Sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo ir globa: nuo darbo vietos iki teisinio reglamentavimo
Sveikatos stiprinimas darbo vietose ir tinkama globa yra neatsiejami šiuolaikinės visuomenės gerovės elementai. Projekto „Sveikatos ugdymo darbo vietose tyrimas: esama padėtis ir poreikiai“ metu buvo nagrinėjama sveikatos stiprinimo darbe situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje. Nors nė vienoje iš projekte dalyvavusių šalių sveikatos stiprinimo darbe apibrėžimas nėra teisiškai įtvirtintas, visos šalys apibūdina šią sąvoką remdamosi Liuksemburgo deklaracija.
Sveikatos stiprinimas darbo vietose: tarptautinė patirtis
Suomijoje, palyginti su abiem Baltijos šalimis, sudaryta darbuotojų sveikatai stiprinti palankesnė teisinė ir organizacinė aplinka. Įdomu tai, kad lietuviai ir latviai linkę darbuotojų sveikatos stiprinimą laikyti atskira veikla, o suomiai sveikatos stiprinimą integruoja į įvairius darbuotojų saugos ir sveikatos elementus, pavyzdžiui, profesinės rizikos vertinimą, darbuotojų sveikatos stebėseną ir profilaktinius sveikatos tikrinimus.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos reabilitacijos ir socialinės globos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai išsako įvairių sveikatos stiprinimo veiklų darbe poreikį. Dažniausiai nurodomas lengvatų sveikatos priežiūros paslaugoms ir dušų poreikis. Svarbu ir tai, jog daugiau negu pusė Lietuvoje ir Latvijoje apklaustų įstaigų vadovų teigė, jog sveikatos stiprinimo veiklų įgyvendinimas jiems yra per brangus.
Statistinis požiūris į sveikatos iniciatyvas
Darbuotojų atsakymus apie įstaigose organizuojamas sveikatos stiprinimo veiklas iliustruoja duomenys apie iniciatyvumą:
| Šalis | Inicijuoja darbuotojai (%) | Inicijuoja darbdavys (%) |
|---|---|---|
| Suomija | 70,9 | 61,2 |
| Latvija | 50,0 | 62,1 |
| Lietuva | 24,3 | 52,9 |
Globa ir rūpyba: teisiniai aspektai ir praktinis įgyvendinimas
Socialinėje srityje itin svarbu atskirti globą nuo rūpybos, nes šios priemonės skiriasi savo apimtimi ir pasekmėmis žmogaus teisėms. Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę.
Sprendimą dėl globos ar rūpybos visais atvejais priima tik teismas. Vienas esminių etapų - teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie nustato žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą. Būtent ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu.
Globos namai ir valstybės pagalba
Sprendimas apgyvendinti vyresnio amžiaus giminaitį globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis. Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės ar trumpalaikės globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Svarbu paminėti, kad tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes. Finansinių galimybi dėvėjimas apima asmens pajamų ir turto įvertinimą.
tags: #imhotepas #sveikatos #darbuotoju #globa
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
