Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos.

Pagal 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintą Reglamentą, pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais.
Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS, o mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS.

2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą, kuriame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla, kuri taip pat nustato priėmimo reikalavimus.
Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą, kurio metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai. Kandidatai taip pat laiko motyvacijos testą.
Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos kompetencijos, kurios yra apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro:
Lietuvoje įgyjamo aukštojo mokslo kvalifikacinio laipsnio sistema yra unifikuota. Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties švietimo įstaigoje. Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį. Pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu, kuriame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą.
| Studijų pakopa/būdas | Pagrindinis baigiamasis vertinimas | Diplomo išdavimas |
|---|---|---|
| Bakalauro / profesinio bakalauro | Baigiamasis darbas (gynimas žodžiu) | Aukštoji mokykla |
| Profesinės pedagoginės studijos | Baigiamasis darbas (gynimas žodžiu) | Aukštoji mokykla |
| Magistrantūros studijos | Baigiamasis magistro darbas | Aukštoji mokykla |

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogu #kompetenciju #aprasas