Vaikystės paslaptys ir prisiminimų galia
Kalbėdami apie praeitį, dažnai naudojame žodį vaikystė. Tačiau kas ta vaikystė iš tikrųjų yra? Mokslininkai sako, kad tai gyvenimo tarpsnis nuo gimimo iki paauglystės, o menininkai savo darbuose vaikystę asocijuoja su džiaugsmu ir galimybe pasaulį matyti kitu kampu.
Vaikystė yra spalvingiausias laikotarpis žmogaus gyvenime. Joje emocijos būna stipresnės, įspūdžiai gilesni, o vidinis pasaulis - gražesnis bei tyresnis. Vaikystėje patirti įvykiai dažnai atrodo spalvingesni, nes į pasaulį žiūrime kitokiu požiūriu nei suaugusieji. Juk neretai į aplinką žvelgdavome pro rožinius akinius, būdami atsakingi nebent už savo naują mašinėlę arba lėlę.
Pradėjus eiti į mokyklą, pasaulis neretai apsiverčia 180 laipsnių kampu. Štai šioje vietoje ir pasibaigia nerūpestingas gyvenimėlis. Naujos pareigos ir taisyklės atrodo nepakenčiamos, o mokykla ne visada yra visų įsivaizduojama linksmybių šalis. Namų darbai atrodo visai bereikšmiai, kai kur kas smagiau būtų eiti į kiemą statyti smėlio pilis ir žaisti su draugais. Štai šiuo momentu ir suskyla rožiniai akiniai.
Kodėl mes nuolat grįžtame į vaikystę?
Aš dažnai prisimenu vaikystę, nes vaikų gyvenimas yra turtingesnis už suaugusiųjų. Tai natūralus ir nenugalimas veržimasis į pasaulio pažinimą, į tobulėjimą. Vaikystėje vaikai mokosi būti suaugę, savarankiški, mokosi elgtis su artimaisiais bei gyvąja gamta. Būdami aktyvūs ir nenurimstantys, mes nuolat siekėme pasinerti į pažinimo paslaptis.
Nostalgiškas - ŽODŽIAI KELI (Generuota DI)
Kiekvienas žmogus turi savo pasaulio kraštą - vietą, kuri formuoja pirmuosius gyvenimo įspūdžius. Vieniems tai kaimo gamta, kur išmokstama plaukti ar žvejoti, kitiems - miesto gatvės ir pirmosios bibliotekos. Atmintyje šios vietos dažnai išlieka gyvos, net jei realybėje jas pakeičia laikas ar melioracija. Tai laisvė būti ir pasaulis, kuriame visko pilna, net jei aplink tyko savi pavojai.
Vaikystės įtaka suaugusiojo pasauliui
Žinoma, kad vaikystėje patirti įvykiai ir žmonės, su kuriais susidūrėme, formuoja mus kaip asmenybes. Tačiau, kita vertus, jau daug ką atsinešame ateidami į šį pasaulį. Vaikystėje tik atsiskleidžia ryškiausios prigimtinės savybės, kurios vėliau, susidūrus su gyvenimo „reagentais“, padeda išryškinti mūsų talentus ar polinkius.
Neretai užduodame sau klausimą: ar praeitis veikia dabartį? Tai nuolatinis savęs paieškos procesas. Nors kartais norisi skendėti palaimingame nežinojime, ieškodami priežasčių ir atsakymų savo praeityje, mes pradedame geriau suprasti ne tik save, bet ir kitus.
| Gyvenimo tarpsnis | Pagrindinė veikla | Požiūris į pasaulį |
|---|---|---|
| Vaikystė | Žaidimai, pažinimas | Spalvingas, rožinis |
| Mokyklinis amžius | Mokslas, pareigos | Atsakingas, realistiškas |
| Suaugusiojo amžius | Darbas, kūryba | Analitinis, refleksyvus |
Galiausiai, vaikystė nėra tik pasakų šalis, iš kurios išeiname. Tai pamatas, ant kurio statome savo dabartį. Nesvarbu, ar prisimename savo pirmuosius eilėraščius, ar pirmąsias žaistas žaidynes, šie potyriai dėlioja mūsų mąstysenos vektorius ir padeda atsakyti į klausimą, kas mes esame iš tikrųjų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
