Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras: istorija ir tradicijos
1945 metais įsteigta Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla (tada Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla) jau po trejų metų, 1948-ųjų rudenį, turėjo ne tik bendrojo lavinimo klases, bet ir naują Choro skyrių būsimiems chorvedžiams bei choro dainininkams. Meno reikalų valdybos 1948 m. spalio 9 d. įsakymu Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje buvo atidarytas Choro skyrius, o pirmąjį chorą, kuriame dainavo 27 mokiniai, ėmėsi formuoti Pranas Sližys. Šiandien, dėliodami choro biografijos mozaiką, randame labai daug žymių vardų, ypač iš pirmųjų metų, kai lankyti chorą buvo privaloma visiems.
Choro raidos etapai: nuo Antano Jozėno iki šiandienos
Pirmąjį ryškų choro dviejų dešimtmečių veiklos etapą formavo Antanas Jozėnas, čia dirbęs 1952-1971 m. Pradėjęs vadovavimą chorui A. Jozėnas nuo pat pradžių kūrė profesionalų kolektyvą. Choro repertuare įsitvirtino lietuviškų dainų aukso fondas - Stasio Šimkaus „Oželis“, Čiurlionio harmonizuota liaudies daina „Ūžia girelė“, Antano Budriūno „Rudenėlis“ ir daugelis kitų. Pamažu greta dainų radosi solidesni kūriniai: E. Balsio muzika filmui „Žydrasis horizontas“, E. Griego, W. A. Mozarto opusai, G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, O. Messiaeno „Trys mažosios liturgijos“.
1971 m. Čiurlionio mokyklos chorui pradėjo vadovauti Rimantas Zdanavičius. Vienas įspūdingiausių to laikotarpio įvykių - 1977 m. pastatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Kaulo senis ant geležinio kalno“, o kiek vėliau (1979 m.) parengta jo oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ ilgam įsitvirtino mokyklos choro repertuare, pelnė šlovę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. R. Zdanavičius prisiminė: „Tad formuodamas choro repertuarą ieškojau prieinamų kūrinių nuo Renesanso iki šiuolaikinės muzikos. Vaikai su ypatinga menine nuojauta interpretuodavo Lasso, Palestrinos, Monteverdi, Corelli, Scarlatti, Pergolesi, Händelio kūrinius.“
Romualdas Gražinis ir šiuolaikinis choro gyvenimas
Nuo 1994 metų choro vairą perėmė Romualdas Gražinis - Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, dirigavimą ir grigališkąjį choralą studijavęs dar ir Paryžiuje. Dabar, laisvoje valstybėje, mokyklos choras drąsiai renkasi įdomų repertuarą, gastrolių maršrutus. Pasakoja Romualdas Gražinis: „Čiurlioniukų repertuaro aukso fondas buvo ir tebėra Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos, Juozo Naujalio ir Broniaus Kutavičiaus dainos. Kasmet repertuarą stengiamės kreipti vis kita linkme, kad chore dainuojantys moksleiviai pažintų įvairios stilistikos muziką.“
| Vadovas | Veiklos laikotarpis |
|---|---|
| Antanas Jozėnas | 1952-1971 m. |
| Rimantas Zdanavičius | 1971-1994 m. |
| Romualdas Gražinis | Nuo 1994 m. |
1989 m. R. Gražinio suburtas ir iki šiol vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ - tarytum vyresnioji mokyklos choro sesuo. Choras - neatsiejama mokyklos vidinio gyvenimo dalis, taip pat reprezentacinių koncertų puošmena. Be šio choro neįsivaizduotume Nacionalinio Jono Aleksos jaunųjų dirigentų konkurso, naujametės operos, tradicinio koncerto „Viva la musica“.
Septyniasdešimt metų gyvuojantis M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras buvo pirmasis atspirties taškas tokioms muzikos žvaigždėms, kaip Jonas Aleksa, Gintaras Rinkevičius, Robertas Šervenikas, Donatas Katkus, Mirga Gražinytė. Tačiau dar svarbiau, kad choras išaugino gausią bendruomenę. Vieni tapo muzikantais, kiti - aktoriais, žurnalistais, teisininkais ar ekonomistais. Bet visus juos jungia meilė dainai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
