Ilgalaikės socialinės globos finansinė kompensacija: išsamus gidas

Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose. Socialinės globos namai - tai vieta, kur senjorai gali rasti priežiūrą ir bendravimą.

Socialinių paslaugų gavimo tvarka

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės.

Kur kreiptis?

Dėl socialinių paslaugų skyrimo, pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos socialinių paslaugų centrą, savivaldybės, seniūnijos socialinių paslaugų skyrių ar socialinės paramos skyrių.

Reikalingi dokumentai

Kreiapiantis į minėtas institucijas, reikia užpildyti prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma) bei pateikti šiuos dokumentus:

• Laisvos formos prašymą, kuriame asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjas, rūpintojas) nurodo socialinės globos įstaigos pavadinimą, kurioje pageidauja gauti paslaugas.
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) ir jo kopiją.
• Socialinį statusą patvirtinantį dokumentą (pensininko pažymėjimą ar kitą).
• Neįgaliojo pažymėjimą (darbingumo lygio nustatymo pažymą) ar specialiojo poreikio nustatymo pažymas.
• Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.

Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į Socialinių paslaugų centrą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmeniui teikiant Prašymą elektroniniu paštu, Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Paslaugų gavėjams prie Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) suteikiama galimybė prisijungti naudojantis elektroniniu parašu (asmens tapatybės kortele, valstybės tarnautojo pažymėjimu ar kitomis elektroninio identifikavimo priemonėmis ir (ar) elektroninio banko sistemomis).

Sprendimo priėmimas ir siuntimas

Tuomet konkrečios savivaldybės socialinių paslaugų centro ar iškart savivaldybės socialiniai darbuotojai suruošia asmens, pageidaujančio gauti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas, dokumentus ir juos perduoda savivaldybės socialinės paramos skyriui, kuris per mėnesį laiko priima sprendimą dėl asmens siuntimo į globos namus ar finansavimo skyrimo (neskyrimo). Savivaldybės, priėmusios sprendimą, kad asmeniui bus teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos ir teikiamas finansavimas, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, jam išrašo siuntimą į globos namus.

Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo ir finansavimo. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos.

Ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos kaina

Kaip nustatomos kainos?

Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.

Vidutinės globos paslaugų kainos

Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų.

Kas įskaičiuota į globos kainą?

Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažuotojo, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kita.

Valstybės kompensacijos mechanizmas

Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška ir negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Asmens (šeimos) ir socialinių paslaugų įstaigos teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine šias paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jam atstovaujančio asmens (globėjo, rūpintojo ir kita) ir socialinių paslaugų įstaigos sutartimi. Mokėjimo dydį apskaičiuoja savivaldybė.

Asmens pajamos

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų.

Socialinė parama ir išmokos

Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.

Jei nepakanka asmens lėšų mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą įstaigoje, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė. Jei asmens lėšų mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą įstaigoje nepakanka, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė.

Turto mokestis

Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.

Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.

Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.

Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą.

Valstybės kompensacija privačiuose globos namuose

Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose. Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos gali būti teikiamos asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba trečio lygio poreikis dėl protinio atsilikimo ar psichikos sutrikimų (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Valstybės kompensacija privačiuose globos namuose).

Trumpalaikė socialinė globa

Kam reikalinga trumpalaikė globa?

Trumpalaikė socialinė globa - tai pagalba šeimos nariams (tėvai, vaikai, sutuoktiniai), globėjams, rūpintojams, dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kita) negalintiems laikinai prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Paslauga gali būti teikiama ir asmenims, įrašytiems į eilę dėl ilgalaikės socialinės globos, ir negalintiems gyventi savarankiškai.

Trumpalaikė socialinė globa reikalinga vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, ir nepilnametėms motinoms.

Mokėjimo už trumpalaikę globą principai

Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.

Bendrosios nuostatos ir sąvokos

Finansinių galimybių vertinimas

Finansinių galimybių vertinimas - asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) įteikiama užpildyta šio įvertinimo forma. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu užpildydamas prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu. Informaciją apie turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas.

Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 32 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.

Šeimos nariai

Šeimos nariai - sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Turto normatyvai

Turto normatyvas asmeniui - 12 kv. m.

Mokėjimas išvykimo metu

Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio.

Teikiant laikino atokvėpio paslaugą, vadovaujamasi Savivaldybės tarybos patvirtintomis pagalbos į namus, dienos socialinės globos, bei trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainomis. Jei laikino atokvėpio paslauga teikiama Tikslinės grupės asmens namuose, Tikslinės grupės artimieji aprūpina Tikslinės grupės asmenį maisto produktais, medikamentais, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, reikalingomis Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti, bei skiria lėšų paslaugos teikimo laikotarpiui nenumatytoms išlaidoms (būtinoms priemonėms ir paslaugoms Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti).

Socialinės paramos kontekstas

Socialinės paramos tikslai ir formos

Socialinė parama - tai pagalba, teikiama asmeniui arba šeimai, siekiant užtikrinti minimalų gyvenimo lygį, atitinkantį šalies standartus. Socialinės paramos pagrindiniai tikslai yra mažinti skurdą ir užtikrinti, kad šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač jei jie neturi kitų socialinės apsaugos garantijų arba jos nepakankamos. Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis. Įvairios kompensacijos ir lengvatos taip pat yra socialinės paramos dalis. Socialinės paramos piniginėms išmokoms galima priskirti minimalių pajamų palaikymo pašalpą, vaiko globos pašalpą be tėvų likusiems vaikams, būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitas kompensacijas, našlaičio įsikūrimo pašalpą ir kitas. Socialinės paslaugos teikiamos tiems asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis. Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką.

Teisė į socialinę paramą ir finansavimas

Didžiąją dalį socialinės paramos valstybė garantuoja tik labiausiai nepasiturintiems asmenims, todėl nustatant teisę į socialinę paramą atsižvelgiama į asmens (šeimos) pajamų ir (arba) turto dydį. Asmenims (šeimoms), kurių pajamos (turtas) viršija nustatytą ribą, piniginės išmokos neteikiamos. Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.

Socialinės paramos piniginės išmokos dydis darbingo amžiaus asmenims turi būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį, kad nemažėtų socialinę paramą gaunančio asmens darbo motyvacija. Daugeliu atvejų socialinė parama negali būti ilgalaikė, siekiant išlaikyti ir skatinti asmens motyvaciją pačiam rūpintis savimi. Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.

tags: #ilgalaikes #socialines #globos #pinigu #kompensacija

• Laukinių gyvūnų apsauga klimato kaitos akivaizdoje
• Rusų moterų asmeniniai išgyvenimai
• Rizikos susijusios su persileidimu
• sužinokite daugiau apie Aistį Zabarauską
• populiarusis žaislas „Meškiukas Sapniukas“