Ikimokyklinio ugdymo vaikų kalbos įgūdžių trūkumas ir jo tyrimai
Lietuvių kalbos įsisavinimo tyrimai pastaruoju dešimtmečiu patyrė naują raidos etapą. Nuo ilgalaikių tipinės kalbos raidos stebėjimų pereita ir prie eksperimentinių tyrimų, apimančių ne tik tipinę raidą, bet ir neišplėtotąją kalbą, kitaip, kalbos neišsivystymą. Gausi tipinės raidos vaikų kalbos duomenų bazė moksliniuose tyrimuose jau naudojama kaip standartas, padedantis įvertinti vėlyvąją kalbą ar kalbos sutrikimus, o atliekami eksperimentiniai arba pusiau eksperimentiniai tyrimai leidžia objektyviai nustatyti ir aprašyti neišplėtotosios kalbos požymius.
Kalbos skurdėjimo veiksniai ir aktualumas
Lietuvių kalbos įsisavinimo kokybė - šiuo metu ypač aktualus klausimas, į kurį stengiasi atsakyti lingvistai, psicholingvistai, pedagogai, psichologai, todėl netipinės kalbinės raidos tyrimai turi neabejotiną teorinę ir praktinę vertę. Tiek mokslinėje literatūroje, tiek žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie tai, kad vaikų kalba per pastarąjį dešimtmetį pastebimai skurdėja, lėtėja jos įsisavinimas, sunkiau įgyjama ne tik kalbinių, bet ir komunikacinių įgūdžių.
Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl skurdėja vaikų kalba, dažniausiai nurodomos tokios priežastys:
- Socialiniai ir ekonominiai visuomenės pokyčiai.
- Stiprėjanti užsienio kalbos bei technologijų, ypač interneto, įtaka.
- Nepakankamas bendravimo su vaiku laikas ir nepakankama namų raštingumo aplinka.
- Prigimtiniai veiksniai, susiję su vaiko galvos smegenų žievės ar kalbos zonų pakenkimu.
Žiūrėti: Vaiko raidos ekspertas apie kalbos raidos etapus
Kalbos neišsivystymo samprata ir požymiai
Lietuvos kalbėjimo, kalbos sutrikimų klasifikacijoje vartojamas terminas kalbos neišsivystymas, kuris apibūdina nepakankamą visos kalbos sistemos susiformavimą, apimantį garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyną, gramatinį kalbos taisyklingumą ir rišliosios kalbos plėtrą. Pagal tai, kaip stipriai pažeista kalbos raida, kalbos neišsivystymas gali būti nežymus, vidutinis ir žymus.
| Sutrikimo laipsnis | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|
| Nežymus | Sunkumai skiriant panašius garsus, sudėtingų žodžių tarimas, klaidos derinant žodžius. |
| Vidutinis | Daug gramatinių klaidų, skurdus žodynas, sunkumai suprantant gramatines formas. |
| Žymus | Nėra rišliosios kalbos, ribotas žodynas (garsažodžiai), dominuoja gestai ir mimika. |
Eksperimentiniai tyrimai: būdvardžių laipsniavimas
Atliktas vaikų, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas, ir tipinės raidos vaikų kalbinių gebėjimų tyrimas leido palyginti būdvardžio laipsniavimo klaidų dažnį ir tipus. Tyrimo metu nustatyta, kad abiem vaikų grupėms sunkiau sekėsi vartoti aukščiausiojo laipsnio būdvardžius, kurie yra morfosemantiškai ir morfonologiškai žymėti.
Gauti rezultatai patvirtino, kad lingvistiniai būdvardžio požymiai (morfeminė žodžio sudėtis, skiemeninė sandara, morfonologiniai pokyčiai) lemia aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio įsisavinimo sunkumus. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kuriems būdinga neišplėtotoji kalba, daro ypač daug klaidų laipsniuodami paprastuosius būdvardžius, o skirtumas tarp vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, ir tipinės raidos vaikų yra statistiškai reikšmingas.
Rišlusis pasakojimas yra svarbus sociokultūrinis gebėjimas, kurio formavimasis yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kalbinių ir kognityvinių įgūdžių. Pedagogams aktualu tai, kad rišliojo pasakojimo ypatybės atskleidžia ne tik bendrąją vaiko kalbos sistemos raidą, bet ir padeda įvertinti vaiko kognityvinius bei socialinius gebėjimus.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #vaiku #kalbos #igudziu #trukumas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
