Ikimokyklinio ugdymo reforma: metodologiniai požiūriai ir raida Lietuvoje

Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ir ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą. Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas yra apibrėžtas Švietimo įstatymu, priimtu 1991 m. ir atnaujintu 2011 m., apibrėžiančiu ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. Lietuvoje įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.

Ikimokyklinio ugdymo sistemos plėtra ir statistika rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. 2010 m. veikė 626 ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdėsi 94,8 tūkst. vaikų. Iki 2019 m. pradžios šis skaičius išaugo iki 731 ikimokyklinės įstaigos ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų su ikimokyklinio ugdymo klasėmis, ugdant 120,9 tūkst. vaikų.

Metodologiniai požiūriai į švietimo reformą

Reformos samprata, skirtingai nuo švietimo kaitos ir inovacijų, apibrėžiama kaip politinis procesas, darantis įtaką galios ir resursų pasiskirstymui. Daugelis autorių reformos ir kaitos sąvokų santykį nusako paprastai: reforma - tai planinga kaita. Kaita - tai natūralus, nuolat vykstantis procesas; inovacija ir reforma - planuojami ir valdomi procesai. Inovacija - mėginimas daryti įtaką kaitai makrolygiu, o reforma - makrolygiu. Švietimas apibūdinamas kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Valdant švietimą, atsakingi asmenys privalo užtikrinti tvarką, kad sistema veiktų sklandžiai, rinkti duomenis, juos laikyti ir analizuoti. Švietimo valdymo paskirtis - laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei priežiūra.

Strateginis valdymas reformos kontekste

Strateginis valdymas yra mąstymo ir veiklos būdas, apimantis planavimą ir įgyvendinimą. Jį sudaro strateginė analizė, strateginis pasirinkimas ir strateginis įgyvendinimas. Strateginis valdymas padeda švietimo įstaigoms nuosekliai ir racionaliai nagrinėti organizacijos aplinką ir išteklius, apibrėžti strategijos tikslus, rengti strateginių sprendimų alternatyvas ir priimti galutinius strateginius sprendimus, kurie vėliau įgyvendinami. Kad strateginis švietimo reformos valdymas vyktų sklandžiai, turi būti įvertinamos reforma suinteresuotos šalys: pedagoginė visuomenė, mokinių tėvai ir patys ugdytiniai.

Reformuojant švietimą vyrauja trys svarbiausi prioritetai: kokybė, socialinis teisingumas ir efektyvumas. Vertinant efektyvumą ir kokybę, svarbu racionaliai panaudoti švietimo finansavimo išteklius, kryptingai rengti ir panaudoti žmonių išteklius.

Švietimo reformų įgyvendinimo strategijos

Lietuvos švietimo reforma iš pradžios buvo pasirinkusi prievartinę (jėgos) strategiją. Tai direktyvi, autokratinė, įstatymais besiremianti strategija, kur informacija juda tik viena kryptimi - iš iniciatorių į vykdytojus. Reformas lemia politinė, teisinė, administracinė ir ekonominė jos iniciatorių galia. Alternatyvos yra racionalioji (empirinė) strategija, kai ekspertai apeliuoja į praktikų sveiką protą ir intelektą, ir normatyvinė (perauklėjamoji) strategija, nukreipta į praktikų nuomones, pažiūras ir normų kaitą. Vykdant reformą svarbiausia keisti žmonių požiūrius, įgūdžius, santykius ir vertybes. Deja, reformos darbai nebuvo grindžiami moksliniais švietimo ir visuomenės tyrimais, kai kuriais atvejais reforma atrodė lyg primesta „iš viršaus“.

Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: diskusijos ir nuogąstavimai

Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.

Argumentai prieš reformą

• Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą.
• Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą.
• Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“.
• Pasak direktorės, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti.
• Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.

Argumentai už reformą

• Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus.
• Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų.
• Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams.
• K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis.
• Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.

Švietimo sistemos reformos ir jos tikslai plačiame kontekste

Vyriausybė pristatė švietimo sistemos reformą, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Viena iš reformos dalių - mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo paslaugų kokybės didinimas. Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai buvo sujungti. Taip pat vykdoma ugdymo turinio atnaujinimo programa.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi valstybės strateginio planavimo sistema. Anksčiau buvusias atskirų sričių dešimties metų strategijas keičia dešimtmečiui skirtas Nacionalinis pažangos planas (NPP). NPP apima visas valstybės veiklos sritis, kuriose numatoma pasiekti proveržį. Jame nustatomi strateginiai tikslai; uždaviniai, skirti pasiekti pažangą; rodikliai, rodantys vykdomų veiklų poveikį. Naujai išrinktos Vyriausybės plano galiojimo metu gali peržiūrėti Planą ir jį tikslinti pagal savo programą.

2021 m. spalio 9 d. 2021-2030 Nacionaliniame pažangos plane švietimui skirtas 3-iasis NPP strateginis tikslas „didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Grindžiant proveržio kryptis nurodyta, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai, matuojami PISA 2015 tyrimu, yra žemesni nei EBPO vidurkis. O pažanga, palyginus 2018 ir 2015 metų PISA rezultatus, nėra didelė. COVID-19 pandemija atskleidė spartesnės skaitmenizacijos poreikį, nes Lietuva, kaip ir daugelis šalių, iš dalies ir griežto karantino metu - visiškai perėjo prie nuotolinio mokymo. Nuotolinis ugdymasis atskleidė aibę iššūkių: mokytojų skaitmeninių gebėjimų trūkumą, poreikį plėtoti kokybišką skaitmeninį turinį, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių priemonių ir mokiniams, ir mokytojams. Problemų apraše taip pat akcentuojamas įtraukumo, lygių galimybių trūkumas.

Įgyvendinant švietimo reformas dalyvauja Seimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai. Jei švietimo reforma yra įteisinama keičiant įstatymus, šiuos pakeitimus gali inicijuoti Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė, taip pat - 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Įstatymai ir reformos įgyvendinamos vidutinės trukmės dokumentais. Seimas atlieka įgyvendinamų reformų parlamentinę kontrolę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įprastai vykdo nuolatinę stebėseną, bus pagrindinė institucija, atsakinga už Švietimo plėtros programą (priimta 2021-12-01) ir Mokslo plėtros programą (priimta 2022-01-26).

Reformų tyrimų aktualumas ir perspektyvos

Nors švietimas reformuojamas nebe pirmą kartą, pedagogines inovacijas ir reformas sistemingai imta tirti santykinai neseniai. Reformos vertinamos vidutiniškai, reformuojama sistema yra geresnė už tarybinę, respondentai optimistiškai žvelgia į ateitį. Temos aktualumas ir naujumas pabrėžia, kad kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas - esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Tai reglamentuoja ir pagrindiniai Lietuvos švietimo dokumentai: Lietuvos švietimo koncepcija (1992), Lietuvos Respublikos švietimo plėtotės strateginės nuostatos, Švietimo gairės 2003-2012 (2002), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2004).

Švietimo reformos pradžia beveik sutampa su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veiklos pradžia. Mūsų šalies įstojimas į UNESCO Lietuvos švietimo specialistams reiškė kokybiškai ir kiekybiškai naujas galimybes dirbti su UNESCO ir kitų šalių švietimo specialistais, keistis informacija, gauti konsultacijas ir finansinę paramą švietimo reformai kurti ir diegti, dalyvauti bendruose projektuose. Vis dėlto, neaiškūs švietimo reformos tikslai; reforma vykdoma neturint moksliškai pagrįstos švietimo strategijos. Tyrimo duomenys švietimo strategams padeda suprasti, kaip vykdomos švietimo reformos yra vertinamos tų, kurie tiesiogiai nuo reformos priklauso: pedagogų, švietimo įstaigų vadovų ir mokinių tėvų. Padeda sužinoti, ko pedagoginė visuomenė tikisi iš švietimo pertvarkos, kokie konkretūs pasiūlymai teiktini dėl tolimesnės švietimo reformos eigos.

Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių. Ypatingą reikšmę turi tyrimai ir nuolatinė analizė.

Pagrindinės reformų kryptys ir metodologiniai principai

Lietuvoje vykstančioms švietimo reformoms didelę įtaką darė tarptautinės tendencijos. Šalys, įgyvendinusios tam tikro pobūdžio reformas, siekia į pedagoginį darbą įtraukti kuo daugiau jaunų gabių žmonių, gerinti jų pasirengimą. Konkurencijos sukeltos reformos apima:

1. Decentralizacijos būdas: Reformos tikslas - daugiau galių ir savarankiškumo priimant sprendimus suteikti mokytojams ir mokyklos vadovams (tai pažymima ir valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m.).
2. Standartų taikymas: Šalyje siekiama nustatyti pasiektų ugdymo laimėjimų vertinimo standartus. Daugelyje šalių viešai skelbiami valstybinių egzaminų arba nacionalinio testavimo rezultatai.
3. Švietimo išteklių valdymo tobulinimas.
4. Mokytojų rengimo ir jų kontingento kokybės gerinimas.

Finansiniais sumetimais sukeltų reformų tikslas - skatinti darbo našumą, gerinti švietimo kokybę, efektyviau valdyti išteklius. Vykdant tokio pobūdžio reformas, privatizuojamos gimnazijos ir aukštosios mokyklos, mažinami visų švietimo įstaigų mokymosi kaštai. Visos šios kryptys siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą ugdymą, nuolat tobulinant sistemą atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #reforma #metodologiniai #poziuriai

• kaip ugdomos kompetencijos darželyje
• Atskleiskite gimimo datos numerologijos paslaptis apie vyrus
• Vitaminai prieš nėštumą
• Laukinių gyvūnų apsauga klimato kaitos akivaizdoje
• Sutartis su siuntimu