvų. Ne veltui minėtoji Prancūzijos pediatrų draugija įtraukė knygų skaitymą į privalomą kasdienę veiklą.
Skaitymo nauda vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
