Ikimokyklinio ugdymo reforma ir politika Lietuvoje: nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų iššūkių

Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Švietimo reformos Lietuvoje pradžia laikytina 1988 metais pristatyta Tautinės Mokyklos Koncepcija. Jos sukūrimui vadovavo lietuvių literatūrologė, kultūros istorikė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, Lietuvos švietimo reformos pradininkė habil. dr. Meilė Lukšienė. Iškilūs Lietuvos mokslininkai, o pirmiausia jų idėjinė vadovė prof. habil. dr. Meilė Lukšienė, kvietė tautą visų pirma kultūrinei kaitai. Tautinės mokyklos koncepcijoje teigiama, jog „Itin svarbu ugdyti paties moksleivio nuostatą lanksčiai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti. Jis turi būti viduje pasiruošęs, kad gyvenimas sparčiai keičiasi." Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę (1991), teoriniai ir teisiniai švietimo sistemos reformos pagrindai jau buvo paruošti. Tautinės mokyklos koncepcija tapo pagrindu atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1992 m. patvirtintai Lietuvos švietimo koncepcijai. Joje suformuluoti svarbiausi švietimo reformos principai ir tikslai, apibrėžta švietimo sistemos struktūra, pedagogų rengimas, švietimo sistemos valdymas ir finansavimas.

Lietuvos švietimo koncepcijoje teigiama: „Reformuoto Lietuvos švietimo paskirtis - ne pateisinant įteisinti susiformavusias socialines bei ideologines struktūras, bet duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei." Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą. Po ilgiau nei dešimtmečio dar vis tebesitęsianti palaipsnė ir visuotinė reforma žymiai pakeitė konceptualiąją, institucinės sąrangos, metodologinę, žmogiškųjų išteklių, finansinę ir kitas švietimo sistemos sritis.

Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis švietimo sistemos veiklą, yra Švietimo įstatymas. 1991 metais priimto Švietimo įstatymo paskirtis buvo užtikrinti nepriklausomą ugdymą nepriklausomoje valstybėje, todėl didelis dėmesys buvo skirtas sistemos institucinei sąrangai - buvo apibrėžtos šalies švietimo sistemos funkcijos, struktūra ir administravimas. Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Priešmokyklinis ugdymas apima rūpinimąsi vaikais iki 3 metų amžiaus ir 3-5 (arba 6) metų amžiaus vaikų ugdymą. Priešmokyklinio amžiaus vaikai, atsižvelgiant į jų tėvų pasirinkimą, yra ugdomi vaikų lopšeliuose, vaikų darželiuose ir vaikų darželiuose-mokyklose (arba, bendrojo lavinimo įstaigose sudarytose, priešmokyklinio amžiaus grupėse).

Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui. Siekiant suvienodinti visų vaikų priešmokyklinio išsilavinimo lygį, naujoje švietimo įstatymo redakcijoje papildomai numatyta speciali vienerių metų programa priešmokyklinio amžiaus vaikams ugdyti. Valstybė gali remti ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikdama papildomas išmokas. Mokymo ir sveikatos priežiūros įstaigose taip pat teikiama metodologinė, diagnozavimo ir konsultacinė pagalba, namuose auklėjančioms priešmokyklinio amžiaus vaikus, šeimoms.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemos plėtra ir statistika

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. „Viskas prasideda nuo darželio“ - taip neretai sakoma pusiau juokais, tačiau būtent čia vaikai pirmą kartą įsilieja į savo mažąją bendruomenę, lavina socialinius įgūdžius, ugdo smalsumą ir atranda žinių pasaulį.

Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: diskusijos ir nuogąstavimai

Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.

Argumentai prieš reformą

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą.

Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“. Pasak jos, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.

Argumentai už reformą

Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams.

K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis. Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.

Plačiosios švietimo sistemos reformos ir tikslai

Vyriausybė pristatė švietimo sistemos reformą, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Viena iš reformos dalių - mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo paslaugų kokybės didinimas. Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai buvo sujungti. Taip pat vykdoma ugdymo turinio atnaujinimo programa.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi valstybės strateginio planavimo sistema. Anksčiau buvusias atskirų sričių dešimties metų strategijas keičia dešimtmečiui skirtas Nacionalinis pažangos planas. Nacionalinis pažangos planas (NPP, Planas) - 10 metų trukmės planavimo dokumentas. NPP apima visas valstybės veiklos sritis, kuriose numatoma pasiekti proveržį. 2021 m. spalio 9 d. 2021-2030 Nacionaliniame pažangos plane švietimui skirtas 3-iasis NPP strateginis tikslas „didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Grindžiant proveržio kryptis nurodyta, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai, matuojami PISA 2015 tyrimu, yra žemesni nei EBPO vidurkis. COVID-19 pandemija atskleidė spartesnės skaitmenizacijos poreikį, nes Lietuva, kaip ir daugelis šalių, iš dalies ir griežto karantino metu - visiškai perėjo prie nuotolinio mokymo. Nuotolinis ugdymasis atskleidė aibę iššūkių: mokytojų skaitmeninių gebėjimų trūkumą, poreikį plėtoti kokybišką skaitmeninį turinį, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių priemonių ir mokiniams, ir mokytojams. Problemų apraše taip pat akcentuojamas įtraukumo, lygių galimybių trūkumas.

Švietimo įstatymas ir politikos formavimas

Svarbiausi valstybės švietimo principai yra nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme - Konstitucijoje. Konstituciją priėmė Lietuvos piliečiai referendumu 1992 m. spalio 25 d. Švietimo įstatymas nustato Lietuvos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. Švietimo įstatyme nustatyta, kad švietimo politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane.

Lietuvos švietimo sistema yra sudaryta iš priešmokyklinio ugdymo, pagrindinio (trijų pakopų - pradinio, žemesniojo vidurinio ir aukštesniojo vidurinio) ugdymo, profesinio mokymo ir profesinių-aukštesniųjų studijų, aukštojo mokslo studijų ir suaugusiųjų ugdymo. Be to, yra įstaigų, teikiančių papildomą ir neformalųjį ugdymą. Formalusis švietimas - švietimas, vykstantis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintas programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija. Neformalusis švietimas - švietimas, vykstantis pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas. Informalusis švietimas (savišvieta) - savarankiškas ir savaiminis, nuolat vykstantis mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir praktine patirtimi.

Mokslas valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose ir profesinėse-aukštesniojo lavinimo mokyklose yra nemokamas. Valstybinėse, aukštąjį išsilavinimą suteikiančiose, mokyklose gerai besimokantiems taip pat garantuojamas nemokamas mokslas. Vietovėse, kur vyrauja tam tikros, atskiros tautinės mažumos atstovai, pagrindinio ugdymo studijos gali būti organizuojamos atitinkamos tautinės mažumos gimtąja kalba. Priešingu atveju yra siūlomas neprivalomas popamokinis arba sekmadieninis ugdymas. Tačiau visose, tokio pobūdžio įstaigose privaloma suteikti ir lietuvių kalbos pagrindus. Aukštojo mokymo įstaigose dėstoma išimtinai lietuvių kalba.

Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės ir Geros mokyklos koncepcija

Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Šiame dokumente remiamasi sistemiškumo (švietimo sistema yra vientisa), kontekstualumo ir tarptautiškumo dermės, refleksijos ir ateities įžvalgos dermės, bendradarbiavimo principais. Kartu jame nustatomos politinių veiksmų kryptys, kuriose srityse, susijusios su bendruoju ugdymu, pirmiausiai turi būti siekiama pokyčių. Tai apima:

• Ugdymo turinys. Ugdymo programos turi orientuotis į kompetencijų plėtotę.
• Materialieji ugdymo (ugdymosi) ištekliai.
• Pedagogų rengimas ir karjera. Turėtų būti parengtas atnaujintas dokumentas, nustatantis pedagogui reikalingas kompetencijas.
• Edukologijos srities moksliniai tyrimai. Turi būti ugdomas pedagogų gebėjimas atlikti tyrimus.
• Ugdymo kaita ir inovacijų taikymas švietime turi būti išbandyti per žvalgomuosius projektus.
• Mokyklų strateginis valdymas. Turi būti skatinamas mokyklų savarankiškumas ir įvairovė.
• Bendrojo ugdymo finansavimas. Finansavimo pokyčiai turi didinti bendrojo ugdymo prieinamumą.

Siekiant pritraukti gabiausius pedagogus, turi būti įdiegta mokytojo karjeros ypatumus atitinkanti atlyginimo sistema. Geros mokyklos koncepcija nustato gaires, kaip kelti mokyklų veiklos kokybės lygį, kokios turėtų būti mokyklos veiklos kryptys bei gairės, kaip mokykla gali viso to pasiekti. Kartu, kad tai būtų įgyvendinta, turi kisti švietimo srities teisės aktai ir dokumentai. Geros mokyklos koncepcija sako, kad gera mokykla yra ta, kuri ugdymą grindžia humanistinėmis vertybėmis, siekia atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės, savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi.

Pedagogų rengimas taip pat yra svarbi reformų dalis. Bus vykdoma kompleksinė atranka į pedagogines studijas, vertinant kandidatų mokymosi pasiekimus (konkursinį balą), motyvaciją, asmenines savybes ir vertybines nuostatas. Pedagogų rengimas vyks trijose stipriausiose aukštosiose mokyklose pasitelkiant tarptautinius ekspertus.

Iššūkiai ir perspektyvos

Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių. 2002 metų rudenį buvo pradėta įgyvendinti investicijų programa mokyklai tobulinti. Tikimasi, kad, vykdant šią programą, mokymo kokybė bus pagerinta 70% ugdymo įstaigų. Programa numato didžiausią per paskutinius dešimt metų investuotą sumą - per ateinančius 3.5 metų (iki 2005 metų) į bendrojo ugdymo sistemą bus investuota 180 mln. Lt. Vykdant programą 400 bendrojo ugdymo įstaigų bus aprūpintos modernia mokymo įranga, bus nupirkta daugiau nei 100 „geltonųjų autobusėlių“, 62 bendrojo ugdymo įstaigos bus restauruotos, 6000 pedagogų bus suteikta galimybė kelti savo kvalifikaciją.

Šiandien 43 Seimo nariai kreipėsi raštu į prezidentą, premjerę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę, prašydami, įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, taikyti išimtis tautinių mažumų mokykloms. „Mokyklų bendruomenės, nutolusios nuo didžiųjų Lietuvos miestų, nesutinka su įstaigų reorganizavimo planais, nes ateityje tai gali reikšti šių mokyklų panaikinimą.“ Seimo nariai prašo vadovų atšaukti 2021 m. gruodžio 22 d. Vyriausybės nutarimą ir inicijuoti platesnę diskusiją dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pasekmių regionų kaimiškosioms vietovėms vertinimo. Beatodairiškai įgyvendinant mokyklų tinklų pertvarkas savivaldybėse mažės be mokyklų likusių vietovių patrauklumas, didės atskirtis tarp kaimo ir miesto.

Ukrainiečių integracija į Lietuvos švietimo sistemą taip pat yra aktualus iššūkis. Š.m. kovo 22 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatė, kaip įgyvendinama ukrainiečių integracija į Lietuvos švietimo sistemą. Ministrės pristatyti skaičiai ir tendencijos rodo, kad šiais ir kitais mokslo metais mokinių skaičius Lietuvos mokyklų klasėse, priešmokyklinio ugdymo grupėse didėja ir gali dar didėti. Lietuvos mokyklose jau šiuo metu mokosi daugiau nei 3,5 tūkst. ukrainiečių vaikų, o atvykusių jau yra 12 tūkst. Ukrainiečių mokiniams, kurie nuotoliniu būdu negali mokytis gimtosios kalbos, planuojama tokią galimybę suteikti Lietuvos mokyklose. Tai reikalauja mokytojų bei švietimo įstaigų steigėjų, t.y. savivaldybių, lankstumo ir pasiruošimo.

Projekto „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“ (10-015-P-0001) tikslas sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų (angl. peer-learning). Projekto trukmė - 2024 m. rugsėjo 17 d. - 2025 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į esamus pasiekimus, yra planuojami tolimesni reformos veiksmai, kurie įtakotų švietimo sistemos plėtros procesus ir lemtų reikšmingus pokyčius.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #reforma #ir #politika

• viskas apie vaiko dokumentus ir keliones
• Kaip dviračiai gelbsti gyvybes Zambijoje: Andrius Mamontovas
• AKB48 kilmės šalis
• Požymiai 7 nėštumo mėnesį
• Kaip atrodo kraujavimas po medikamentinio nėštumo nutraukimo?