Emocinis Jautrumas Nėštumo Metu ir Po Gimdymo: Priežastys, Valdymas ir Pagalba

Nėštumas - vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir nors daugiausiai kalbama apie fizinius šio etapo iššūkius, negalima pamiršti ir emocinio aspektų.

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmingo laukimo, tačiau kartu lydimas ir daugybės fizinių bei emocinių iššūkių.

Kai moteris sužino, kad laukiasi, ji dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti.

Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys.

Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama.

Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.

Visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.

Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija.

Supratimas, kas vyksta su jūsų emocijomis, ir tinkamas pasiruošimas gali padėti geriau susidoroti su šiuo periodu ir pasiekti emocinį balansą.

Pirmieji Nėštumo Mėnesiai: Hormonų Audra ir Nuotaikų Kaita

Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai.

Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus.

Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo.

Hormonų svyravimai yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių moters nuotaikų kaitą nėštumo metu.

Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus.

Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento.

Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.

Dažniausi Emociniai Pokyčiai Nėštumo Pradžioje:

• Nerimas ir baimė: Viena dažniausių emocijų, su kuria susiduria būsimos mamos, yra nerimas. Nerimauti galima dėl daugelio dalykų: ar viskas bus gerai su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama, ar gyvenimas po gimdymo pasikeis ir kaip.

  Tai visiškai natūralus procesas, tačiau svarbu nepamiršti, kad nerimas gali tapti per didelis, jei nėra tinkamai valdomas.

• Džiaugsmas ir susijaudinimas: Nors daugelis moterų patiria nerimą, nėštumas taip pat suteikia didelį džiaugsmą ir susijaudinimą dėl būsimo kūdikio. Pirmieji ultragarso tyrimai, teigiamas nėštumo testas ir mintys apie tai, kaip jūsų gyvenimas pasikeis, dažnai sukelia neapsakomą laimę ir emocinį pakilimą.
• Nuotaikų kaita: Nuotaikų svyravimai nėštumo pradžioje yra visiškai normalūs. Dėl hormonų poveikio galite staiga pereiti nuo džiaugsmo iki liūdesio, kartais net nesuprasdamos, kas sukėlė tokius pokyčius. Tai gali sukelti tiek moteriai, tiek jos aplinkai nežinomybę ir nesupratimą.
• Pavargimas ir nusivylimas: Pirmąsias savaites daugelis moterų jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą, nes kūnas pradeda prisitaikyti prie nėštumo. Tai gali sukelti nusivylimą ir jausmą, kad nieko nesugebate atlikti taip, kaip anksčiau. Svarbu atsiminti, kad šis nuovargis yra laikinas ir normalus šio etapo simptomas.

Kaip Susidoroti su Emocinėmis Reakcijomis Nėštumo Metu?

Nėštumo pradžia yra ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai įtemptas laikotarpis. Tačiau yra keletas būdų, kaip padėti sau išgyventi pirmąsias savaites ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis.

Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose. Ieškokite paramos: pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis.

Bendrauti su šeima ir draugais yra svarbu.

Socialinis palaikymas gali sumažinti streso lygį. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą. Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.

Kvėpavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai.

Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Sveikas gyvenimo būdas: Rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Pasistenk judėti, valgyti ir gerti. Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip pat gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime. Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas nėštumo etapui, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.

Investuokite laiko sau.

Skirkite laiko hobiui, mėgstamai veiklai ar tiesiog poilsiui. Surask bent šiek tiek laiko sau. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą. Emocijų pokyčiai nėštumo metu yra dažni, ir svarbu mokėti su jais tvarkytis. Sukurkite dienoraštį, kuriame galėtumėte rašyti savo mintis ir jausmus. Pabandykite pakeisti neigiamas mintis į teigiamas.

Visi jausmai yra normalūs.

Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais.

Būkite švelni sau: Tai ne tavo kaltė.

Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau. Pabandyk pailsėti: Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu. Venk izoliacijos: Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.

Kada Kreiptis į Specialistus?

Į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus.

Jei stresas tampa nepakeliamas ar kelia rimtų problemų, verta kreiptis į specialistus.

Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.

Kitos Nėštumo Komplikacijos

Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimas, bet ir laikotarpis, kai gali iškilti įvairių sveikatos problemų. Svarbu žinoti apie galimus pavojus ir laiku kreiptis pagalbos.

Negimdinis Nėštumas

Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).

Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių, jos išsiskiria į kraują, patenka į odą ir dirgina.

Preeklampsija ir Eklampsija

Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėtumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.

Grėsmė Priešlaikinio Gimdymo Atveju

Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Svarbu prisiminti, jog tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kurių pagalba nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių) pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio ir nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria). Iki 22 sav. - persileidimas, 22-37 sav. - priešlaikinis gimdymas.

Pogimdyvinė Depresija ir Melancholija

Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai.

Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.

Kaip išvengti pogimdyvinės depresijos. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.

Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus.

Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą! Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu - galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.

Pogimdyvinė depresija taip pat gali paveikti ir vyrus.

Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija. Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu. Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos metu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).

Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

tags: #sympathyl #nestumo #metu

• Apie Tamlyn Tomita
• Kodėl 15 mėnesių vaikas nevaikšto: pagrindinės priežastys
• kaip sukurti jaukią ir funkcionalią erdvę vaikui
• Apie Maxi-Cosi vežimėlius
• Spalvinimo paveikslėliai vaikams