Ikimokyklinio ugdymo programa: apžvalga ir kompetencijos

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, tačiau priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai. Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis ir sėkmingai besimokantis. Šių tikslų siekiama per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Svarbu suprasti, kad vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis, nes kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu ir turi skirtingą ugdymosi patirtį.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas, tačiau dauguma įstaigų savarankiškai įtraukia anglų kalbos mokymą į savo ugdymo programas. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams numatyta skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę lietuvių kalbos mokymui. Ugdymo turinys ikimokyklinio ugdymo teikėjų neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra griežtai apibrėžta, kiek laiko turi būti skiriama tam tikrai veiklai; veiklos rūšys integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą.

Programoje ugdomos šios kompetencijos:

• Komunikavimo
• Kultūrinė
• Kūrybiškumo
• Pažinimo
• Pilietiškumo
• Skaitmeninė
• Socialinė
• Emocinė
• Sveikos gyvensenos

Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

• Gamtamokslinis ugdymas
• Kalbinis ugdymas
• Matematinis ugdymas
• Meninis ugdymas
• Visuomeninis ugdymas
• Sveikatos ir fizinis ugdymas

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes.

Pedagoginės veiklos formos ir metodai

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus, svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai turėtų būti pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus, išlaikydamas pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų.

Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai, jas perka iš ugdymui skirtų lėšų.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas, vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis, kurti, būti aktyviam ir veikti. Taip pat taikomi šie ugdymosi metodai:

• Stebėjimo
• Tyrinėjimo
• Demonstravimo
• Pokalbio
• Pasakojimo
• Diskusijų
• Problemų sprendimo
• Projektinės veiklos

Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Nors teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, jie kelia reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams, siekiant sudaryti sąlygas skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui, kad vaikas patirtų kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.

Vertinimas ir pasiekimai

Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaikui motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Vaikų pasiekimai skirstomi į du amžiaus laikotarpius: nuo gimimo iki trejų metų ir nuo trejų iki šešerių metų. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais vaiko stiprybes, pasiekimus ir tobulintinas sritis. Informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose. Išskiriami du vertinimo tipai:

• Formuojamasis vertinimas: skirtas mokinio pažangai skatinti, stebėti ir vertinti ugdymo procese. Teikiamas grįžtamasis ryšys padeda mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipia, ką dar reikia išmokti, ir leidžia mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Formuojamojo vertinimo dalis yra esamos situacijos įvertinimas, padedantis mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, ir planuoti tolesnį ugdymą.
• Apibendrinamasis vertinimas: juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį ar programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Mokytojas aptaria vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją.

Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.

Principai ir ugdymo(si) aplinkos

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
• Žaismės principas
• Sociokultūrinio kryptingumo principas
• Integralumo principas
• Įtraukties principas
• Kontekstualumo principas
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas

Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas apibrėžiamas kaip lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Konkrečių ugdymo(si) kontekstų pavyzdžiai:

• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant vaikų subkultūros bei artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #programa #smm

• Daugiau apie neištikimybės santuokoje priežastis
• Iniciatyvos vaikų gerovei
• Kūdikio maitinimas 8 mėn.
• Ką žinoti apie išmokas gimus vaikui užsienyje
• Maisto netoleravimo testas nėštumo metu: kada jį atlikti?