Ikimokyklinio ugdymo pedagogika: studijos ir kompetencijos

Mokytojo profesija yra itin svarbi, lydinti mus nuo pat mažens ir formuojanti savarankišką asmenybę. Ši profesija reikalauja kruopštumo, nuolatinio pasiruošimo ir atsidavimo. Nors tik nedidelė dalis asmenų pasirenka mokytojo kelią, jo reikšmė visuomenei yra milžiniška. Pedagoginį išsilavinimą galima įgyti studijuojant įvairiose aukštosiose mokyklose, kurios ruošia būsimus pedagogus ikimokykliniam, pradiniam ar konkretaus dalyko ugdymui. Viena iš svarbiausių sričių - ikimokyklinis ugdymas, kuris yra pamatas vaiko raidai ir tolimesniam mokymuisi.

Pedagogikos studijos ir jų sandara

Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas ir profesinį augimą. Iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintas reglamentas nurodo, kad pedagogikos studijų krypties programas vykdo Pedagogų rengimo centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra universitetas, atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.

Bakalauro pedagoginės studijos trunka ketverius metus (240 kreditų, ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS. Ugdydami studentai bendruosius gebėjimus taikys ugdymo mokslo teorijas, suvoks specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymosi kontekstą, gebės užmegzti ir puoselėti ryšius su švietimo įstaigos bendruomene, visuomene. Gebės vykdyti tyrimus, identifikuojant problemą, taikant šiuolaikinius informacijos kaupimo, analizės, sisteminimo būdus. Specialiųjų gebėjimų ugdymo(si) dėka numatys ir realizuos į vaiką orientuoto ugdymo tikslus bei uždavinius, planuos ir vertins vaikų pasiekimus, kurs visapusišką, vaiko raidą skatinančią aplinką, parinks metodus, atsižvelgs į ugdytinių poreikius. Naudodami socialinius gebėjimus kurs atvirą, tolerantišką, dialogu ir partneryste grįstą aplinką, sklandžiai bendraus valstybine kalba, vartos užsienio kalbą akademiniais ir profesiniais tikslais.

Studijų esmė - užtikrinti teorijos ir praktikos dermę stiprinant kompetencijas darbui daugiakultūrinėje aplinkoje. Studijų programos sandara - modulinė, orientuota į Europos ir nacionalinius reikalavimus. Siekiant laiduoti kokybišką ikimokyklinį/pradinį vaiko ugdymą, ugdymo(si) metodikos dėstomos koncentrais, t.y. jų dėstymas vyksta atskirais etapais, tikslingai orientuojantis į atskirus vaikų amžiaus tarpsnius. Mokymo ir mokymosi rezultatai išryškinami naudojant kaupiamojo (komuliatyvinio) vertinimo sistemą (IKI). Žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė. Galutinis balas gali susidėti iš keleto dedamųjų, surenkamų studijų procese (tarpiniai atsiskaitymai, savarankiški darbai, egzaminas arba projektas). Priklausomai nuo dalyko sudėtingumo, jo įtakos studijų rezultatams pasiekti, dalyko kaupiamojo vertinimo sudėtines dalis ir jo koeficientų reikšmes nustato dalyko dėstytojas. Absolventai studijas gali toliau tęsti aukštojo mokslo antroje pakopoje (magistrantūroje) Lietuvoje ir užsienyje.

Specializacijos moduliai

93 ECTS kreditai skirti vienam iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo arba pradinio ugdymo specializacijos moduliui.

Ikimokyklinio ugdymo specializacija

Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos specializacija suteikia psichologinius vaiko fizinės, socialinės-emocinės ir kultūrinės raidos pagrindus, pažinimo ir kognityvinių gebėjimų raidos aspektų ir ankstyvojo ugdymo didaktikos specifikos supratimą. Ikimokyklinio ugdymo specializacijos modulio dalykai:

• Vaiko sveikata ir saugumas
• Vaiko žaidimo pedagogika ir psichologija
• Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika
• Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadyba
• Vaiko ugdymas daugiakultūrinėje aplinkoje
• Kūdikystės ir ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo didaktikos
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo didaktikos
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo didaktikos
• Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje
• Kursinis darbas

Pradinio ugdymo specializacija

Pradinio ugdymo pedagogikos specializacija suteikia mokslo, didaktines bei praktines žinias, kurios įgalina pedagogą kurti vaikams patrauklų individualizuotą ir diferencijuotą ugdymo turinį. Pradinio ugdymo specializacijos modulio dalykai:

• Vaiko gerovė ir sveikata
• Vaiko ugdymo psichologija
• Socioedukacinis ugdymas
• Priešmokyklinis ugdymas
• Lyderystė ir švietimo vadyba
• Dorinis ugdymas (etikos didaktika, tikybos didaktika)
• Vaikų literatūra ir tautosaka
• Lietuvių kalbos didaktika
• Matematikos didaktika
• Šokio didaktika
• Dailės ir technologijų didaktika
• Pasaulio pažinimo didaktika
• Muzikos didaktika
• Fizinio ugdymo didaktika
• Ugdymo proceso vertinimo ir įsivertinimo strategijos
• Kursinis darbas

Pasirenkamiesiems dalykams skirta 9 ECTS kreditai.

Pedagogų rengimo būdai ir atranka

Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.

2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą, kuriame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienais metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą. Stojantys į menų pedagogikos studijas turi turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą. Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras.

Alternatyvūs keliai į pedagogiką

Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Pedagoginės kompetencijos

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro.

• Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų.
• Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą.
• Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.
• Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius.

Inkliuzinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, planetoje gyvena apie 200 mln. neįgalių vaikų, turinčių psichinių, fizinių ir sensomotorikos sutrikimų. Visų vaikų, taip pat ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), priešmokyklinio, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo svarba patvirtinta Pasaulinėje deklaracijoje apie švietimą visiems (1990) bei Vaiko teisių konvencijoje. Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad „vaikai turi teisę į gyvybę ir geriausią galimybę visiškai išsivystyti“ (6 str.), kad „reikia padėti neįgaliems vaikams būti kiek įmanoma savarankiškesniems ir sugebėti visavertiškai ir aktyviai dalyvauti kasdieniniame gyvenime“ (23 str.). Šalys, priėmusios Vaiko teisių konvenciją, įsipareigoja patenkinti pagrindinius vaikų poreikius ir suteikti jiems galimybę išnaudoti visą savo potencialą. Konvencijoje pabrėžiamas nemokamas, privalomas, pritaikytas prie kiekvieno vaiko poreikių, minimalus pagrindinis išsilavinimas visiems vaikams (28 ir 29 str.). Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad ikimokyklinis ugdymas yra viena pagrindinių strategijų, padedančių mažinti riziką palikti mokyklą.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktis į švietimo sistemą dažniausiai yra viena pagrindinių švietimo kokybės vertinimo elementų. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama siekiams užtikrinti, kad SUP turintys vaikai įgytų mokėjimo mokytis įgūdžius, reikalingus jų tolimesniam mokymuisi bei socialinei sąveikai. Minėtos nuostatos pagrindžiamos ES Tarybos išvadose dėl švietimo ir mokymosi, kuriose teigiama, kad švietimo ir mokymo sistemos visoje ES turi būti grindžiamos socialinio teisingumo ir kompetencijų plėtra, pabrėžiant, kad inkliuzinis ugdymas grindžiamas dalyvavimu ir individualiais pasiekimais.

Inkliuzinis ugdymas ikimokykliniame ugdyme sudaro sąlygas SUP turintiems vaikams socialiai sąveikauti bendraujant su suaugusiais ir bendraamžiais, laikantis numatytų susitarimų, kartu žaidžiant bei atliekant įprastas kasdienines veiklas. SUP turinčių vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme įgalinamas pasitelkiant inkliuzinę aplinką: fizinę, kultūrinę bei ugdomąją aplinką bei pedagogų kompetencijas. Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, inkliuzinis ugdymas yra svarbiausias švietimo sistemos politinis siekis, o kartu ir iššūkis. Nors vaikų, turinčių SUP, įtraukimas į švietimo sistemą vis populiarėja, jų pasiekimai ženkliai priklauso nuo pedagogų turimų kompetencijų dirbti su SUP turinčiais vaikais.

Pedagogų kvalifikacijos reikalavimai inkliuziniam ugdymui

Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją).

Bakalauro baigiamasis darbas

Pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos.

Pavyzdžiui, bakalauro darbas "IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ INKLIUZINIO UGDYMO KOMPETENCIJA" nagrinėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą inkliuzinėje švietimo sistemoje ir pedagogų kompetenciją.

Bakalauro darbo pavyzdžio turinys:

• Bakalauro darbo santrauka
• Įvadas
• 1. skyrius. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ UGDYMAS INKLIUZINĖJE ŠVIETIMO SISTEMOJE IR PEDAGOGŲ KOMPETENCIJA
  • 1.1. Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai inkliuzinio švietimo sistemoje
  • 1.2. Reikalavimai šiuolaikiniam pedagogui inkliuzinio ugdymo kontekste
  • 1.3. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencija ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus
• 2. skyrius. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ INKLIUZINIO UGDYMO KOMPETENCIJA: TYRIMO REZULTATAI
  • 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas
  • 2.2. Respondentai
  • 2.3. Rezultatai ir jų aptarimas (pedagogų anketinė apklausa)
    • 2.3.1. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų inkliuzinio ugdymo kompetencijos raiška
    • 2.3.2. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų pagarbos vaikų įvairovei kompetencija
    • 2.3.3. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų pagalbos kiekvienam vaikui kompetencija
    • 2.3.4. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo drauge su kitais kompetencija
    • 2.3.5. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų asmeninio profesinio tobulėjimo kompetencija
• Išvados
• Literatūra
• Summary
• Priedai

Kiti bakalauro darbai pedagogikos srityje

Pedagoginių studijų metu studentai rengia įvairius baigiamuosius darbus, apimančius platų pedagogikos spektrą. Štai keletas pavyzdžių:

• Pedagoginių studijų baigiamasis darbas: Kaip aš galėčiau skatinti IX klasės mokinius aktyviems kūno kultūros užsiėmimams. (42 puslapiai)
• Pradinių klasių mokytojo dalykinės kompetencijos teoriniai aspektai. (55 puslapiai)
• Bakalauro darbas. Savęs vertinimas ir savikontrolė. Savęs vertinimo ir savikontrolės užuomazgos ikimokykliniame amžiuje. Jų raida jaunesniame mokykliniame amžiuje. (37 puslapiai)
• Kūrybiškumo kompetencijos plėtojimo švietimo įstaigose problemos analizė. Kūrybiškumo kompetencijos tobulinimas švietimo įstaigose. (80 puslapių)
• Socialinio pedagogo veiklos teoriniai ir teisiniai pagrindai. Socialinė pedagoginė pagalba bendrojo ugdymo mokykloje. (40 puslapių)
• Agresija, agresyvus elgesys teoriniu aspektu. Veiksniai, lemiantys paauglių agresyvų elgesį. Šeima kaip esminis veiksnys. (27 puslapiai)
• Šeima kaip suaugusių žmonių ir bręstančios kartos sąveikos erdvė. Šeimos vaidmuo ugdant asmenybę. (46 puslapiai)
• Meninis kūrybiškumas ir jo reikšmė. Meninio kūrybiškumo samprata. Meninis muzikinis ugdymas, plėtojantis kūrybiškumo galimybes. (26 puslapiai)
• Smurtas prieš vaikus šeimoje teoriniu aspektu. Smurto prieš vaikus šeimoje sampratos problemiškumas. (47 puslapiai)
• Profesinių kompetencijų įsivertinimas. Įgytos patirties refleksija ir problemos identifikavimas. Vadovavimas klasei. (61 puslapis)
• Paauglio asmeninės kompetencijos ugdymas teatru. Teatro užsiėmimų galimybės ugdant paauglių asmeninę kompetenciją. (62 puslapiai)
• Socialinės pedagogikos samprata, tyrimo objektas, veiklos kryptys ir problemos. Socialinių edukatorių rengimas. (41 puslapis)

Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomą išduoda ta aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedėlyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

tags: #ikimokyklinis #ugdymas #bakalauro #darbas #ku

• Tėvų patirtys renkantis „Babylove“ sauskelnes
• Skelbiu.lt vaikiški čiužiniai
• Daugiau apie virtų kiaušinių ir daržovių naudą
• Patarimai, kaip palengvinti vaiko gydymo naštą
• sužinokite daugiau apie Anzelmą Armoną