Ingrida Šulcienė: Gyvenimo kelias ir palikimas

Šis straipsnis skirtas pagerbti Ingridos Šulcienės atminimą, moters, kuri savo gyvenimą paskyrė pagalbai kitiems ir įkvėpė daugelį. Nors ankstyva netektis nutraukė jos gyvenimą, jos palikimas tęsiasi per jos šeimą ir organizacijas, kurioms ji padėjo įsikurti Lietuvoje. Straipsnyje taip pat apžvelgiamos įvairios Lietuvos asmenybės, jų gimimo datos ir svarbiausi biografiniai faktai.

Ingridos Šulcienės gyvenimo kelias

Ingrida Šulcienė buvo moteris, tryškusi aistra gyvenimui ir energija. Nepaisant sunkios ligos, ji sugebėjo įkurti ir atvesti į Lietuvą kelias visuomenines organizacijas, kurios dabar veikia Europos ir pasaulio mastu. Ji visada norėjo padėti kitiems, todėl aktyviai dalyvavo savanoriškoje veikloje ir dirbo su neįgaliųjų organizacijomis bei vartotojų teisių apsaugos srityje.

Kova su liga ir nauji projektai

Liga, kuri iš pradžių neatrodė grėsminga, ilgą laiką glemžėsi tik Ingridos kūną, bet ne dvasią. Netgi sunkiausiais ligos periodais ji gyveno ne liga, o savo naujuoju projektu. Pati sunkiai sirgdama, ji padėjo šimtui moterų pradėti kelią finansinės nepriklausomybės link.

Iniciatyva „Dress for Success“

Vienas iš svarbiausių Ingridos projektų buvo iniciatyva „Dress for Success“ (liet. „Apsirenk sėkmei“). Tai pasaulinis tinklas, turintis socialinę organizaciją, kuri padeda moterims, susiduriančioms su sunkumais grįžtant į darbo rinką. Ingrida pirmą kartą su organizacijos atstovais susisiekė išgirdusi apie ją ir pasisiūlė vykdyti tokią veiklą Lietuvoje. Nors iš pradėjo sulaukė neigiamo atsakymo, 2016 m. organizacija susisiekė su ja ir paprašė pateikti konkretų verslo planą.

Ingrida Šulcienė, nepaisant savo ligos, ėmėsi šio projekto su dideliu entuziazmu. Iniciatyvos tikslas buvo padėti moterims, kurioms dėl įvairių priežasčių sunku grįžti į darbo rinką. Tai apėmė mokymus, kaip parašyti CV ir motyvacinį laišką, konsultacijas, kaip elgtis per darbo pokalbį, ir psichologinę pagalbą, siekiant atgauti pasitikėjimą savimi.

Moterų diskriminacija ir noras padėti

Ingridos noras padėti moterims kilo iš asmeninės patirties. Ankstesnėje profesinėje veikloje ji tiesiogiai ar netiesiogiai jautė diskriminaciją savo atžvilgiu. Jai atrodė neteisinga, kad moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų, ir ją piktino bendra situacija. Ji matė, kad netgi būdama išsilavinusi susiduria su sunkumais, todėl mąstė, o kaip yra toms, kurios galbūt neturi tokio išsilavinimo ir tiek žinių.

Ingrida įžvelgė didžiulę problemą ir matė prasmę bandyti šioje srityje keisti situaciją. Ji perdavė šį požiūrį ir savo dukrai, kurios magistrinio darbo tema buvo moteriškumo mitologija.

Šeima ir palikimas

Ingrida Šulcienė buvo mylima mama ir draugė. Jos dukra prisimena, kad mama visada rasdavo laiko savo vaikams ir visada žinodavo apie juos viską. Ji nuolat rūpindavosi kitais, o ne savimi, ir gyvenimo prasmę įžvelgė ne piniguose ar drabužiuose, bet santykiuose su žmonėmis.

Šiandien Ingridos misiją perima jos šeima. Jie nori tęsti jos veiklą nuo ten, kur ji sustojo, ir toliau padėti moterims siekti finansinės nepriklausomybės.

Laiškai mamai

Dukra Jonė Šulcaitė prisimena: "Aš taip buvau įpratusi su ja kalbėtis, kad dabar rašau jai laiškus. Vakar berašydama supratau, kad dar niekada nėra taip buvę, kad nebendrautume mėnesį."

Kitos įžymios Lietuvos asmenybės

Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios Lietuvos asmenybės, jų gimimo datos ir svarbiausi biografiniai faktai.

Sausis

• Sausio 1 d. gimė Donatas Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius.
• Sausio 4 d. gimė Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius. Mirė 1999 m.
• Sausio 5 d. gimė Kazimieras Gailevičius, mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius.
• Sausio 5 d. gimė Algirdas Žebrauskas, architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros premijos (1994 m.) laureatas.
• Sausio 7 d. gimė Feliksas Ereminas, kunigas. Mirė 1962 m.
• Sausio 9 d. gimė Alfridas Bulkauskas, choro dirigentas. Mirė 2009 m.
• Sausio 10 d. gimė Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans, poetė, vertėja. Mirė 2000 m.
• Sausio 11 d. gimė Antanas Jonušas.
• Sausio 17 d. gimė Antanas Baranauskas, vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. „Anykščių šilelio" autorius. Mirė 1902 m.
• Sausio 18 d. gimė Daiva Vaitkevičiūtė, žurnalistė, rašytoja, prozininkė, lietuviškų serialų scenarijų kūrėja.
• Sausio 25 d. gimė Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas.
• Sausio 25 d. gimė Salomėja Pranaitienė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė.
• Sausio 30 d. gimė Aušra Garnienė, žurnalistė. Dirbusi žurnalo „Trimitas“, vaikams žurnalo „Bitutė“ redaktore, dienraščio „Kauno diena“ žurnaliste.
• Sausio 30 d. gimė Vincas Steponavičius, „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius. Nuo 1994 m. dirbo „Žemaitijos keliai“ generaliniu direktoriumi.

Vasaris

• Vasario 5 d. gimė Julius Gravrogkas (Graurogkas), mechanikas-inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis.
• Vasario 9 d. gimė Antanas Kakanauskas, rašytojas, žurnalistas.
• Vasario 11 d. gimė Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr. Sukūrė blizgiųjų dangų gavimo technologijas. 1975 paskirta valstybinė premija.
• Vasario 13 d. gimė Kęstutis Rapalavičius, menininkas, tapytojas.
• Vasario 15 d. gimė Bronislovas Grombčevskis, žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924-1925 m. 3 tomais.
• Vasario 20 d. gimė Alfonsas Paukštys, smuikininkas.
• Vasario 21 d. gimė Rima Balanaškienė-Viliutė. Pelnė apdovanojimą „Versli moteris“, pripažinta geriausia moterimi verslininke (2016).
• Vasario 24 d. gimė Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas, LLA vadas. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Majoras (1998 m. po mirties). Mirė 1946 m.
• Vasario 24 d. gimė Vilma Magylienė, savanorė Afrikoje, vadinama „Baltąja mokytoja“.
• Vasario 25 d. gimė Mindaugas Stasiulis, laidų ir renginių vedėjas.

Kovas

• Kovo 1 d. gimė Jadvyga Bulauskienė, tautodailininkė (margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai).
• Kovo 2 d. gimė Zenonas Jaška, inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis. Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos (LPKTB) Telšių filialo energingasis Atminties grupės pirmininkas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos apdovanotas „Vilties žvaigžde".
• Kovo 3 d. gimė Zofija Tautkevičiūtė, gydytoja.
• Kovo 6 d. gimė Adolfas Gedvilas, tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą.
• Kovo 8 d. gimė Vygantas Paulauskas, stiklo dailininkas, skulptorius.
• Kovo 10 d. gimė Jonas Pleškys (Jonas Plaskus), žemaitis jūrininkas. 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje. Manoma, kad jis - rašytojo Tomo Klensio (Tom Clancy) bestselerio "Raudonojo Spalio medžioklė" (The Hunt for Red October) herojaus prototipas.
• Kovo 17 d. gimė Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz), pirmasis Lenkijos prezidentas.
• Kovo 27 d. gimė Petras Mitkus, kunigas.
• Kovo 29 d. gimė Alfredas Maželis, gydytojas. Dirbo Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiuoju gydytoju. Mirė 2021 m.

Balandis

• Balandžio 3 d. gimė Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. Mirė 1959 m.
• Balandžio 12 d. gimė Julius Čepėnas, scenografas.
• Balandžio 16 d. gimė Vladas Žulkus, akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius.
• Balandžio 16 d. gimė Adomas Butrimas, meno istorikas, archeologas. 2014 m. apdovanotas LR ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Riterio kryžius), 2021 m.
• Balandžio 17 d. gimė Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotografas. Mirė 2009 m.
• Balandžio 17 d. gimė Daina Butkienė-Pruckutė, sportinių šokių šokėja, trenerė.
• Balandžio 23 d. gimė Arvydas Stasiulis, profesorius, dr. (biomedicinos mokslas), ilgametis Lietuvos sporto universiteto mokslo reikalų prorektorius, sporto mokslininkas.
• Balandžio 23 d. gimė Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, K. Donelaičio memorialinis muziejus, Britų muziejus.

Gegužė

• Gegužės 7 d. gimė Stanislovas Žilevičius, lietuvių kariljonininkas, pedagogas.
• Gegužės 9 d. gimė Kęstutis Švėgždavičius, istorikas, muziejininkas, lektorius. 1986-1993 m. vadovavo Žemaičių „Alkos“ muziejui. Mirė 2013 m.
• Gegužės 10 d. gimė Antanas Krausas, pedagogas, vegetarizmo propaguotojas. Emigravo į užsienį. Mirė 1970 m. Australijoje. Buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje. Bendradarbiavo išeivių spaudoje.
• Gegužės 14 d. gimė Odilija Rudzevičienė, vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė.
• Gegužės 17 d. gimė Ineta Stasiulytė, teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja.
• Gegužės 23 d. gimė Dalia Brenciūtė, lietuvių aktorė.
• Gegužės 23 d. gimė Daiva Jakavickienė, VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė.

Birželis

• Birželio 4 d. gimė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), rašytoja.
• Birželio 7 d. gimė Vytautas Paulauskas, Lietuvos matematikas. Mirė 1991 m.
• Birželio 8 d. gimė Jonas Juška, kalbininkas. Veikale „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas, arba ortograpija" (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Parašė lietuvių kalbos gramatiką.
• Birželio 9 d. gimė Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė.
• Birželio 10 d. gimė Danielius Praspaliauskis, muzikantas, kompozitorius, kvinteto „Contra Jazz“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo, Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ bigbendo saksofonistas.
• Birželio 10 d. gimė Adolfas Daugėla, kunigas. 1863 m. sausį prasidėjus sukilimui, kunigas Adolfas Daugėla Tryškių bažnyčioje paskelbė manifestą ir už tai buvo metams įkalintas Telšių kalėjime. Mirė 1893 m.
• Birželio 11 d. gimė Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė, ilgametė bibliotekininkė. Mirė 2016 m.
• Birželio 11 d. gimė Irena Peleckienė, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė.
• Birželio 14 d. gimė Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė. Mirė 2004 m.
• Birželio 22 d. gimė Stasė Semenavičienė (Bružaitė), pedagogė, publicistė, fotografė, dalyvavusi Tėvynės pažinimo draugijos veikloje.
• Birželio 23 d. gimė Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras. 2005 m. išrinktas Telšių miesto Garbės piliečiu. Yra įkūręs žemaitišką-japonišką sodybą-muziejų.
• Birželio 27 d. gimė Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas.
• Birželio 30 d. gimė Erika Zulanienė, žurnalistė.

Liepa

• Liepos 11 d. gimė Stanislava Kochanauskaitė, mokytoja, poliglotė.
• Liepos 13 d. gimė Pranciškus Zigmas Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas.
• Liepos 14 d. gimė Tadas Juzumas, kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
• Liepos 15 d. gimė Algirdas Tarvainis, agrarinių mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos narys.
• Liepos 17 d. gimė Leonida Prialgauskaitė-Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr. botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė.
• Liepos 30 d. gimė Justina Kirnienė (Girdvainytė), LR Seimo nario patarėja.
• Liepos 31 d. gimė Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė), neįgaliųjų sportininkė, lengvaatletė ir tinklininkė.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 3 d. gimė Saulius Urbonas, politikas ir visuomenės veikėjas.
• Rugpjūčio 4 d. gimė Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas.
• Rugpjūčio 4 d. gimė Kazys Mockus, vytautininkas, pedagogas. 1941 m. Telšiuose įsteigė savaitraštį "Žemaičių žemė" ir iki 1944 m. redagavo.
• Rugpjūčio 6 d. gimė Violeta Sivilevičienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Veiklos planavimo ir pokyčių valdymo skyriaus vedėja.
• Rugpjūčio 13 d. gimė Vida Kniūraitė, VPU Istorijos fakulteto dekanė, istorijos mokytoja ekspertė, Visuotinės istorijos katedros docentė.
• Rugpjūčio 15 d. gimė Laurynas Ivinskis, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas. Mirė 1881 m.

Kitos įžymios asmenybės

Aistis Mickevičius

Aistis Mickevičius yra aktorius ir parfumeris. Jis atviravo, kad Vaigauskų duetas gimė spontaniškai. Anot Aisčio, tai, kad Vaigauskai tapo tokie populiarūs, nulėmė 3 kertiniai dalykai. Anot aktoriaus, geros komedijos teatre ar filme paslaptis yra tada, kai žmonės gali su kuriamas personažais tapatintis, atpažinti situacijas. Vis dėlto anot Aisčio, net ir jam pačiam kartais būna neramu, jog būdamas tokiu ryškiu personažu, Orestas Vaigauskas gali užgožti ir jį patį. Anot jo, jis - charakterinis aktorius, todėl labiausiai jam patiko kurti charakterį iš realaus gyvenimo detalių.

Juozas Palionis

Juozas Palionis yra išleidęs keletą knygų, tarp kurių: Gyvenimo taku : vaizdeliai, eilėraščiai, aforizmai, Lūkesčių lietus : kūrybos rinktinė, Pasidalinkime mintimis : aforizmai, eilėraščiai, epigramos, Pėdos tėviškės žemėje : Lietuvos Respublikos Seimo nario 2000-2008 metų veiklos ataskaita, Trečiąjį milijoną sausinant (1980), Čia Nemunas vingiuoja (2012), Artimi toliai : Birštono ir Prienų krašto poetų kūryba (2008), Gili žodžių versmė : Birštono ir Prienų krašto poetų kūryba (2007), Gyvenimo mokykla : Prienų kraštas: istorija, žmonės, kūryba (2004), Kur tekėjo Šlavanta : prisiminimai apie XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus Pašlavančio kaimą (2009), Užaugau ąžuolu Nemuno vingiuos : Birštono gimnazijos mokinių kūryba (2009), Žmonės ir darbai : Prienų krašto šviesuoliai (2007), Žmonės ir darbai.

Sigitas Tamkevičius

Sigitas Tamkevičius yra arkivyskupas. Du vaikus į pasaulį išleidusios, o trečiojo užauginti taip ir nespėjusios I.Šulcienės nuopelnų skrynelėje net kelios naujai sukurtos arba atvestos į Lietuvą, o dabar Europos ir pasaulio mastu veikiančios visuomeninės organizacijos. Moteriai niekada netrūko nei aistros gyvenimui, nei energijos šią aistrą išreikšti, todėl liga, kuri, regis, iš pradžių nekėlė jokios grėsmės - vėžys - buvo „pagautas“ ankstyvoje stadijoje, gana ilgai glemžėsi tik jos kūną, bet ne dvasią. Netgi juodžiausiais ligos periodais niekas nežinojo, kaip ji jaučiasi iš tiesų, nes ji gyveno ne liga, o savo naujuoju projektu. Pati sunkiai sirgdama ji šimtui moterų padėjo pradėti kelią finansinės nepriklausomybės link. Šiandien jos misiją perima šeima. Asmeninio albumo nuotr./Ingrida Šulcienė su dukra Jone - Iniciatyva „Dress for success“ gimė, kai mama jau sirgo? - Tai pasaulinį tinklą turinti socialinė organizacija, kuri buvo įkurta JAV, o vėliau ėmė plėstis ir į Europą. Pirmą kartą mama su jos atstovais susisiekė, kai tik apie juos išgirdo, ir pasisiūlė vykdyti tokią veiklą Lietuvoje. Tai buvo netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Tačiau tuomet sulaukė neigiamo atsakymo. Lietuva, jų manymu, dar buvo nepasiruošusi. Ir štai 2016 m., kai jau tikrai nesitikėjo iš jų sulaukti žinios, jie susisiekė su ja: esą jeigu ją vis dar domina ši veikla, iš jos lauktų konkretaus verslo plano su veiklos kryptimis, etatų skaičiumi ir pan. Galima įsivaizduoti, kokia tai buvo maloni staigmena. Aš manau, kad giliai širdyje ji visada tikėjosi teigiamo atsakymo. Mamą vertė judėti į priekį noras padėti kitiems. Ji nuolat užsiėmė savanoriška veikla, yra dirbusi su neįgaliųjų organizacijomis, vartotojų teisių apsaugos srityje. Asmeninio albumo nuotr./Ingrida Šulcienė Taip, mamai jau buvo diagnozuotas vėžys, tačiau tuo metu niekas neabejojo, kad ji pasveiks. Krūties vėžys buvo pagautas ankstyvojoje stadijoje. Nors operacijos metu paaiškėjo, kad reikia šalinti ne tik auglį, bet ir visą krūtį, išgijimo prognozės buvo labai geros. Kiek mes klausdavome, ar viskas gerai, ji visada sakydavo, kad gerai, net kai taip ir nebūdavo. Deja, liga sugrįžo, ir tuomet prasidėjo kova: regis, liga nurimsta, atsitraukia, keletą mėnesių būna ramesnis laikotarpis, tačiau vėliau ir vėl atsinaujina. Vėžys perėjo į kaulus, tačiau net ir tada medikai jai teikė vilčių, bent jau davė keletą metų. Tačiau paskutinį kartą liga, išplitusi į smegenis, atsinaujino žaibiškai - pablogėjimas įvyko per keletą mėnesių, o paskutines savaites baigtis jau buvo aiški. Sako, kad tokie ligos žaibiško sugrįžimo atvejai yra labai reti. Tačiau ji pati apie ligą nekalbėdavo. Kiek mes klausdavome, ar viskas gerai, ji visada sakydavo, kad gerai, net kai taip ir nebūdavo. Liga niekada nebuvo pagrindinis jos gyvenimo veiksnys, net sunkiausiais ligos periodais. Ji visą laiką ką nors veikdavo ir gyvendavo savo veikla, o ne liga. - Kokia tai buvo veikla, kuria ji užsiėmė? - Iniciatyvos tikslas - padėti moterims, kurioms dėl įvairių priežasčių sunku grįžti į darbo rinką. Priežastys gali būti labai įvairios - tam tikri gyvenimo posūkiai, ne tie pasirinkimai... Yra moterų, kurios nukentėjusios nuo smurto šeimoje, neturinčios finansinio savarankiškumo, bet norinčios išsilaisvinti, paimti gyvenimo vadžias į savo rankas ir žengti į darbo rinką. Ši veikla apima labai daug etapų, nes kiekvienai moteriai gali būti reikalinga skirtinga pagalba. Vienoms užtenka mokymų, kaip parašyti savo CV, motyvacinį laišką, padėti apsirengti. Kitas reikia pamokyti, kaip elgtis per darbo pokalbį, kaip atsakinėti į klausimus, kaip save pateikti, atskleisti savo stipriąsias savybes. Lietuvos šimtmečio proga mama buvo užsibrėžusi tikslą padėti šimtui moterų ir jį įgyvendino. Trečioms reikia psichologinių konsultacijų, kad atgautų pasitikėjimą savimi, nes jis pažeistas ar net sutryptas. Dar kitas reikia palaikyti ir tada, kai jos gavo darbą. Jos gali ateiti ir pasikalbėti, kaip jaučiasi, kaip sekasi, kokie sunkumai kyla. Taip joms padedama išsilaikyti tame darbe. Mano mama jau buvo pradėjusi visas šias programas, radusi partnerius. Lietuvos šimtmečio proga ji buvo užsibrėžusi tikslą padėti šimtui moterų ir jį įgyvendino. Mes norime tęsti jos veiklą nuo ten, kur sustota, todėl kol kas susižiūrime galus, renkame kontaktus. Nors mes visi buvome į tai įsitraukę, nes mama tuo gyveno, nuolat apie tai kalbėdavo, ir tai natūraliai buvo mūsų visos šeimos projektas, visgi jis judėjo jos energijos dėka. Ji turėjo su visais asmeninį santykį - tiek su partneriais, tiek su moterimis, kurioms padėdavo. Gavusi jų kontaktus iš įvairių organizacijų, pati joms skambindavo ir siūlydavo pagalbą. Asmeninio albumo nuotr./Ingrida Šulcienė - Kodėl ją taip jaudino moterų, o ne kokia nors kita tema? - Ankstesnėje profesinėje veikloje ji tiesiogiai ar netiesiogiai jautė diskriminaciją savo atžvilgiu. Ji buvo išsilavinusi. Nors jos vaikystė buvo labai sunki, visgi ji baigė mokslus, universitetą, tikslingai ėjo savo profesiniu keliu ir vis tiek susidurdavo su požiūriu, kad moteris mažiau sugeba ar mažiau nusipelno nei vyras. Jai atrodė neteisinga, kad moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų, tačiau niekada apie tai nekalbėdavo iš savo pačios perspektyvos. Ją piktino bendra situacija. Ji matė, kad netgi būdama išsilavinusi susiduria su sunkumais, todėl mąstė - o kaip yra toms, kurios galbūt neturi tokio išsilavinimo ir tiek žinių, neturi patirties ar kaip kitaip yra nuskriaustos gyvenimo. Be pagalbos, joms beveik neįmanoma grįžti į darbo rinką ar įžengti į ją pirmą kartą. Juk esame girdėję ne vieną atvejį, kai moteris po motinystės atostogų netgi dabar nebegali grįžti į darbą ar į tas pačias pareigas. Tokiais atvejais moterims reikia teisinės pagalbos. Kitoms reikia padėti žengti į darbo rinką pirmą kartą, kai joms jau 40 metų. O mes žinome, kokia pas mus diskriminacija dėl amžiaus. Mano mama įžvelgė didžiulę problemą ir matė prasmę bandyti šioje srityje keisti situaciją. Manau, šį savo požiūrį ji perdavė ir man. Mano magistrinio darbo tema - moteriškumo mitologija, t. y. kaip pasakose pristatomos moterys. Iš esmės jos pristatomos kaip aukos - nuolat laukia princo, vyro, brolio, bučinio, kažko, kas jas sugrąžintų į gyvenimą. Jos gyvena vyro veiksmo atspindyje. Asmeninio albumo nuotr./Jonė Šulcaitė - Ar vaikystėje pačiai netrūko mamos dėmesio, kuri nuolat, kaip sakote, buvo užsiėmusi kitais? - Aš vis bandau suprasti, kaip ji spėdavo pasirūpinti visais. Mes, jos vaikai, visada jausdavomės dėmesio centre, visada. Ji apie mus žinodavo viską. Kol mokiausi užsienyje, turbūt ilgiausias tarpas, kai nepasikalbėdavome, būdavo pora dienų. Ji viską žinodavo ir apie mane, ir apie brolį - kaip mums sekasi, ką veikiame, kuo gyvename. Beje, studijuoti į Prancūziją išvykau paskatinta mamos - ji pati tokios galimybės neturėjo, todėl labai ragino mane. Aš pati važiuoti nenorėjau - norėjau būti teisinga lietuvaitė, studijuoti lietuvių kalbą... Man atrodo, kad mama tarsi išdalino save visiems. Ji nuolat rūpindavosi kitais, o ne savimi, spėdavo visus draugus aplankyti, su visais pasikalbėti. Ji gyvenimo prasmę įžvelgė ne piniguose ar drabužiuose, bet santykiuose su žmonėmis. Ji matė, kad netgi būdama išsilavinusi susiduria su sunkumais, todėl mąstė - o kaip yra toms, kurios galbūt neturi tokio išsilavinimo ir tiek žinių. Ji buvo mano geriausia draugė. Nuo vaikystės neatsimenu jokių bausmių, bet ir neatsimenu, kad aš būčiau ką nors padariusi, dėl ko reikėtų ant manęs pykti. Viskas būdavo išsprendžiama susitarimais. Jeigu nori to ir to, pirmiausia turi padaryti tai ir tai. Ji visada skirdavo daug laiko pokalbiams. Todėl man iki šiol mistika ir paslaptis, kaip viską suspėdavo. Mes kalbėdavomės apie viską. Aš taip buvau įpratusi su ja kalbėtis, kad dabar rašau jai laiškus. Vakar berašydama supratau, kad dar niekada nėra taip buvę, kad nebendrautume mėnesį. Siaubingai sunku priimti faktą, kad jos nebėra. Pirmiausia todėl, kad nesitikėjome, nors kvailai skamba sakyti „nesitikėjome“, kai žmogus serga tokia liga. Atrodė, kad jeigu tikiesi blogiausio, tu laidoji, uždarai ne tik duris, bet ir langą. Asmeninio albumo nuotr./Ingrida Šulcienė su sūnumi Nors yra pasakymas „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“, negali tam ruoštis, nes negali sau leisti pasiduoti. Supranti, kad tau bus blogiau, jei dabar nepradėsi taikytis, bet kaip tu gali ją laidoti, kai ji vis dar čia, kartu su mumis? Skirti laiko ir energijos taikymuisi su mirtimi - tai tarsi vogti tą brangų laiką, kurį galime tiesiog būti kartu ir džiaugtis tuo buvimu. Ji pati niekada neprarado vilties pasveikti, tad kaip galėjome prarasti viltį mes? - Be mamos liko ir jūsų šešiametis broliukas... - Juo rūpinasi tėtis, kurį dabar turbūt ir palaiko būtinybė būti stipriam dėl sūnaus. Mes, kiek galime, padedame. Konsultavausi su vaikų psichologu, nors tokio amžiaus vaikai mirties faktą priima geriau nei suaugusieji, jie jau supranta, kad žmogus mirė ir nebegrįš, tik jiems sunku suprasti, kur tas žmogus išėjo, kur yra mirtis. Taigi jie prisitaiko greičiausiai, bet ilgojoje perspektyvoje turbūt nukenčia labiausiai, nes neturi prisiminimų ir ryšio su mama. - Buvo pasirodžiusi informacija, kad jos laidotuvės atidėtos. Kodėl? - Mes ją kremavome, o tuomet laidotuvės jau nėra tokios skubios. Urna tris savaites stovėjo mano namuose, nes tėvų namuose dažnai būna močiutė, mano mamos mama, kuri padeda tėčiui prižiūrėti mūsų mažąjį brolį. Jai būtų buvę nepakeliama nuolat matyti tą urną. O ir dėl paties vaiko negerai - negi rodysime jam, kad dabar mama ten? Tačiau urną visgi reikia laikyti ne spintoje, o pagarbioje vietoje, sukūrus namie šventą tašką. Man irgi nebuvo lengva, tačiau bent jau žinojau, kad visada uždegta žvakutė. Laidotuvės įvyko artimų žmonių rate, prieš tai buvo laikomos Šv. mišios už mamą. Kadangi jos artimiausi draugai išsibarstę po pasaulį, nusprendėme jų palaukti, kad visi jie turėtų galimybę atvykti ir su ja atsisveikinti. Kadangi mamai buvo labai svarbūs žmonės, mes nusprendėme, kad verta atidėti laidotuves dėl šių žmonių dalyvavimo. Jai tai būtų svarbu. Kartu laidojome ir laiškus, kuriuos per šarvojimą turėjo galimybę parašyti žmonės. Kartu laidojome ir laiškus, kuriuos per šarvojimą turėjo galimybę parašyti žmonės. Tai buvo mano vyro idėja. Kadangi ji mirė labai netikėtai, o apie ligą su niekuo nekalbėdavo, daugeliui artimų draugų jos mirtis buvo tikras šokas. Jie planavo dar kitą savaitę su ja susitikti, pasakyti jai daugybę dalykų, ir štai jos nėra. Nesinorėjo, kad žmonės manytų, jog buvo jai nesvarbūs. Mama nenorėjo niekam užrauti savo naštos, o gal ir neturėjo ko krauti, nes tikėjo, kad viskas bus gerai. Ji visada tikėjosi pasveikti, tikėjo medicinos pažanga, kuri padeda išsikapstyti iš sudėtingų situacijų, svarbu degti aistra gyvenimui. Asmeninio albumo nuotr./Ingrida Šulcienė - Kokie dabar jūsų šeimos planai? - Šiuo metu svarstome apie savanorių komandos subūrimą ir mokymą. Dėliojame galimybes, susisiekėme su pačiu tinklu, kalbamės, kokias perspektyvas matytų jie patys. Pradinis „Renkis sėkmei“ planas, kuris buvo pristatytas tinklui, turėjo paslaugas, parengtas pagal pasaulinio tinklo gaires, tačiau įtraukė vieną naują, būtent Lietuvai aktualią paslaugą - moterų apgyvendinimą. Pasaulinio tinklo atstovai laukė pamatyti, kaip seksis šią paslaugą įgyvendinti, ir jeigu ji pasirodytų sėkminga, planavo ją įtraukti į standartinį pasaulinio tinklo teikiamų paslaugų moterims paketą. Taigi mama ne tik turėjo tikslą įsteigti „Renkis sėkmei“ Lietuvoje, bet ir drąsių planų šią veiklą plėtoti.

tags: #ingrida #sulciene #gime

• Animacinis filmas „Didvyrių šešetas“
• Išsamus Lomexin kremo vadovas
• Ar saugu dažyti plaukus vaikams? Išsamus gidas
• VPK principai, veikla ir analizė
• Skaitykite apie placentą